Socialinio darbo praktika yra kūrybiškas derinimas vertybių, įgūdžių, žinių. Socialinis darbas - tai veikla, padedanti asmeniui, šeimai spręsti savo socialines problemas pagal jų galimybes ir jiems dalyvaujant, nežeidžiant žmogiškojo orumo ir didinant jų atsakomybę, pagrįstą asmens, šeimos ir visuomenės bendradarbiavimu (SADM). Nacionalinės socialinio darbo asociacija (National Association of Social work) apibrėžia socialinį darbą kaip profesinę veiklą, kuria siekiama padėti individui, grupei ar bendruomenei sustiprinti ar atstatyti gebėjimą socialiai funkcionuoti bei pagerinti socialines sąlygas.
Kas yra socialinis darbas ir kokią reikšmę jam suteikia teorija
Teorija - (gr. theoria - stebėjimas, tyrimas): įvairaus pobūdžio ir masto tikrovės reiškinių aiškinimas. Teorija aiškina kaip ir kodėl tam tikri faktai tarpusavyje yra susiję. Teorija - idėjų visuma, įgalinanti paaiškinti įvairius reiškinius. Teorija apibrėžia, kaip bendrauti su klientu, paaiškina problemų atsiradimo priežastis ir pasekmes, suteikia galimybę pažvelgti į kliento (-ų) problemą (-as) iš įvairių požiūrių taškų, suteikia tinkamus metodus ir technikas, leidžia parinkti tinkamas problemos sprendimo strategijas, pateikia principus, kaip efektyviai teikti paslaugas, įgalina pagrįsti socialinio darbuotojo veiksmus ir leidžia prognozuoti ateitį.
Teorijos funkcijos ir praktinis taikymas
Teorijos funkcijos: apibrėžti (kas vyksta?), paaiškinti (kodėl vyksta?), prognozuoti (kas bus toliau?). Tik suprasdami ir taikydama socialinio darbo teorijas, socialiniai darbuotojai gali užtikrinti kokybišką ir efektyvų socialinių paslaugų teikimą. Nepamirškite: viena teorija negali paaiškinti visų sudėtingų žmogaus gyvenimo aspektų. Jūsų žinoma teorija gali paprasčiausiai netikti konkretaus kliento situacijoje. Taikydami teoriją praktikoje mąstykite kritiškai: jeigu teorija “neveikia”, analizuokite kodėl. Taikykite tokią teoriją, kuri neprieštarauja socialinio darbo vertybėms. Niekada nebijokite teorijos - jūs ją taikote kiekvieną dieną!
Mitai apie teorijos taikymą praktikoje
- Teorija yra tik abstrakti akademinė disciplina, mažai atspindinti praktiką;
- Teorijos neįmanoma pritaikyti praktikoje;
- Praktika ir teorija labai skiriasi;
- Teorija nieko bendro neturi su praktika;
- Praktikoje yra viskas kitaip, daug sudėtingiau;
- Praktikoje teorijos “neveikia”.
Socialinio darbo teorija praktikai pateikia įvairiausių požiūrių gausą. Skirtingi teoriniai modeliai įvairiomis situacijomis vystėsi nevienodai. Kiekviena teorija pagrįsta įvairiomis prielaidomis, galimomis panaudoti tam tikromis sąlygomis.
Teoriniai modeliai socialiniame darbe
Socialinio darbo teorijos: sistemų teorija; humanistinė teorija: C. Rogers “Į klientą orientuotas požiūris”; biheivioristinė teorija; kognityvinė teorija: W. Galsser “Realybės teorija”, A. Ellis “Racionali teorija”; feministinė teorija. Socialinis darbuotojas turi išmanyti įvairius teorinius modelius, kuriuos galėtų taikyti: tiek atliekant empirinius tyrimus, tiek ir sprendžiant kliento/-ų problemas ir adekvačiai kliento situacijai parenkant teorinį modelį.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Socialinio darbuotojo kompetencijos: vertybės, įgūdžiai, žinios
Vertybės yra jausminis praktikos elementas ir iš dalies mąstymo sudedamoji dalis. Įgūdžiai yra veiksmas, arba socialinio darbo atlikimas, sudedamoji elgesio dalis, iš dalies pažintiniai. Žinios yra praktikos pažinimo dalis ir mąstymo sudedamoji dalis. Socialinio darbo žinios pasiskolintos iš įvairių disciplinų: antropologijos, sociologijos, psichologijos, politikos, istorijos, ekonomikos, biologijos ir pan.
