Nedarbingumas - laikotarpis, skirtas sveikatos stiprinimui ir jėgų atgavimui. Kai kuriais atvejais prireikia ir vaistų bei medikų pagalbos. Jaučiantis prastai, savo kasdienių įsipareigojimų tinkamai atlikti negalime, o ši taisyklė galioja kalbant ir apie darbą. Tuo metu, keletą dienų ar net savaičių - priklausomai nuo sveikatos problemų sudėtingumo - asmuo gali susitelkti ties pasveikimu, sveikatos stiprinimu ir jėgų atgavimu, o ne kasdienėmis darbo užduotimis. Be to, svarbu tai, kad šiuo metu „Sodra“ darbuotojai moka ligos išmoką.
Ką reiškia nedarbingumas ir kam skirtas
Nedarbingumo laikotarpis skirtas sveikatos stiprinimui ir jėgų atgavimui. Nei vienas žmogus nėra apsaugotas nuo ligų ir prastos savijautos. Susidūrus su šiais nemalonumais, tenka sulėtinti gyvenimo tempą, daugiau laiko skirti poilsiui. Kai kuriais atvejais prireikia ir vaistų bei medikų pagalbos.
Ką galima ir ko negalima daryti turint laikiną nedarbingumą
Nedarbingumo laikotarpiu asmuo turi paklusti nustatytoms taisyklėms. Sergantis ir nedirbantis žmogus negali vartoti alkoholio ir kitaip svaigintis, dirbti, mokytis, keliauti, dalyvauti kultūros, sporto, pramoginiuose ar kituose renginiuose arba elgtis taip, kad jo veiksmai galėtų užtęsti laikino nedarbingumo trukmę. Kai žmogus nesilaiko gydytojo nustatyto gydymo režimo ir neatlieka paskirtų procedūrų, vartoja alkoholį ir kitaip svaiginasi, dirba, mokosi, keliauja, dalyvauja kultūros, sporto, pramoginiuose ar kituose renginiuose arba elgiasi taip, kad jo veiksmai gali užtęsti laikino nedarbingumo trukmę, tai laikoma taisyklių pažeidimu.
Suprantama, sveikatos sutrikimas neturėtų būti pagrindas atostogauti turint nedarbingumo pažymėjimą ir nevykstant į darbą, tačiau gaunant pajamas iš „Sodros“ biudžeto, - teigia S. Jarmalis. Nedarbingumo metu darbuotojas turėtų skirti laiką poilsiui ir atsigavimui. „Darbuotojo laikinas nedarbingumas - tai ne papildomas poilsis, atostogos ar laikas skirtas asmeniniam laisvalaikiui. Šį laiką darbuotojas turi išnaudoti įveikti ligai ir atgauti darbingumui.
Ar galima eiti į parduotuvę ar vaistinę?
Jeigu nustatytas ne gulimasis, o tausojantis režimas, pacientui nedraudžiama eiti į parduotuvę, vaistinę, vykti pas gydytoją ar eiti pasivaikščioti, nurodo S. Jarmalis. „Taisyklėse nėra detalizuojama, esant kokiems sveikatos sutrikimams kokios taisyklės taikomos, ir šios taisyklės aktualios ne tik dėl ligos išmokų, bet ir dėl paties sveikatos priežiūros sveikimo proceso“, - sako S. Jarmalis.
Taip pat skaitykite: Nedarbingumo pažymėjimas: ką svarbu žinoti apie elgesį sirgimo metu
Kada parduotuvė, vaistinė ar pasivaikščiojimas yra leidžiami
Sergantysis asmuo gali nueiti į vaistinę, parduotuvę ar kitur, kur yra būtinybė ir nėra grėsmės užtęsti ligos trukmės ir užkrėsti kitų žmonių. Jeigu nustatytas ne gulimasis, o tausojantis režimas, pacientui nedraudžiama eiti į parduotuvę, vaistinę, vykti pas gydytoją ar eiti pasivaikščioti.
Kelionės turint nedarbingumo lapelį
Kyla klausimas, ar turint nedarbingumo pažymėjimą galima keliauti? Kelionė į užsienį turint nedarbingumo lapelį yra įmanoma, tačiau būtina užtikrinti, kad ji nepažeistų gydymo režimo ir nedarytų neigiamos įtakos sveikatos būklei. Svarbiausia suprasti, kad nedarbingumo metu darbuotojas turi laikytis gydytojo rekomendacijų ir užtikrinti, kad kelionė netrukdytų gydymosi procesui.
Prieš planuodami vykti į užsienį, būtinai pasitarkite su gydytoju, kuris išrašė nedarbingumo lapelį. Gydytojas įvertins, ar kelionė nepakenks jūsų sveikatai ir gydymo procesui. Jei gydytojas sutinka, jis gali pateikti raštišką leidimą arba pažymą, kad kelionė yra suderinama su gydymu.
