„Nuo sąmoningumo prie veiksmų!“ Darnus vystymasis yra būtina tvarios ateities sąlyga, tad jo principus reikia diegti nuo pat ankstyvos vaikystės. Šia 40 akad. val. trukmės kvalifikacijos tobulinimo programa siekiama efektyviai integruoti globalias darnaus vystymosi temas į ugdymo procesą, o darnaus vystymosi nuostatas - į mokyklos gyvenimą.
Esame įpareigoti integruoti darnaus vystymosi užduotis įvairiuose švietimo lygmenyse. Esame atsakingi už ateities pasaulį, jo ateitį ir mūsų vaikų atsakingą elgesį su supančia aplinka. Pasak mokymų lektorės Indrės Augutienės, VšĮ Pasaulio piliečių akademijos vadovės, darnus vystymasis kaip integruojamoji programa švietimo įstaigose yra jau seniai, o atnaujintose ugdymo programose ši tema yra labiau aktualizuota, aiškiau išdėstyta.
Visuminis požiūris į darnų vystymąsi mokykloje
„Mokykloms svarbu diegti visuminį požiūrį į darnų vystymąsi, aktualizuoti tvarumo, darnaus vystymosi temas pamokose, išnaudoti kitas galimybes, pavyzdžiui, dalyvauti projektuose, bendradarbiauti su verslais, NVO. Tvarumo reikia ne tik išmokti, bet juo reikia ir gyventi. Tai turi tapti natūralia gyvenimo dalimi.“
Darnumas - tai ne tik mokyklos aplinka, bet ir į sprendimus įtraukta jos bendruomenė. Dalyvaujamasis biudžetas - tai būdas kartu su mokiniais spręsti dėl viešųjų lėšų panaudojimo. Dalyvaujamojo biudžeto išbandymui mokinių pasiūlytoms idėjoms, atitinkančioms tvarumo principus, mokykloms skiriamas dalinis finansavimas. Atrinktas mokyklas su dalyvaujamojo biudžeto principais supažindina ir įgyvendinimo klausimais konsultuoja „Transparency International“ Lietuvos skyriaus ir „EDU Vilnius“ atstovai. Pirmą kartą įgyvendinančioms mokykloms organizuojami trumpi mokymai ir teikiamos įgyvendinimo konsultacijos. Jau dalyvavusios mokyklos prisijungia dalindamosi savo patirtimi ir atlikdamos mentorių vaidmenį.
Programos, projektai ir mokymai: praktiniai pavyzdžiai
Mokymai vyko Pakiršinio dvare įsikūrusiame Radviliškio rajono savivaldybės etninės kultūros ir amatų centre. Mokymai „Visuminis požiūris į darnų vystymąsi mokykloje“ finansuoti Radviliškio rajono savivaldybės ir Radviliškio r. sav. švietimo ir sporto paslaugų centro lėšomis (visuomenės aplinkosauginio švietimo projektas „Laikas veikti yra dabar: tvarumo link“).
Taip pat skaitykite: Apie Knygnešius
Bendrai kvalifikacijos tobulinimo programoje „Darni mokykla - nuo teorijos iki praktikos“ dalyvavo apie 70 pedagogų, kurių dalis išklausė visus programos modulius - 40 akad. val. 2025-26 m. m. Mokymų poreikį parodė ir Darnumo Vilniaus švietimo įstaigose tyrimas, kurį atliko 2023 m. pavasarį prie „EDU Vilnius“ komandos prisijungusi programos „Kurk Lietuvai“ dalyvė Julija Skerniškytė.
„EDU Vilnius“ kartu su miesto savivaldybe vykdo darbotvarkę „Tvari mokykla 2030“. Darbotvarkės įgyvendinimą Vilniuje koordinuoja „EDU Vilnius“, 2024 m. inicijavo ir vykdo Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra (LINEŠA). Darbotvarkės įgyvendinime gali dalyvauti visos mokyklos: valstybiniai ir privatūs darželiai, bendrojo ugdymo, neformaliojo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklos ir profesinio rengimo centrai.
