Šiame straipsnyje nagrinėjama, kaip vaikų socialinė kompetencija kuriama ir lavinama per įvairias užsiėmimų veiklas. Požiūris į emocijų atpažinimą, savęs ir kitų supratimą, konfliktų valdymą bei gebėjimą bendradarbiauti sudaro pagrindą sveikai socialinei raidai. Žymioji dalis dėmesio skiriama ir paauglystės laikotarpio emocijų valdymui, impulsų kontrolei bei gebėjimui ieškoti pagalbos, kai jos reikia.
Emocijų atpažinimas ir valdymas
Atpažįsta ir įvardija emocijas. Taiko ir paaiškina keletą nusiraminimo būdų. Naudoja tinkamą strategiją valdydamas emocijas, kai neigiamos emocijos keičiamos teigiamomis. Atpažįsta ir įvardija paauglystei būdingas emocijas. Atpažįsta ir valdo impulsus, kurie išprovokuoja pyktį ar kitas stiprias emocijas.
Savęs ir kitus pažįstantis požiūris
Apibūdina save, savo bruožus. Apibrėžia kas yra šeima, mokykla ir bendruomenė. Motyvuoja save parengti ir įgyvendinti sunkumų ar (ir) iššūkių įveikimo planą. Išsikelia mokymosi tikslą ir sukuria kelių veiksmų planą jo siekti. Atpažįsta tikslų siekimo kliūtis ir, jei reikia, kreipiasi pagalbos joms įveikti.
Akademiniai tikslai ir gretutiniai planai
Išsikelia akademinio tobulėjimo tikslą, pasiekiamą per keletą mėnesių, paruošia planą ir jo siekia. Išsikelia gretutinį tikslą, kuris gali būti svarbus gyvenime. Įvardija kitų veidų ir kūno kalbos išreikštas emocijas. Paaiškina, kad toje pačioje situacijoje žmonių emocijos gali būti skirtingos.
Elgesio analizė ir etika santykiuose
Analizuoja, kaip žmogaus elgesys veikia kitus žmones. Analizuoja savo ir kitų požiūrių panašumus ir skirtumus. Dėmesingai išklauso ir gerbia kitokią nuomonę. Apibūdina bendrus žmonių bruožus bei skirtumus. Atskiria nesusikalbėjimą (nesupratimą), nuomonių skirtumus ir patyčių situacijas. Analizuoja unikalų asmenų ir grupių indėlį į kultūrą. Užmezga ir palaiko darnius santykius su skirtingais žmonėmis.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbuotojo veikla Molėtuose
Bendravimas, komandos darbas ir konfliktų sprendimas
Apibūdina ir vertina individualias klasės draugų savybes, sugebėjimus, pomėgius ir poelgius. Paaiškina, kaip individualūs, socialiniai ir kultūriniai skirtumai gali padidinti pažeidžiamumą dėl patyčių, nurodo būdus, kaip tai įveikti. Analizuoja stereotipų ir išankstinių nusistatymų kilmę ir neigiamą poveikį. Atstovauja žmonėms, kurie prašo ir kuriems reikia pagalbos. Paaiškina, kokiu būdu galima darniai su kitais dirbti ir žaisti. Kuria ir išlaiko teigiamus santykius, moka naudoti „aš“ žinutę.
apibūdina sėkmingo darbo grupėje sąlygas, jų laikosi. Žodžiu ir elgesiu palaiko bendraamžius. Bendradarbiauja ir konstruktyviai dirba grupėje. Užmezga teigiamus santykius. Bendradarbiauja ir veikia komandoje, siekia didinti grupės darbo veiksmingumą. Suteikia paramą, pagalbą, palaikymą kitiems, o prireikus, jos prašo. Vertina asmeninį indėlį (kaip grupės nario arba lyderio) grupės darbo sėkmei. Siekia visiems naudą lemiančių sprendimų, naudojasi derybų įgūdžiais.
Konfliktų supratimas ir sprendimas
Apibūdina situaciją, kurioje kilo nesutarimas, atpažįsta ir įvardija nesutarimo priežastį. Paaiškina, kaip suvaldytas pyktis padeda spręsti nesutarimus. Įvardija kylančius konfliktus ir problemas tarp bendraamžių. Atpažįsta nesusikalbėjimą ir gali paaiškinti, kaip nesusikalbėjimas gali tapti konflikto priežastimi. Nurodo konstruktyvaus konfliktų sprendimo būdus. Verbaliniu ir neverbaliniu būdu sprendžia grupės konfliktus.
Nuolaidos spaudimas, saugumas ir etika
Atpažįsta neigiamą bendraamžių spaudimą, moka jam pasipriešinti. Atpažįsta manipuliavimą ir daromą neigiamą įtaką. Dalyvauja kuriant bendras taisykles. Dalyvauja kuriant taisykles ir susitarimus. Vadovaujasi socialinėmis normomis ir saugumo reikalavimais, tai parodo elgesiu. Analizuoja, kaip socialinės normos ir lūkesčiai daro įtaką asmeniniams sprendimams ir veiksmams.
Laiko planavimas, rizikos valdymas ir atsakomybė
Planuoja laiką, užduotis atlieka laiku. Analizuoja galimus iššūkius ir kliūtis užduotų atlikimui, planuoja, kaip juos įveikti. Įvertina rizikingo elgesio pasekmes ir pasirenka alternatyvų elgesį ar veiklas. Įvertina ir pasirenka atsparumo strategijas, kai jaučia spaudimą įsitraukti į nesaugią ar neetišką veiklą. Užmezga atsakingus socialinius santykius, taiko sprendimų priėmimo įgūdžius. Užmezga atsakingus socialinius ir (ar) darbo santykius, taiko sprendimų priėmimo įgūdžius.