Jei kelionė yra susijusi su gydymu ar reabilitacija (pvz., sanatorijoje), ji paprastai yra leistina ir gali netgi būti naudinga sveikatai. Tačiau jei kelionės tikslas yra poilsis ar turizmas, reikėtų būti atsargiems, nes tai gali būti traktuojama kaip gydymo proceso pažeidimas. Jei kelionės metu jums reikės gydymo ar reabilitacijos užsienyje, svarbu turėti gydytojo siuntimą ir užtikrinti, kad tai yra suderinta su jūsų sveikatos draudimu.
Duomenų mainai ir patikros dėl kelionių
„Sodra“ patvirtino, kad tam tikrais atvejais apie „ligonius keliauninkus“ gauna duomenų. Tai, kad „Sodra“, bendradarbiaudama su kitomis institucijomis, gauna duomenų apie nedarbingumo laikotarpiu iš Lietuvos išvykstančius žmones, yra tiesa. Šie atvejai nėra dažni ir kiekvienas jų sprendžiamas individualiai, įvertinant turimus dokumentus apie kelionės tikslą ir kitus faktus.
Taip pat skaitykite: VPB Oficialus Biuletenis
Valstybės sienos apsaugos tarnybos Prevencijos skyriaus vadovas patikslino, kad vidaus skrydžių, t. y. skrydžių tarp Lietuvos oro uostų, metu asmenų dokumentai nėra tikrinami, siekiant nustatyti, ar asmuo turi nedarbingumo pažymėjimą.
Kaip „Sodra“ tikrina nedarbingumą
„Sodra“ nuolat prižiūri, ar nedarbingumo pažymėjimai gyventojams išduodami ir tęsiami pagrįstai bei ar gyventojai laikosi elgesio laikino nedarbingumo metu taisyklių. Didžioji dalis kontrolės atliekama pasitelkus informacines sistemas - programinę įrangą, kuri analizuoja nedarbingumo pažymėjimų išdavimą pagal tam tikrus rizikos vertinimo kriterijus, kurių atskleisti negalima.
Sistema atrenka rizikingus atvejus ir tų nedarbingais pripažintų gyventojų sveikatos būklė ir darbingumas yra tikrinami asmens sveikatos priežiūros įstaigų Gydytojų konsultacinėse komisijose (GKK), kuriose dalyvauja ir „Sodros“ specialistai. Specialistė nurodė, kad pernai patikrinti į GKK buvo iškviesta daugiau kaip 34 tūkst. laikinai nedarbingais pripažintų gyventojų.
„Ši kontrolė yra itin efektyvi, nes, pakvietus laikinai nedarbingais pripažintus asmenis sveikatos būklei ir darbingumui patikrinti į šią komisiją, asmens sveikatos priežiūros įstaigų gydytojai 80 procentų šių asmenų pripažįsta darbingais dar iki GKK posėdžio (nedarbingumo pažymėjimai nedelsiant užbaigiami), dar apie beveik 3-4 procentus pakviestų asmenų darbingais pripažįstami GKK posėdžio metu“, - įvardijo „Sodros“ atstovė.
Skundai ir prašymai patikrinti
Beje, dar viena patikrinimo priemonė - skundai ir prašymai patikrinti. „Įvertinus gautą informaciją „Sodra“ tikrina asmens nedarbingumo pažymėjimo išdavimo ir tęsimo pagrįstumą bei vertina nedarbingais pripažintų asmenų elgesio nedarbingumo metu taisyklių pažeidimus“, - kalbėjo J. Bimbirienė.
Taip pat skaitykite: Seimo ir Prezidento Rinkimų Balsavimo Gidas
Nors 90 proc. įtartinų atvejų atrenkami pasitelkus informacines sistemas, daugėja ir skundų bei prašymų iš darbdavių, institucijų ir kitų žmonių patikrinti, ar darbuotojai nepiktnaudžiauja laikinu nedarbingumu. Pernai dėl tokių pranešimų patikrinta beveik 3000 nedarbingumo pažymėjimus turinčių gyventojų - kone trečdaliu daugiau nei 2018-aisiais. Iš jų pasitvirtino ir nedarbingumo pažymėjimai buvo užbaigti beveik 2000 atvejų.
Kas „Sodra“ tikrina ir ko ji nedaro
Patys „Sodros“ specialistai niekada nevaikšto į namus ir sergančių gyventojų netikrina. Specialistai taip pat niekada netikrina kvitų ar banko išrašų, nesidomi gyventojų sąskaitomis, norėdami sužinoti, ar asmuo iš tiesų serga ar tik imituoja ligą bei atostogauja. Kita vertus, tokius kadrus gali užfiksuoti tiek darbdaviai, tiek ir kiti žmonės, vėliau apie tokias pramogas galintys pranešti „Sodrai“ anoniminiu pasitikėjimo telefonu. Vis tik, „Sodra“ keičiasi informacija ir gauna duomenis, kurie gali būti svarbūs teisės gauti ligos išmoką.
Pasekmės už taisyklių pažeidimus
„Sodra“ neskiria jokių baudų net nustačiusi pažeidimą. Nustačius pažeidimą nuo tos dienos nutraukiamas ligos išmokos mokėjimas. Jeigu nustatoma, kad taisyklės buvo pažeistos anksčiau, o gyventojas po to gavo ligos išmoką, „Sodra“ pareikalaus atlyginti žalą - sugrąžinti tą išmokos dalį, kuri išmokėta nustačius pažeidimą.