Tinklaveika ir nuolatinis tobulinimas
Nuolatinis tobulinimas (angl. continuous improvement) - tai metodika, kurioje labai svarbūs visos bendruomenės susitarimai ir vieninga vizija, kasdienis mokytojų bendradarbiavimas. 2025-2026 m. m. ir toliau vyko ilgalaikiai „Nuolatinio tobulinimo metodikos įgyvendinimo“ mokymai. Šiemet 4 mokyklų ir 2 lopšelių-darželių komandų dalyviai susitelkė į didesnės mokyklos bendruomenės informavimą apie Nuolatinį tobulinimą, supažindinimą su pagrindiniais elementais bei savo patirčių pademonstravimą, kaip sistema veikia. Progresą stebėjo ir konsultavo Nuolatinio tobulinimo ekspertė Marijke Broer reguliarių koučingo sesijų metu.
Siekdami suburti įstaigas, kurti besimokančią iš savo kolegų ir besidalijančią Vilniaus nuolatinio tobulinimo mokyklų grupę, organizavome Vilniaus mokyklų tinklaveikos renginį. 33 dalyviai iš 14 įstaigų išklausė 8 trumpus pranešimus apie mokyklų pasiteisinusias praktikas, naudojamus įrankius, taip pat dalyviai galėjo išbandyti nuolatinio tobulinimo instrumentus.
Įtraukiojo ugdymo ir STEAM iniciatyvos
Įtraukiojo ugdymo sritis apima fizinį mokyklų pritaikymą įvairių poreikių vaikams, pedagogų žinių, įgūdžių, gebėjimų pritaikyti ugdymo procesą tobulinimą. Vilniaus miestas dalyvauja nacionalinėje pažangos programoje „Tūkstantmečio mokyklos“. Programos tikslas - iki 2030 m. siekti strateginių pokyčių programoje dalyvaujančiose Vilniaus miesto mokyklose.
Taip pat skaitykite: 30 metų stažas ir pensijos dydis
STEAM ugdymas: 10203 mokiniai ir mokytojai naudojo skaitmeninius įrankius matematikos, lietuvių kalbos, istorijos ir gamtos mokslų mokymui(si) bei pasiruošimui integruotoms pamokoms; 152 akad. val. mokymų ir praktinių veiklų STEAM dalykų mokytojams; 576 akad. val. mokymų ir konsultacijų pradinių klasių ir matematikos mokytojams.
Tarptautinės ir kalbinės iniciatyvos
Mokytojai džiaugėsi galimybe stažuotis užsienio mokyklose: pradinių klasių mokytojai vyko į Vieną (Austrija). Kuriamos ir diegiamos tarptautinės programos: nuo 2024 m. jau diegiamos Cambridge programos, taip pat plečiama Tarptautinio Bakalaureato (TB) sistema. Tarptautinių programų pažymėjimai yra atpažįstami daugelyje pasaulio universitetų, o tokios programos paruošia vaikus platesniam pasauliui.
„Tyrinėjimo menas: daugiakultūrinis ugdymas“ programoje ypatingas dėmesys skiriamas lietuvių kalbos ugdymo stiprinimui 1-6 klasėse, įtraukiant visą mokyklos bendruomenę - nuo moksleivių ir mokytojų iki mokyklos vadovybės ir tėvų. Programa įgyvendinama kartu su kūrėjų bendruomene „Kūrybinės jungtys“. Drąsiai lietuviškai - tai 10 veiksmų planas, skirtas Vilniaus gyventojams, kurių gimtoji kalba nėra lietuvių. Juo siekiama stiprinti kitakalbių lietuvių kalbos žinias.
Mokyklų erdvių kūrimas ir ateities mokykla
Ateities mokykloje reikia ne tik klasių ir laboratorijų, bet ir daug įvairesnės paskirties erdvių, kuriose skleistųsi mokinio (taip pat ir mokytojų) kasdieniai poreikiai ir bendruomeniškumo jausmas. Jau dabar pastebima, kad naujai statomose ar perplanuojamose mokyklose erdvės planuojamos kūrybiškiau, atsisakoma koridorių sistemos, gausėja transformuojamų erdvių, atsiranda spalvų, viešose erdvėse atsiranda galimybių judumui arba erdvių susikaupimui.
Neseniai pasirodė metodinė priemonė „Vadovas mokyklų edukacinėms erdvėms kurti ir naudoti“. Edukacinių mokyklų erdvių kūrimui skyrėme daugiau nei 10 metų - rengti konkursai, seminarai, užsienio vizitai. Devyniuose skyriuose aptariama edukacinių erdvių samprata, edukacinių erdvių kūrimo ir naudojimo vadybos bruožai, edukacinė erdvė mokyklos viduje, mokyklos lauko aplinka, jos zonavimas, funkcijų įvairovė ir vienovė, vidaus ir lauko edukacinių erdvių jungčių kūrimas.
Taip pat skaitykite: Sanatorijos po ligų ar traumų
Tvarumo aspektų sinergija ir verslo vaidmuo
Tvarumo aspektai yra tarpusavyje susiję. Šie aspektai išsamiau aptarti pristatant Jungtinių Tautų 17 darnaus vystymosi tikslų, kurie yra tarsi kelio gairės tiek šalims, tiek įmonėms, kai galvojama apie darnų visuomenės ir jos aplinkos vystymąsi. Įmonės pastangų pagerinti vieną kurį nors tvarumo siekimo aspektą gali nepakakti subalansuotam ilgalaikiam įmonės augimui užtikrinti, todėl reikia atsižvelgti į tai, kad 17 dimensijų papildo viena kitą.
Gyventojams vis svarbesnė tampa ne tik prekė arba paslauga, kurią teikia įmonė, bet ir pačios organizacijos poveikis bei požiūris į aplink vykstančius procesus, aplinką ir socialinius pokyčius. Verslas ir bendruomenės: investavimas, kuris naudingas visuomenei, per ilgą laiką atneša naudos ir įmonei, ir regiono bei šalies ekonomikai. Įmonės vis labiau suvokia savo vaidmenį kuriant supančią aplinką, įskaitant socialines ir ekonomines aplinkybes, kurias lemia jų verslo praktika, pavyzdžiui, požiūris į darbuotojus.
Krizės ir socialinis aspektas
Prasidėjus COVID-19 pandemijai ir jai įnešus daug pokyčių, buvo sutrikdytas darnaus vystymosi strategijų įgyvendinimas, tačiau krizinės situacijos padeda pamatyti, kokia svarbi yra įmonių socialinė atsakomybė darbininkams ir vietos bendruomenei. Krizės verčia įmones ir vyriausybes vis daugiau galvoti apie pokyčius, nes reikia ieškoti ekonominės veiklos tęsimo sprendimų. Per pasaulio įvykius - pandemiją, energetikos krizę, karą Ukrainoje - augo ir socialinės atsakomybės poreikis, ir įmonių indėlis sprendžiant krizes tapo akivaizdus.
Apdovanojimai, konkursai ir skatinimas dalintis patirtimi
„Tvari mokykla“ apdovanojimai yra dalis darbotvarkės „Tvari mokykla 2030“, skirti pasidalinti mokyklų tvarumo pavyzdžiais ir gerosiomis praktikomis bei apdovanoti tvarių mokyklų kūrėjus. Yra 8 nominacijos, į kurias mokyklos gali kandidatuoti: išteklių tausojimas ir prieinamumas, judumas, bendruomenės įtraukimas, kultūros ir gamtos paveldas, saugumas ir sveikata, neigiamo poveikio aplinkai mažinimas, viešosios erdvės, vietovių ryšiai.
Kviečiame pasidalinti savo mokyklos tvarumo projektais užpildant kandidato į nominaciją anketą. Apdovanojimai vyks Vilniaus geležinkelio stoties Saulės salėje, kurioje bus kviečiami dalyvauti komisijos atrinkti finalininkai. Šiame renginyje bus pristatyti finalininkų tvarumo projektai bei paskelbti nugalėtojai.
Universitetų vaidmuo ir reitingai
Prestižinė pasaulio universitetų reitingų agentūra „Times Higher Education“ kasmet atlieka didžiausią poveikį darnaus visuomenės ir aplinkos vystymuisi darančių aukštojo mokslo institucijų vertinimą ir reitingavimą. „THE Impact Rankings 2025“ reitinguose aukštai įvertintas ir Mykolo Romerio universitetas (MRU). Universitetas vertintas visose 17 Darnaus vystymosi tikslų tematinėse srityse. Aukščiausiai įvertintas tokiose srityse kaip atsakingas vartojimas ir gamyba (DVT12), lyčių lygybės (DVT5), taikos, teisingumo ir stiprių institucijų (DVT16) kūrimo bei partnerystės įgyvendinant tikslus (DVT17) srityse.