Taip pat skaitykite: Gaukite ligos išmoką dirbant savarankiškai
Bendruomenė, sveikata ir savivertė
Įvardija svarbius bendruomenės poreikius. Apibūdina šeimos narių vaidmenis. Analizuoja ir įvardija bendruomenės narių pagalbą pasitikėjimo savimi stiprinimui. Analizuoja individualius ir bendraklasių gebėjimus, žinias, savybes, naudoja jas bendruomenės gerovei. Analizuoja ir įsivertina dalyvavimą tenkinant nustatytus poreikius bendruomenėje. Bendradarbiauja ir tikslingai tiria, nustato, planuoja visuomenės poreikius.
Sveikata, higiena ir brendimas
Apibūdina sveiko žmogaus požymius, sveikatos tausojimo ir stiprinimo bei gyvybės saugojimo svarbą. Apibūdina asmens higienos ir aplinkos svarbą asmens sveikatai. Apibūdina savo kūno unikalumą, vartoja tinkamas sąvokas kūno dalims ir funkcijoms apibūdinti. Paaiškina savo kūno ribas, ką reiškia tinkamas ir netinkamas prisilietimas. Apibūdina kas yra sveikata ir sveika gyvensena, paaiškina, kodėl svarbu stiprinti ir tausoti sveikatą, kaip sveika gyvensena gali padėti siekti tikslų. Sudaro dienotvarkę, kurioje numato mokymosi, laisvalaikio, miego režimą. Rūpinasi savo kūnu, asmenine higiena ir aplinkos švara.
Analizuoja ir paaiškina aplinkos veiksnių (technologijų, oro taršos, nesaugių medžiagų ir kt.) poveikį sveikatai. Apibūdina ir priima vykstančius kūno pokyčius ir vertina juos natūraliai. Žino asmens higienos pokyčius, susijusius su fiziologiniu brendimu, gerina švaros laikymosi įgūdžius. Atpažįsta su brendimu susijusius režimo laikymosi poreikių pokyčius. Gerbia savo ir kitų kūno ribas, atpažįsta lytinį priekabiavimą, smurtą, geba jam atsispirti. Apibūdina asmens elgesio ir aplinkos veiksnių daromą įtaką sveikatai. Atpažįsta dėl asmens elgesio ir aplinkos poveikio iškilusias sveikatos problemas. Stengiasi būti teigiamu sektinu pavyzdžiu jaunesniems.
Sveikos gyvensenos įpročiai
Į mokyklą ateina pailsėję ir pasiruošę mokytis. Sprendžia lytinio brendimo metu kylančias problemas ir, esant poreikiui, ieško reikiamos pagalbos, įvardija, į ką gali kreiptis. Analizuoja ankstyvų lytinių santykių pasekmes fizinei, psichinei, socialinei gerovei. Apibūdina asmens gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių daromą įtaką sveikatai, numato ir taiko sveikatos stiprinimo priemones. Atsakingai rūpinasi savo kūnu. Atpažįsta lytinio potraukio dinamiką, tiesiogines jo sąsajas su hormoninės sistemos veikla ir išorinių dirgiklių poveikiu. Paiso lyčių lygiavertiškumo. Sieja asmens fizinę, protinę, emocinę, socialinę sveikatą su profesine sveikata. Natūraliai vertina savo kūną, rūpinasi jo higiena. Kritiškai vertina asmens higienos daromą įtaką asmens sveikatai ir gerovei, aplinkai. Taisyklingai kvėpuoja. Kelia fizinio aktyvumo tikslus, įsipareigoja sistemingai atlikti fizinių pratimų. Paaiškina, kaip laikosi įsipareigojimo. Argumentuoja, kodėl svarbi taisyklinga laikysena, jos paiso. Apibūdina fizinio pasirengimo ir taisyklingos laikysenos sąsajas. Rūpinasi sveikata: renkasi tokių pratimų, kad lavėtų taisyklinga laikysena ir kvėpavimas. Kelia trumpalaikius ir ilgalaikius fizinio aktyvumo tikslus, apibūdina asmeninę pažangą esant konkurencijos aplinkybėms ar sąlygoms. Pasirenka laikysenos ir kvėpavimo korekcijos pratimų. Analizuoja pasiektus rezultatus, kritiškai vertina iškeltų tikslų ir proceso sąveiką, atskleidžia priežasčių ir pasekmių sąsajas, apibūdina asmeninę pažangą. Paaiškina maisto svarbą sveikatai. Palygina, kokie produktai naudingi, o kokie nenaudingi sveikatai. Apibūdina sveikos mitybos taisykles, palygina ant maisto produktų pakuočių etikečių esančią informaciją. Paaiškina sveikos mitybos daromą įtaką sveikatai, kuo galima pakeisti sveikatai nepalankius produktus. Paaiškina, kaip laikosi sveikos mitybos principų ir taisyklių įvairiose aplinkose. Argumentuotai paaiškina, kokie maisto produktai kenksmingi organizmui. Faktais pagrindžia sveikos mitybos naudą organizmui, analizuoja medžiagų apykaitą (pagal veiklos pobūdį, amžių, lytį). Paaiškina sveikatai kenksmingų maisto medžiagų poveikį organizmui.
Taip pat skaitykite: Individuali veikla Lietuvoje
tags: #veikla #uzsiemimu #metu #laiduojanti #vaiku #socialines