Žinių reikšmė socialiame darbe: svarbios moksliškai pagrįstos žinios, o ne grindžiamos nepatvirtintais įsitikinimais, idėjomis. Reikalinga praktinė išmintis - gebėjimas atsižvelgti į skirtumus ir individualumus, į žmogaus ir jo aplinkos situacijos išskirtinumą. Svarbu vengti stereotipų ir kategoriškų apibendrinimų.
Kokias problemas sprendžia socialinis darbuotojas?
Socialinis darbuotojas sprendžia tokias problemas:
- fizinės - maistas, drabužiai, pastogė, medicininė priežiūra (kiekis, kokybė, prieinamumas);
- ekonominės - kas trikdo kliento ekonominę gerovę: nedarbas, išsilavinimo stoka; finansinių išteklių stoka ir pan.;
- socialinės - kliento santykis su šeima ir kitomis sistemomis, pvz.: vaiko - tėvo; tėvų - mokytojų; darbdavio - darbuotojo ir pan.; socialiniai darbuotojai moko bendravimo, tėvystės, organizacinių įgūdžių;
- psichologinės - savasties/asmenybės vystymu ir išlaikymu: asmeninis saugumas, prisitaikymas prie pokyčių ir pan.
Trys veiksniai, įtakojantys socialinį darbą
- Tie, kurie kuria ir kontroliuoja socialinį darbą kaip profesiją;
- Klientai, kurie patys ateina ieškoti pagalbos arba yra siunčiami institucijų pas socialinį darbuotoją;
- Socialinis kontekstas, kuriame yra įgyvendinama socialinio darbo praktika.
Trys socialinio darbuotojo charakteristikos: turi pirmasis pastebėti klientą socialinės gerovės sistemoje; turi būti kompetentingas įvertinti kliento poreikius ir identifikuoti problemas; turi remtis įvairiais teoriniais modeliais ir taikyti įvairius metodus ir technikas pagalbos procese.
Socialinio darbo studijos ir praktikos organizavimas
Studijų programą sudaro 240 kreditų: Artes liberales bendrieji universitetinių studijų dalykai (56 kreditų) bei krypties studijų pagrindą sudarantys kitų krypčių (psichologijos, sociologijos, teisės) studijų dalykai (30 kreditų), specialybės dalykai ir praktikos (154 kreditai). Žinios ir jų taikymas (36 ECTS) apima tokius studijų dalykus: Socialinio darbo pagrindai; Psichologijos pagrindai socialiniame darbe; Asmenybės raida; Teisės pagrindai socialiniame darbe; Kritinis socialinis darbas; Socialinis darbas su šeima ir individais; Socialinis darbas sveikatos priežiūros sistemoje.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Gebėjimai vykdyti tyrimus (28 ECTS) apima tokius studijų dalykus: Socialinio darbo tyrimų metodai; Priešdiplominė socialinio darbo praktika; Bakalauro baigiamojo darbo projektas; Baigiamasis socialinio darbo bakalauro darbas. Specialieji gebėjimai (84 ECTS) apima tokius mikro lygmens socialinio darbo studijų dalykus: Motyvacinio interviu praktikumas; Psichosocialinis konsultavimas; Socialinis darbas su grupėmis; Krizių intervencija; Alternatyvūs socialinio darbo konsultavimo metodai; Psichosocialinis konsultavimas vaiko ir šeimos gerovės srityje; Šeima rizikos visuomenėje; Vyresnio amžiaus žmonių įgalinimo ir konsultavimo metodai; Socialinio darbo ir konsultavimo etika; Pažintinė socialinio darbo praktika; Kvalifikacinė socialinio darbo praktika 1; Kvalifikacinė socialinio darbo praktika 2; ir mezo ir makro lygmens socialinio darbo studijų dalykai: Žmogaus teisės ir socialinis darbas; Socialinės apsaugos sistemos; Lyderystė ir prevencinis darbas bendruomenėje; Socialinis verslumas ir socialinių paslaugų organizacijos valdymas.