UI GreenMetric ir QS Sustainability reitinguose MRU taip pat vertinamas pagal įvairius tvarumo rodiklius ir indėlį: infrastruktūra, energetika, klimato kaita, atliekų rūšiavimas, vandens ir transporto naudojimas, socialinis poveikis, universiteto valdymas. Kviečiame MRU studentus jungtis prie organizacijos Students Organizing for Sustainability tarptautinės iniciatyvos Responsible Futures, kurios metu kartu su tarptautiniais partneriais išmoksite, kaip atlikti pilotinį MRU tvarumo veiklų auditą.
Kas kiekvienai mokyklai įmanoma pradėti daryti dabar
- Taupykime elektros energiją, šilumą ir vandenį. Išjunkime nereikalingus elektros prietaisus.
- Sumažinkime popieriaus vartojimą. Spausdinkime tik būtiniausius dokumentus ir ant abiejų lapo pusių.
- Sveikai maitinkimės. Valgykime Lietuvoje išaugintą ir sezoninį maistą.
- Sumažinkime transporto poveikį. Į universitetą ar mokyklą atvažiuokime dviračiu ar viešuoju transportu.
- Pirkime mažiau, dalinkimės, rūšiuokime. Prieš įsigydami naują daiktą gerai pagalvokime, ar mums tikrai jo reikia.
- Įtraukime mokinius į sprendimų priėmimą - naudokime dalyvaujamąjį biudžetą ir mokinių iniciatyvas.
Pokyčiai Tvariose mokyklose vyks ne tik aplinkose, bet ir mokyklų bendruomenėse. Mokyklos bus kuriamos mokinių ir kitų bendruomenės narių gerovei ir tuo pačiu prisidės prie planetos išsaugojimo. Mokinių gyvenimas turėtų lengvėti, tapti įdomesniu, vaikas norės daugiau laiko leisti mokykloje.
Parama ir finansavimo galimybės
Konkurso organizatorius yra „EDU Vilnius“, mokyklų projektai finansuojami Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšomis. Galima finansavimo suma projektui - nuo 1000 iki 5000 Eur. Konkurse gali dalyvauti visos Vilniaus miesto savivaldybės pavaldumo bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Viena mokykla gali pateikti vieną paraišką. Mokyklos, norinčios dalyvauti konkurse, iki birželio 1 d. turi užpildyti elektroninę paraišką (sutrumpinta forma), prie jos pridedant PDF formate parengtą ir vadovo pasirašytą paraišką.
Prisidėdami prie viešosios įstaigos „Humana People to People Baltic“ organizuojamos socialinės partnerystės programos „Valgyk protingai!“ jau antrus metus kvietėme Vilniaus mieste veikiančias bendrojo ugdymo įstaigas teikti paraiškas dalyvauti programoje ir jos įgyvendinimui gauti 2 500 Eur finansavimą. Programa siekiama kelti mokinių asmenines kompetencijas, ypač nuostatas gyventi ir maitintis sveikai, tausoti maistą ir aplinką.
Kaip sekti pažangą ir pakopos
Mokyklai patogiu laiku, bet ne vėliau kaip iki einamųjų metų spalio 1 d. reikia atlikti įsivertinimą ir susiplanuoti veiklas, pateikti paraišką „EDU Vilnius“ dalyvauti darbotvarkėje „Tvari mokykla 2030“. Prie paraiškos pridedami įsivertinimo rezultatai ir suplanuotos tvarumo veiklos 1-2 metams. Paraiškos formoje mokykla pateikia duomenis, reikalingus įvertinti, kokius minimalius tvarumo pakopos reikalavimus mokykla atitinka. Mokyklų pateiktas paraiškas ir įsivertinimo duomenis peržiūri „EDU Vilnius“ ir informuoja mokyklas, pasiekusias I-ąją tvarumo pakopą. Mokyklas, rekomenduojamas priskirti II-ajai ir III-iajai tvarumo pakopoms, teikia nacionaliniam tvarių mokyklų vertinimui, kurį vykdo LINEŠA.
LINEŠA sudaro nacionalinį mokyklų vertinimo grafiką ir vyksta į mokyklas susipažinti su jų tvarumo veiklomis, konsultuoja mokyklas tvarumo klausimais. Po vizitų LINEŠA priima sprendimus dėl mokyklų priskyrimo II-ajai arba III-iajai tvarumo pakopoms. Kitų kalendorinių metų rudenį visos mokyklos, dalyvaujančios darbotvarkėje „Tvari mokykla 2030“ apdovanojamos Tvarumo bruknėmis. Mokyklos darbotvarkės įgyvendinimo ciklą gali vėl kartoti po dviejų metų.