Žmonių su negalia įdarbinimas yra svarbus socialinės įtraukties ir lygių galimybių užtikrinimo aspektas Lietuvoje. Šalyje gyvena 166 757 darbingo amžiaus žmonės su negalia, tačiau aktyvūs atviroje darbo rinkoje yra tik 26,3 % (43 897). Problema yra aktuali ir integracijos į darbo rinką srityje, ypač tarp ilgalaikių bedarbių, pensininkų ir riboto darbingumo asmenų.
VRM pensininkų integracijos iššūkiai ir darbo biržos vaidmuo
Neįgaliųjų įdarbinimas dažnai susiduria su kvalifikacijos trūkumu ir persikvalifikavimo galimybių stoka. Pagrindinė kliūtis integracijai - dauguma negalią turinčių asmenų yra vyresni nei 55 metų amžiaus ilgalaikiai bedarbiai, o reikalingas kvalifikacijos kėlimas dažnai nėra lengvai pasiekiamas.
Specialistai nurodo, kad žmonėms su negalia dažnai trūksta personalizuotos pagalbos darbo paieškoje ir darbo vietos pritaikymo, kas dar labiau apsunkina jų integraciją į darbo rinką. Riboto darbingumo žmonių įdarbinimui taikoma darbo užmokesčio subsidijavimo priemonė yra labai brangi, užtikrina tik menkos dalies šios grupės įdarbinimą ir yra orientuota į darbdavių rėmimą, o ne į darbuotojų su negalia kvalifikacijos kėlimą.
Statistiniai duomenys ir tendencijos
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| Darbingo amžiaus žmonių su negalia | 166 757 |
| Aktyvūs darbo rinkoje | 26,3 % (43 897) |
| Užimtumo tarnyboje registruoti (2024-10-01) | 14,4 tūkst. |
| Vidutinis neįgaliųjų registravimasis per mėnesį 2024 m. pirmą pusmetį | Apie 677 asmenis |
| Bedarbių su negalia dalis tarp visų registruotų | 7,3 % |
| Neįgalių asmenų, ieškančių nekvalifikuoto darbo | 59,1 % |
Per devynis mėnesius neįgaliesiems suteiktas užimtumas siekė 9,2 tūkst. asmenų, iš jų 5,9 tūkst. pradėjo dirbti pagal darbo sutartis, 2 tūkst. vykdė veiklą pagal verslo liudijimus, o 1,2 tūkst. dirbo kitais būdais. Tačiau tvarus neterminuotas įdarbinimas augo lėčiau nei terminuotas darbas - 29,5 proc. prieš 33,7 proc. šalies vidurkį.
Pagal veiklos sritis daugiausiai neįgaliųjų įdarbina administracinės, aptarnavimo, apdirbamosios gamybos, prekybos, transporto remonto ir statybos įmonės. Šiuo metu Lietuvoje veikia 109 socialinės įmonės, kuriose sausio-spalio mėn. dirbo 5991 neįgalus darbuotojas.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Užimtumo tarnybos iniciatyvos ir veikla
Užimtumo tarnyba atlieka svarbų vaidmenį integruojant žmones su negalia į darbo rinką. Registruotų neįgaliųjų skaičius pasiekė piką praėjusių metų trečiame ketvirtyje, kai registravosi 5,6 tūkst. asmenų - dvigubai daugiau nei antrame ketvirtyje.
Siekiant palengvinti darbo paiešką viešajame sektoriuje, Užimtumo tarnyba pritaikė naujovę savo darbo pasiūlymų portale bei padeda viešojo sektoriaus įstaigoms įdarbinti reikiamos kvalifikacijos žmones su negalia.
Pernai pasitelkus Tarnybos pagalbą viešojo sektoriaus darbuotojų komandas papildė daugiau nei 400 žmonių su negalia. Tarnyba taip pat dalyvauja socialinėje kampanijoje „Jokio skirtumo“, ragindama darbdavius viešinti skelbimus su specialiu rėmeliu ir grotažyme #JokioSkirtumo, taip pabrėžiant savo atvirumą įdarbinti žmones pagal jų žinias ir kompetencijas.
Darbo vietų kvotos ir socialinė atsakomybė
Įstatymais numatyta, kad neįgalių darbuotojų dalis įmonėse turi siekti ne mažiau kaip 5 %. Užimtumo tarnyboje 2023 m. rugsėjį ši dalis siekė 5,4 %, o vėliau išaugo iki 5,9 %.
Ši kvotų sistema yra sukurta tam, kad atviroje darbo rinkoje būtų maksimaliai išnaudotas žmonių su negalia potencialas, leistų sunkiau besiintegruojančioms grupėms tvariai įsilieti į darbo rinką ir būtų svarbios jų poreikių bei galimybių atitiktys.
Taip pat skaitykite: Ar senatvės pensijos gavėjams priklauso ilgalaikio darbo išmoka?
Įmonės skatinamos objektyviai įvertinti darbo vietų pritaikymo galimybes, aiškiai identifikuoti funkcijas ir organizuoti atrankas laikantis lygių galimybių principo, vertinant visus kandidatus vienodai. Socialinė atsakomybė skatinama ne per prievartą, o per savanorišką atsakomybės suvokimą ir bendrą įtraukties skatinimą.
Didėjantys neįgaliųjų iššūkiai darbo rinkoje pandemijos kontekste
Pandemijos laikotarpiu ženkliai išaugo asmenų, kuriems nustatytas darbingumas iki 25 proc. (+293 proc.) ir 30-40 proc. (98 proc.), skaičius. Neįgalių moterų dalis bedarbių struktūroje taip pat išaugo, kaip ir darbo neturinčių 55+ amžiaus grupės bei jaunimo su negalia skaičius (atitinkamai +41 proc. ir +40 proc.). Aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų su negalia skaičius šoktelėjo net 56 %, o ilgalaikių bedarbių dalis padidėjo 20,3 %.
Darbo rinkos integracijos sėkmę apsunkina tai, kad trys iš penkių (59,1 proc.) negalią turinčių asmenų ieško nekvalifikuoto darbo, daugiausiai pagalbinio darbininko, valytojo, sargo ar budėtojo pozicijų. Specialistų ir kvalifikuotų darbininkų darbo pageidauja tik apie 15,6-15,7 proc. iš jų.
Taigi, darbo birža kartu su socialinėmis įmonėmis, įstatyminėmis kvotomis ir specialiomis kampanijomis aktyviai veikia siekdama skatinti VRM pensininkų ir kitų žmonių su negalia integraciją į darbo rinką, tačiau išlieka nemažai kliūčių, su kuriomis susiduria ši socialinė grupė.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti