Analizuojant esamą įmonių socialinės atsakomybės situaciją Lietuvoje, svarbu tampa tai, kad vis garsiau kalbama apie verslo etiką, vis dažniau nagrinėjamos socialiai atsakingo verslo idėjos. Nuo klausimų: "ar reikia?", "kokia iš to nauda?" pereinama, perimant Vakaru valstybių sėkmės patirtį, į kitą etapą, kur ieškoma atsakymo į klausimą "kaip?". Aktualu, kad vystosi naujas požiūris į tai, kokia turėtų būti XXI amžiaus sėkmingo verslo formulė. Vis dažniau įmonės, šalia finansinių tikslų, daugiau dėmesio skiria aplinkai bei visuomenei. Toks verslo gestas nėra netikėtas, juk aplinka ir verslas glaudžiai susiję, verslo ilgalaikę sėkmę lemia gebėjimas harmoningai įsilieti į aplinką, pajausti visuomenės socialines nuotaikas. Ilgalaikė darni ekonomikos ir visuomenės plėtra - tai būtinybė, kuria turi užtikrinti pilietinės visuomenės atstovai, Vyriausybė, verslininkai.
Šioje srityje vartojami terminai: "korporacinė socialinė atsakomybė", "socialinė ir aplinkosauginė atsakomybė". Terminas, rekomenduojamas naudoti Lietuvos lingvistikos specialistų - "įmonės socialinė atsakomybė". Darbą aktualizuoja tai, kad socialinė atsakomybė yra svarbi ne tam tikrai siaurai rinkos nišai, bet ir visoms įmonėms, visai visuomenei, kad nepriklausomai nuo įmonės kapitalo, dydžio, priklausomybės tam tikrai ūkio šakai ar veiklos pobūdžio, užsienio šalių praktikoje gausu pavyzdžių, kada įmonės veikia socialiai atsakingai. Lietuvoje, taip kaip ir visoje Europoje, populiarėja socialiai atsakingos veiklos idėjos. Vis daugiau mūsų šalies verslo atstovų, paveikti globalizacijos procesų, orientuoja savo veiklą ne tik į pelno siekimą, bet ir į visuomenės poreikius, atsakingai žiūri į žmogaus teises, aplinkos tausojimą, socialinį solidarumą ir sanglaudą. Lietuvos ir užsienio valstybių patirtis įmonių socialinės atsakomybės srityje yra labai skirtinga.
Užsienyje pagrindine socialinės atsakomybės varomąja jėga yra visuomenės, vartotojų spaudimas, o socialinės veiklos vykdymas Lietuvoje dažniausiai ateina ir yra skatinamas tarptautinių partnerių ar pirminių kompanijų. Lietuvos organizacijos dažniausiai vadovaujasi vidiniais- moraliniais poreikiais, ir tai tik įrodo, kad mūsų šalyje dar pilnai neveikia įmonių socialinės atsakomybės koncepcija, kur pagrindiniu socialiai atsakingos veiklos impulsu yra atsakas į atsakingų vartotojų reikalavimus. Nekreipiant dėmesio į visus skirtumus, apribojimus socialiai atsakingo verslo idėjos Lietuvoje vis populiarėja, įgyja vis daugiau šalininkų. Šioje srityje Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai nuo 2004 metų dalyvauja Europos Komisijos įmonių socialinės atsakomybės (angl. CSR- Corporate Social Responsibility) plėtros darbo grupėje. Taip pat įkurtas Nacionalinis atsakingo verslo tinklas, veikiantis kaip Jungtinių Tautų Pasaulinio susitarimo (angl. Global Compact) tinklo dalis, kuris apima darbo sąlygas, kovos su korupcija, žmogaus teises, aplinkosaugos principus.