Praktikos
Programoje vykdomos trys praktikos. Pažintinės socialinio darbo praktikos (4 ECTS, 2-o kurso rudens semestre) tikslas - susipažinti su pagrindinėmis socialinio darbo veiklos sritimis ir kryptimis. Studentai susipažįsta su socialiniu darbu valstybinėse ir nevyriausybinėse organizacijose, veikiančiose socialinės apsaugos (socialinių paslaugų, vaiko teisių apsaugos ir kt.), sveikatos apsaugos, švietimo (mokslo ir ugdymo), teisėtvarkos sistemoje (probacijos ir bausmių vykdymo), užimtumo bei krašto apsaugos srityje.
Kvalifikacinės socialinio darbo praktikos (12 ECTS, trečiais studijų metais) tikslas - ugdyti individualaus socialinio darbo gebėjimus, akcentuojant psichosocialinio konsultavimo įgūdžių plėtotę (aktyvaus klausymo, konsultacinio pokalbio vedimo ir kt.), veikiant pasirinktos socialinio darbo srities realioje institucijoje. Kvalifikacinės praktikos metu įgyjama patirtis reflektuojama grupės supervizijos praktikumų metu.
Mokymo metodai ir vertinimas
Mokymosi ir mokymo veiklos organizuojamos taip, kad padėtų studentams suvokti mokymosi tikslą, planuoti, vertinti ir reflektuoti mokymosi procesą, pažangą ir pasiekimus. Taikomi studijų metodai apima individualius ir grupinius projektus, probleminių situacijų sprendimą, pasikeitimą vaidmenimis, atvejo studijas, kritinę literatūros analizę, dokumentų analizę, vaizdo medžiagos analizę, teminius debatus, diskusijas, focus grupės diskusiją, bendradarbiavimu grįstą veiklą mažose grupėse, kritinę refleksiją, tyrinėjimu grįstą mokymąsi bei veiklos tyrimo elementus ir kt.
Skiriamas laikas studentų konsultacijoms, kurių tikslas - individualiai ar grupėse išsiaiškinti kilusius klausimus, konsultuotis dėl savarankiškų užduočių atlikimo. Interaktyvios paskaitos, seminarai, grupinės supervizijos, praktinė veikla, savarankiškas individualus ir grupinis darbas skatina studentus aktyviai mokytis, susieti įgytas naujas žinias su praktika ir išbandyti jas praktiškai.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
Kokios karjeros galimybės po studijų?
Baigęs studijas ir įgijęs socialinių mokslų bakalauro laipsnį, absolventas gali dirbti socialiniu darbuotoju ar vadovu valstybinėse ir nevyriausybinėse organizacijose, veikiančiose socialinės apsaugos (socialinių paslaugų, vaiko teisių apsaugos ir kt.), sveikatos apsaugos, švietimo (mokslo ir ugdymo), teisėtvarkos sistemoje (probacijos ir bausmių vykdymo), užimtumo srityje, krašto apsaugos srityje, kurti savo socialinį verslą. Programos absolventas yra kvalifikuotas teikti psichosocialinę pagalbą ir konsultuoti įvairias asmenų grupes, pavyzdžiui, vaikus ir paauglius, jaunuolius, šeimas, senyvo amžiaus asmenis, asmenis, turinčius psichikos sveikatos problemų ar kenčiančius nuo priklausomybių, migrantus, darbo neturinčius ir kt.
Literatūra ir papildomi ištekliai
- Johnson L.J. Socialinio darbo praktika. Vilnius - VU specialiosios psichologijos laboratorija, 2001.
- Johnson H. W. The Social Services: an Introduction. F.E. Peacock Publishers, INC, 1995.
- M. Payne. Modern Social Work Theory, 3rd Edition, Lyceum Books, INC, 2005.
- Zastrow C. H. The Practice of Social Work (sixth ed.) Brooks / Cole publishing company, 1999.
- Socialinis darbas. Profesinės veiklos įvadas. Socialinis darbas ir psichosocialinis konsultavimas.
tags: #socialinio #darbo #pagrindai