Lietuvoje socialinis verslas dažnai painiojamas su įmonių socialinės atsakomybės programomis, socialinėmis įmonėmis ar nevyriausybinėmis organizacijomis. Tačiau socialinis verslas - tai specifinė verslo forma, kurioje socialinė organizacijos misija vykdoma kartu su ekonomine veikla. Tokios organizacijos taiko privataus sektoriaus metodus siekdamos viešojo sektoriaus tikslų ir sugeba visiškai save išsilaikyti vykdydamos komercinę veiklą.
Socialinis verslas - tai verslo modelis, pagal kurį pelno siekimas susiejamas su socialiniais tikslais ir prioritetais, remiamasi socialiai atsakingo verslo bei viešojo ir privataus sektorių partnerystės nuostatomis, taikomos socialinės inovacijos. Jį gali vykdyti tiek pelno siekiančios įmonės, kurių pagrindinis tikslas - socialinė nauda, tiek pelno nesiekiančios organizacijos taikančios verslo modelius.
Socialinio verslo svarba ir vystymasis Lietuvoje
Socialinis verslas yra gana naujas reiškinys Lietuvoje, tačiau jis turi reikšmingą potencialą plėtojant smulkų ir vidutinį verslą, kaimo bendruomenes bei nevyriausybines organizacijas. Jo svarba didėja, nes verslo vaidmuo keičiasi, organizacijos tampa visuomenės dalimi ir yra vis labiau skatinamos prisiimti atsakomybę už savo vaidmenį socialinėje aplinkoje.
2015 m. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija patvirtino Socialinio verslo skatinimo 2015-2017 metų veiksmų planą, kuriuo siekiama sukurti socialiniam verslui palankią teisinę, finansinę bei mokestinę aplinką. Ypatingą reikšmę Lietuvoje turi socialinio verslo forumas (SUMMIT), organizuojamas nuo 2014 m., bei Leader Lietuvos tinklas, skatinantis kaimo gyventojų ir organizacijų veiklą.
Socialinio verslo rūšys ir veiklos spektras
ES šalyse socialinis verslas dažniausiai veikia trijose pagrindinėse srityse:
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
- Integracija į darbo rinką - ypač pažeidžiamų visuomenės grupių įdarbinimas;
- Asmeninių paslaugų teikimas;
- Socialiai atskirtų vietovių vystymas.
Lietuvoje socialinis verslas gali apimti įvairiausias veiklas, nuo ekologinių sprendimų, tokių kaip atliekų mažinimas ir žiedinė mada, iki socialinių iniciatyvų, integruojančių neįgaliuosius į visuomenę. Pavyzdžiui, „Miesto laboratorija“ skatina tvarų vartojimą, o „Lobių dirbtuvės“ įtraukia intelekto negalią turinčius žmones į darbo rinką.
Socialinio verslo teisinė bazė Lietuvoje
Vienas svarbiausių žingsnių socialinio verslo srityje buvo 2015 m. priimtas Socialinio verslo skatinimo veiksmų planas. Vėliau, 2020 m., į Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymą įtrauktas socialinio verslo apibrėžimas. Tačiau norint įsigalioti, reikia priimti dar poįstatyminius aktus, kurie reglamentuotų socialinio verslo statuso suteikimo tvarką.
Socialinio verslo gidas, kurį parengė ūkio ministerija, yra pagrindinis dokumentas, padedantis verslininkams suprasti šios verslo rūšies principus, mokėti socialinio poveikio matavimo metodus bei formuoti verslo modelius. Taip pat teikiamos konsultacijos per Lietuvos socialinio verslo asociaciją ir Inovacijų agentūrą.
Socialinio verslo esmė ir išskirtinumas
Socialinio verslo pagrindinė misija - sukurti aiškų ir pamatuojamą socialinį poveikį visuomenei. Šis verslas turi derinti socialinius ir finansinius tikslus. Pelnas, kurį uždirba socialinis verslas, dažnai reinvestuojamas į socialinės misijos vykdymą - pagal kriterijus daugiau nei 50 proc. pelno turi būti perleista atgal į organizacijos veiklą.
Socialinis verslas skiriasi nuo tradicinio verslo, kuris gali būti socialiai atsakingas, bet kurio pagrindinė misija yra pelno siekimas. Taip pat skiriasi nuo nevyriausybinių organizacijų, kurios siekia socialinių tikslų, bet paprastai nepajėgios visiškai išlaikyti veiklos iš komercinės veiklos pajamų.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Socialinio verslo supratimo klaidos Lietuvoje
Lietuvoje dažnai socialinis verslas tapatinamas tik su socialinėmis įmonėmis, kurios įdarbina negalią turinčius ar socialiai pažeidžiamus asmenis, siekiant jų integracijos į darbo rinką. Taip pat klaidingai manoma, kad socialinis verslas yra tik labdara arba priežiūra aplinkai.