Ligos išmoka nėra mokama, jeigu institucijos nustato, kad asmuo tapo nedarbingas dėl neblaivumo ar dėl piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis, taip pat, jeigu sistemingai pažeidinėjo nedarbingumo taisykles, simuliavo, nedarbingumo metu keliavo ar užsiėmė kitomis veiklomis.
Sodra - prevencija ir statistika
„Sodra“ atlieka daug prevencinių patikrinimų, pasitelkdama specialią rizikų valdymo informacinę sistemą, kuri analizuoja duomenis ir atrenka rizikingus atvejus išduodant nedarbingumo pažymėjimus. S. Jarmalio teigimu, per metus patikrinama apie 40 tūkst. rizikingų atvejų, keturiais iš penkių nedarbingumo pažymėjimas užbaigiamas dar iki gydytojų konsultacinės komisijos arba jos metu. Tai reiškia, kad šis kontrolės būdas yra labai efektyvus.
„Sodros“ duomenimis, gegužę buvo išduota 200 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų, o birželį - 83 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų. „Sodros“ duomenimis, balandį buvo išduota 79 tūkst. Vidutinė nedarbo išmoka už visą balandžio mėnesį siekė 481,1 euro.
Kaip teisingai elgtis susirgus
„Sodra“ primena - susirgus derėtų kreiptis į gydytoją, jis išduos elektroninį nedarbingumo pažymėjimą. Beje, norint pateikti šį prašymą, nebūtina laukti, kol užklups negalavimas. Tai galima parašyti bet kuriuo metu. Rekomenduojama pateikti neterminuotą prašymą.
Ligos išmoką sergant sudaro 62,06 proc. „Sodra“ išmoką moka nuo trečios laikino nedarbingumo dienos. Už pirmas dvi dienas ne mažesnė nei 62,06 proc. Slaugančiam šeimos narį darbuotojui „Sodra“ nuo pirmos nedarbingumo dienos moka 65,94 proc.
Elgesio taisyklės ir praktiniai patarimai
- Laikykitės gydytojo nustatyto gydymo režimo ir rekomendacijų.
- Jeigu gydytojas nustatė tausojantį režimą, galite vykdyti būtinas veiklas (vaistinė, parduotuvė, vizitas pas gydytoją, pasivaikščiojimas).
- Venkite kelionių ar pramogų, jeigu tai gali pakenkti gydymuisi arba atrodyti kaip taisyklių pažeidimas.
- Prieš kelionę pasitarkite su gydytoju ir, jei reikia, gauti raštišką leidimą.
- Jei kyla abejonės dėl tampymo neatitikimo, kreipkitės į „Sodrą“ arba gydytoją dėl patarimo.
Kas perka politikus ir žurnalistus? Artūras Skardžius TIESIOGIAI
Socialiniai tinklai ir kiti informacijos šaltiniai
Svarbu žinoti, kad ne „Sodra“, o artimieji ir kolegos mato sergančiojo aktyvumą socialiniuose tinkluose, tad pamatę pažeidimus gali kreiptis ir pateikti „Sodrai“ skundą. Socialinių tinklų diskusijos rodo, kad gyventojų nuomonės skiriasi: vieni mano, kad poilsis gamtoje gali pagelbėti sveikatai, kiti pabrėžia, jog nedarbingumas nėra atostogos ir kelionės gali pakenkti sveikatai.
Kas dažniausiai praneša apie pažeidimus
Apie tai, kad nedarbingumo elgesio taisyklių nėra laikomasi, gali sužinoti tiek gydytojai, tiek ir darbdaviai bei „Sodra“. Pasitaiko, kad pranešimus apie pažeidimus siunčia darbdaviai, įvairios institucijos, gyventojai arba gydytojai. Nustačius pažeidimus iš sirgusiojo gali būti atimta ligos išmoka.
Dažniausiai užduodami klausimai
- Ar galiu eiti į parduotuvę? - Jeigu gydytojo nustatytas tausojantis režimas leidžia, taip.
- Ar galiu vykti į užsienį? - Galima, jei kelionė suderinama su gydymu ir gydytojas pateikė leidimą; kitu atveju rizikuojate netekti išmokų.
- Ar „Sodra“ tikrina mano banko sąskaitas? - Ne, „Sodra“ specialistai netikrina sąskaitų ar kvitų.
| Veikla | Ar leidžiama? |
|---|---|
| Parduotuvė/vaistinė (tausojantis režimas) | Taip, jei būtina |
| Kelionė poilsio tikslais | Ne, rizikuojate |
| Kelionė gydymo tikslais su siuntimu | Taip |
| Darbas | Ne - jeigu galite dirbti, „Sodra“ neturi mokėti išmokos |
| Alkoholis, pramogos, masiniai renginiai | Ne |
tags: #biuletenis #negalima #i #ina #ar #parduotuve