Ar gali socialiai atsakinga įmonės veikla lemti suinteresuotųjų pusių sprendimus? Ar ĮSA - instrumentas teikiantis pranašumą konkurencinėje kovoje? Kaip organizacijos vertina tokias iniciatyvas? Šios ieškoti sprendimų. Teorinėje darbo dalyje naudojami šie tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė ir sintezė (Lietuvos ir užsienio autoriai), antrinių dokumentų (straipsnių, internetinių šaltinių) analizė, statistinių duomenų analizė, atliktų tyrimų, teisinių dokumentų, projektų apžvalga. Nagrinėjama tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių autorių mintys, pasisakymai apie socialiai atsakingas įmones. Didelis indėlis į mokslą, nagrinėjant įmonių kultūrą, etiką, socialinę atsakomybę, yra įneštas profesoriaus Valdo Pruskaus. Jo knyga "Verslo etika. Laiko iššūkiai ir atsako galimybės" buvo remiamasi rašant darbą. Verslo etikos srityje taip pat gilinasi ir profesorė Nijolė Vasiljevienė, knygos "Verslo etika ir elgesio kodeksai" mintimis remtasi siekiant darbo tikslo, atliekant tyrimą.
"Įmonių etika verslo praktikoje" tai Vokietijos mokslininkų T. Bausch, A. Kleinfeld ir H. Steinmann parašyta knyga, kuri padėjo įsigilinti į nagrinėjamą temą, susisteminti turimą informaciją ir ją pateikti darbe. "Transparency International" Lietuvos skyriaus išleistame straipsnių rinkinyje "Verslo etikos kelrodis" pateikiami tiek Lietuvos, tiek užsienio valstybių autorių straipsniai susiję su socialine verslo atsakomybe, jie padėjo geriau įsigilinti į nagrinėjamą temą. Minėtoje knygoje Magnus Frostenson straipsnyje "Verslo etika ir įmonių socialinė atsakomybė" analizuojama įmonių etikos ir socialinės atsakomybės samprata ir padėtis visoje mokslų sistemoje, remiantis šiuo ir kitais užsienio autorių straipsniais lyginau Lietuvos ir vakarų valstybių verslo socialinės atsakomybės situaciją. Vertingos informacijos apie įmonių socialinę atsakomybę skelbiama internetinėse svetainėse.
Taip pat skaitykite: Vadybos metodai ir socialinė atsakomybė
Pirmoji darbo dalis skirta įmonių socialinės atsakomybės sampratai ir esmei atskleisti. Antrojoje dalyje dėmesys skiriamas instrumentų, naudojamų įgyvendinti verslo socialinę atsakomybę pristatymui ir analizei. Šioje darbo dalyje analizuojama verslo socialinės atsakomybės situacija Lietuvoje. Ketvirta dalis- praktinė. Pateikiami apibendrinti mokslinio tyrimo rezultatai, kuris atliktas taikant anketinės apklausos metodą. Čia, jų sąsaja su ĮSA įgyvendinimu, taip pat įvertinti ĮSA audito metodai.
Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai bei Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui pabrėžiama, kad socialiai atsakingos įmonės savanoriškai įtraukia socialinius ir aplinkosauginius klausimus į savo veiklą ir į santykius su interesuotomis šalimis. Spręsdama socialines reikmes, organizacija nusprendžia neapsiriboti būtiniausiais teisiniais reikalavimais ir įsipareigojimais numatytais kolektyvinėse sutartyse. Įmonių socialinė atsakomybė suteikia galimybę mažoms ir didelėms įmonėms kartu su interesuotomis šalimis derinti ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos tikslus. Būtent todėl verslo socialinė atsakomybė tampa vis svarbesnė tiek visame pasaulyje, tiek Europos Sąjungoje, nes ji yra diskusijos apie konkurencingumą, globalizaciją ir tvarumą dalis. Verslo bendruomenės raginamos viešai demonstruoti savo įsipareigojimą remti tvarų vystymąsi, ekonominį augimą ir kurti daugiau geresnių darbo vietų bei labiau įsipareigoti palaikyti įmonių socialinę atsakomybę, įskaitant bendradarbiavimą su kitomis suinteresuotomis šalimis. Šiam tikslui reikalingi aktyvūs verslininkai, teigiamas požiūris į verslumą, pasitikėjimas verslu.