Iš tiesų socialinis verslas sprendžia platesnes socialines problemas, naudodamasis rinkos mechanizmais ir verslo metodais. Jis taiko skaidrumo principus, moka darbuotojams, o socialinis poveikis - tai pagrindinis šios verslo formos siekis.
Socialinis verslas Europos Sąjungoje ir kitose šalyse
Europos Sąjungoje socialinio verslo teisinė sistema dar vystoma, tačiau jau aiškiai matomi sektoriaus didėjimo pagreitiai: 2016 m. kas ketvirta naujai įsteigta įmonė yra socialinė. Socialinis verslas prisideda prie užimtumo didinimo ir reikšmingo ekonomikos indėlio - pavyzdžiui, Vokietijoje socialiniai verslai kuria tokį patį BVP kaip automobilių pramonė.
Kanada yra viena pažangiausių valstybių socialinio verslo srityje. 2019 metais Kanada buvo pripažinta geriausia šalimi socialinio verslo vystymui dėl palankių sąlygų, investicijų, paramos sistemų ir visuomenės palaikymo. Ten socialiniame versle veikia daugiau nei 11 tūkst. įmonių, įdarbinančių per 220 tūkst. darbuotojų.
Praktiniai Kanados pavyzdžiai įdomūs ir inovatyvūs, pavyzdžiui, „ReStore“ parduotuvės, kurios perparduoda surenkamas statybines medžiagas mažesnėmis kainomis ir mažina atliekų kiekį, arba „Lucky Iron Fish“, kuris parduoda geležines žuveles, skirtas maisto praturtinimui geležimi.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Latvijos socialinio verslo įstatymas - naudos ir patirtys
Latvijoje socialinio verslo įstatymas įsigaliojo 2018 m. Šis teisės aktas numato įvairias lengvatas socialinio verslo įmonėms: mokesčių atleidimus, galimybes pasitelkti savanorius, paramą iš savivaldybių, pirmenybę viešuosiuose pirkimuose bei galimybę gauti paramą iš Gerovės ministerijos.
Latvijoje socialinė įmonė apibrėžiama kaip ribotos veiklos įmonė su teigiamu socialiniu poveikiu, o pelnas privalo būti panaudojamas socialiniams tikslams, jis negali būti išdalijamas. Pavyzdys - organizacija „Blind Art“, kuri įgalina regos negalią turinčius menininkus būti aktyviais visuomenės dalyviais.
Socialinio verslo iššūkiai Lietuvoje
Socialinio verslo Lietuvoje svarbiausias iššūkis yra nepakankamas žinomumas ir tapatinimo problemos - dažnai socialinis verslas painiojamas su socialinėmis įmonėmis ar nevyriausybinėmis organizacijomis. Be to, trūksta aiškių teisinių reguliavimų ir paramos mechanizmų.
Vilniaus universiteto mokslininkai pabrėžia, kad socialinis verslas Lietuvoje dar neišsivystęs, nėra aiškaus socialinio verslo statuso, o verslininkams trūksta supratimo, kaip suderinti socialinius ir ekonominius tikslus. Dauguma socialinio poveikio rezultatų pasijaučia tik po kelių metų, todėl reikia ilgalaikės ir subalansuotos paramos.
Socialinio verslo praktiniai žingsniai ir bendruomenės palaikymas
Pirmieji žingsniai socialinio verslo kūrime - suburti stiprią komandos komandą, kurioje būtų specialistai skirtingose srityse, ne tik vizionieriai. Tai svarbu, kad ir vidutinio dydžio idėjos galėtų būti sėkmingos.
Socialinio verslo atstovai Lietuvoje gali kreiptis į institucijas, tokias kaip Inovacijų agentūra ar Lietuvos socialinio verslo asociacija, kurios teikia informaciją, mentorių tinklą, mokymus ir renginius.
Socialinio verslo poveikis visuomenei ir ateities perspektyvos
Socialinis verslas Lietuvoje pamažu skinasi kelią, būdamas atsakymu į visuomenės socialinius ir aplinkosauginius iššūkius. Tai verslo forma, kuri siekia ne tik pelno, bet ir teigiamo poveikio žmonėms ir planetai.
Skaidrus valdymas, inovatyvumas, partnerystės ir įvairių finansinių šaltinių derinimas leidžia socialiniam verslui augti ir kurti realų socialinį poveikį. Taip yra skatinamas socialinis verslumas, formuojama socialinė ekonomika ir socialinio pirkimo kultūra Lietuvoje.
| Aspektas | Aprašymas |
|---|---|
| Verslumas | Nuolatinė ūkinė komercinė veikla |
| Socialinis | Socialinių tikslų siekimas |
| Valdymas | Ribotas pelno paskirstymas ir skaidrus valdymas |
tags: #socialines #imones #lietuvoje