Taip pat verslo atstovus būti atsakingus už savo veiksmus. Įmonė yra atsakinga už kiekvieną savo veiksmą, tai ir yra socialinė atsakomybė, tai veikia žmones jų bendruomenes ir aplinką. Socialinė įmonių atsakomybė glaudžiai siejasi su juridine atsakomybe. Juridinė- siauresnė, ji paprastai kyla kaip moralinės ir socialinės atsakomybės stoka. Ši socialinė atsakomybė nereiškia, kad organizacija privalo atsisakyti savo pirminių ekonominių tikslų, pelno siekimo. Tai taip pat nereiškia, kad socialiai atsakingos įmonės negali būti pelningesnės už tas, kurios yra mažiau atsakingos. Socialinė atsakomybė reikalauja iš organizacijų suderinti gaunamą naudą ir tos naudos pasiekimo būdus.
Pasaulio bankas tyrė Lietuvos Latvijos bei Estijos verslo įmonių vadovų nuomonę apie ĮSA ir apie tai, kaip ĮSA įgyvendinama praktiškai. Estijoje apklausta 80 įmonių, Latvijoje - 83, Lietuvoje- 80. Klausimai buvo užduodami interviu metu, kompanijų vadovams. Apibendrinus gautus rezultatus, matyti, kad visos trys šalys įmonių socialiai atsakingą veiklą suvokia skirtingai. Estijoje ir Lietuvoje socialiai atsakinga įmonių veikla suprantama kaip etiškas elgesys.
Verslo socialinės atsakomybės mintis ima formuotis XIX - XX amžių sandūroje. XX a. pradžioje tarp Amerikos verslininkų ima plisti "tarnavimo" koncepcija, pagal kurią, be pelno siekimo, įmonės privalo turėti ir kitus tikslus. Priešingai nei teisinė atsakomybė, socialinė atsakomybė remiasi savanorišku organizacijos atsiliepimu ir prisiėmimu pareigos spręsti tam tikras socialines problemas. Socialinė organizacijos atsakomybė turi tendenciją didėti.
Taip pat skaitykite: Verslo liudijimo subsidijavimo sąlygos
Anot V. Pruskaus, ekonomistas, Nobelio premijos laureatas, teigia, kad organizacijos visuomenėje veikia tik dėl vienintelio tikslo- gaminti prekes ir paslaugas bei didinti pelną. Organizacijos, skirdamos lėšas socialinėms programoms vykdyti, iš savo akcininkų atima dalį pelno. Socialinė atsakomybė taip pat suprantama ir kaip socialinė reakcija, pagal ją visuomenė gali reikalauti iš organizacijos daugiau nei produkcijos ar paslaugų. Organizacija turi būti atsakinga už visuomenės, globalines, ekologines problemas sprendimą. Parama ir labdara, kita filantropiška veikla laikoma socialiai atsakinga veikla. Socialinė atsakomybė kaip socialinis jautrumas.
Svarbu išnagrinėti verslo socialinės atsakomybės sampratos ir reikšmingumo kaitą vadybos ir ekonomikos teorijų kontekste. Vystantis rinkos ūkiui galima pastebėti, kad keitėsi verslo funkcijų traktuotės. Klausimai apie tokią atsakomybę jau gvildenami ir anglų klasikinės politinės ekonomijos atstovų darbuose. Svarbiu įmonių socialinės atsakomybės tyrinėjimo etapu tapo suinteresuotųjų grupių teorijos plėtra ir raida. Įmonės išteklių požiūrio teorijoje išryškėjo tendencija verslo socialinį atsakingumą grįsti finansine nauda.
Tiek JAV, tiek ES valstybėse narėse mokslininkai, verslo atstovai, įmonių vadovai, profesinių sąjungų lyderiai socialiai atsakingam verslui skiria vis daugiau dėmesio. Sudėtinga tyrinėti ĮSA sąvokos turinį, nes dažnai jos samprata nėra pateikiama. Šiai dienai daugėja mokslinių publikacijų šia tema (vadybos, ekonomikos, etikos žurnaluose), ĮSA tyrimai tebėra pradinėje stadijoje. Nėra nusistovėjusios tiriamojo objekto ribos, tyrimų metodai, vertinimo rodikliai.
Realiai verslo socialinių funkcijų klausimas nagrinėjamas jau anglų klasikinės politinės ekonomijos atstovų darbuose. Šis tyrinėjimas atskleidžiami pagrindiniai rinkos bruožai, jos santykis su visuomene. Klasikas teigia, kad visuomenės polinkis mainytis yra natūralus, jis kyla iš žmogaus prigimties. Tai yra paslaugomis ir produktais. Kiti veiksniai atmetami kaip neesminiai.
Davidas Rikardas (David Ricardo), toliau plėtodamas A. Smito idėjas, rėmėsi šiais kertiniais postulatais: laisvąja konkurencija, ekonominiu gamintojų atskirumu, specializacija ir mainais. Kaip ir A. Smitas, D. Rikardas gamintojų maksimalaus pelno siekį traktavo kaip savaime suprantamą aksiomą, kuriai nereikia jokių argumentų. A. Smito ir D. Rikardo laisvos konkurencijos sąlygomis, koncepcijos pradmenys. Anglų ekonominės minties klasikai savo darbuose išskiria verslo įmonių ekonominius tikslus, t.y. siekį maksimizuoti pelną.
Taip pat skaitykite: Išsamus Sodros įmokų kodas
Šis produktas ir paslaugos, kurie pagaminti mažiausiomis sąnaudomis. D. Rikardo vertės teorijos populiarintojai (Th. Maltus, J. Mill) ir kritikai (J. B. Say, S. Bayley, N. Senior, J. S. Mill) neiašskyrė kokis nors naujų gamintojų socialinės atsakomybės aspektų, todėl galima manyti, kad jie be išlygų pritarė klasikinės anglų politinės ekonomijos postulatams. Reikia pažymėti, kad K. Markso.
Socialinė atsakomybė skamba kaip veikla, aktuali tik didelėms įmonėms ir korporacijoms, tačiau ji didelę naudą gali atnešti ir mažoms bei vidutinėms įmonėms (MVĮ). Apie įmonių socialinės atsakomybės principus, ką šioje srityje gali pasiekti MVĮ ir kokią naudą tai gali atnešti pačioms įmonėms bei visuomenei buvo kalbama šią savaitę „Investors‘ Forum“ ir partnerių surengtame seminare Kauno regiono verslo bendruomenei. Asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomosios direktorės Rūtos Skyrienės teigimu, šalies įmonės vis dar skiria nepakankamai dėmesio socialinės atsakomybės idėjų diegimui ir įtraukimui į savo strategiją. Todėl pagrindinis iššūkis - paskatinti daugiau MVĮ sąmoningai ir aktyviau įsitraukti socialinę atsakomybę į savo veiklos strategiją.
„Įmonių socialinė atsakomybė turi išlikti praktiška ir orientuota į rezultatus, siūlanti sprendimus realioms problemoms, su kuriomis susiduria įmonė, vietovė ar sektorius. Todėl visos suinteresuotosios šalys turėtų būti skatinamos matyti galimybes, atsirandančias MVĮ ėmus spręsti socialinius ir aplinkosaugos klausimus, ir vertinti socialinę atsakomybę ne atskirai, o susiejant ją su platesnėmis sritimis, kaip socialinės atskirties mažinimas, verslaus požiūrio skatinimas ar išmetamų CO2 dujų mažinimas“, - teigė R. Asociacijos „Investors‘ Forum“ politikos ir korporatyvinių reikalų vadovas Emilis Ruželė prideda, kad įmonėms socialinė atsakomybė yra svarbi ir logiškai bei ekonomiškai pagrįsta.
„Tvarumas ir socialinė atsakomybė yra svarbūs siekiant ilgalaikio konkurencingumo. Kadangi verslas investuoja, vysto procesus ir dirba ne dienos ar mėnesio, o metų ir dešimtmečių laiko rėmuose, vertinant iš ilgalaikės ekonominės perspektyvos, proaktyvus požiūris į socialinę atsakomybę yra daug logiškesnis. Svarbu ir tai, kad socialinė atsakomybė ir tvarumas neturi prieštarauti pelno siekiui ilgalaikėje perspektyvoje“, - seminare kalbėjo E. Socialinės atsakomybės svarbą patvirtina ir tyrimai. Šių metų „World Economic Forum“ tyrimo duomenimis, 66 proc. žmonių sako, kad tvarumas jiems yra svarbu renkantis pirkinį.
Seminaro metu paliestos ir kitos su įmonių socialine atsakomybe susijusios aktualios temos. „Transparency International Lietuvos“ iniciatyvų koordinatorė Deimantė Žemgulytė pristatė naujas tvarkas dėl pranešėjų apsaugos įmonėse ir papasakojo apie būtinuosius skaidrumo ir korupcijos prevencijos žingsnius. „Žalieji viešieji pirkimai yra itin svarbus instrumentas aplinkosaugos tikslams įgyvendinti, nes padeda formuoti žaliąją rinką - tiek vartotojai, tiek gamintojai gali prisidėti prie klimato kaitos, žiedinės ekonomikos ir kitų tikslų įgyvendinimo. Ambicingus nacionalinius žaliųjų viešųjų pirkimų įgyvendinimo 2021-2023 m. tikslus Vyriausybė patvirtino birželį, skatindama, kad pirkimų vykdytojai įsigytų daugiau prekių, paslaugų ar darbų, darančių kuo mažesnį poveikį aplinkai. Nuo 2023 m. žalieji pirkimai turi tapti dominuojančia viešųjų pirkimų rūšimi, o be atsakingų tiekėjų to pasiekti bus neįmanoma“, - pabrėžė A.
Skaidraus verslo iniciatyvos „Baltoji banga“ vadovė Ieva Lapeikienė renginyje akcentavo, kad įmonių atsakomybės didinimas yra nuolatinis procesas. Tačiau vien skirti dėmesį aplinkos apsaugai dažnai nepakanka. Pasitaiko, kad įmonės didelį dėmesį skiria aplinkai, imasi spręsti socialines problemas, bet nėra dėl to netampa nė kiek skaidresnės ar labiau atsakingos. „Įmonės atsakomybė prasideda nuo labai paprastų dalykų: mokesčių mokėjimo, įstatymų laikymosi, sąžiningos ir skaidrios veiklos. Būtent skaidri įmonės veikla turi būti tvaraus, ilgalaikę vertę akcininkams ir visuomenei kuriančio verslo pagrindas“ - teigia I.
Gyventojų apklausos rodo, kad mūsų visuomenė didžiausią reikšmę skiria įmonių kuriamam santykiui su savo darbuotojais bei mokesčių mokėjimui. Lietuvoje šešėlinė ekonomika vis dar gana paplitęs reiškinys, (yra nerimą keliančių ženklų, kad pandemija situaciją dar pablogino), dar ne visos įmonės patenka į bazinį - higieninį atsakomybės lygį. Todėl I. Lapeikienė skatina įmones apie savo veiklos principus aiškiai komunikuoti savo darbuotojams ir vartotojams: „Atitinkamas įmonių prekių ir paslaugų ženklinimas - puiki priemonė tam siekti.
LTĮmonei darnus vystymasis reiškia verslo strategijų ir veiksmų, kurie šiandien patenkina įmonės ir jos suinteresuotų šalių poreikius, taikymą. Visa tai apsaugo, sustiprina, išplečia žmonių ir gamtos išteklius, kurių reikės ateityje. ĮSA klausimas yra nagrinėjamas kaip strateginės reikšmės klausimas ir svarstoma, kaip aplinkosauginius ir socialinius aspektus integruoti į įmonės strategiją bei kasdieninę praktiką. Pateikiamas modelis, kuriame matyti, kaip įmonių socialinė atsakomybė veikia darnią verslo plėtrą, nurodoma, kad kiekvienas veiksnys turi būti lygiagrečiai plėtojamas bei vienodai vertinamas. Pažymima, kad darnaus vystymosi principai tampa sudedamąja veiklos apskaitos dalimi ir socialiai atsakingos strateginės vadybos naudojimu įmonės veikloje. Sisteminis praktinis šių principų taikymas skatina integruotą gamybos procesą, pabrėžiama gamintojų atsakomybė saugoti aplinką ir racionaliai naudoti išteklius.
ENSustainable business development means using a strategy, what today content organizations and their interests sides demand, and also protecting, sustaining and expanding human and natural resources that will be needed in future. CRS questions are analyzed as strategy bearing in mind the question of how environmental demands and social aspects are integrated into organization's strategy and daily practice. The model is given describing how corporate social responsibility influences sustainable business development, it is indicated that every factor must be developed in parallel and equally considered. Furthermore, it is indicated that a principle of sustainable development becomes business accounting component and also strategic management of social responsibility in organization. Corporate sustainability impact on reputation and customer behaviour. 14th prof. Vladas Gronskas International scientific conference. Vilnius: Vilnius University Press, 2020. P. 19-26.Ekonominės krizės poveikio Lietuvos smulkių ir vidutinių įmonių socialinei atsakomybei kryptys. Ekonomika ir vadyba 2009, 14, 229-236.Įmonių socialinės atsakomybės iniciatyvų Lietuvoje tendencijos. Ekonomika ir vadyba 2009, 14, 217-222.Įmonių socialinės atsakomybės įtaka žmogiškųjų išteklių konkurencingumui. Ekonomika ir vadyba 2008, 13, 526-531.Lietuvos autoverslo įmonių požiūrio į ĮSA vertinimas. Ekonomika ir vadyba 2009, 14, 294-300.The development of socially responsible business in Lithuania.
Įmonių socialinės atsakomybės evoliucija
Jungtinių Tautų vystymo programos atstovybės Lietuvoje išleistame leidinyje "Kas kuria Lietuvos ateitį? Įmonių socialinė atsakomybė" (2007) pateikiama schema, kur vaizduojama ĮSA evoliucijos etapai.
Organizacijos vadovų požiūrio į socialinę atsakomybę kaita
V. Pruskus (2003) susistemina organizacijų vadovų požiūrio į socialinės atsakomybės kaitą. Vienas iš svarbiausių vadovui keliamų reikalavimų yra socialinė atsakomybė. Verslo etikoje diskutuotini klausimai yra: Ar verslas turi siekti dar kažko išskyrus pelno? Ar verslas yra atsakingas visuomenei už diskriminacijos šalinimą, užimtumą, aplinkos tarą ir t.t.? Pateikiamoje lentelėje (žr. 1 lent.) pateikiami atsakomybė savininkams, darbuotojams, tiekėjams ir kt.
| Požiūrio tipas | Apibūdinimas |
|---|---|
| Ekonominis | Vadovas orientuojasi į pelno maksimizavimą ir akcininkų interesų tenkinimą. |
| Teisinis | Vadovas laikosi įstatymų ir reglamentų, bet nesiekia daugiau. |
| Etinis | Vadovas elgiasi etiškai ir sąžiningai, net jei to nereikalauja įstatymai. |
| Filantropinis | Vadovas remia socialines iniciatyvas ir prisideda prie bendruomenės gerovės. |
Socialinės atsakomybės svarbą patvirtina ir tyrimai. Šių metų „World Economic Forum“ tyrimo duomenimis, 66 proc. žmonių sako, kad tvarumas jiems yra svarbu renkantis pirkinį.
tags: #darnaus #verslo #socialine #atsakomybe