Kai darbdavys nevykdo sutartų įsipareigojimų arba darbo sąlygos tampa nepriimtinos, darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo. Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 56 straipsnis suteikia galimybę išeiti iš darbo tam tikrais atvejais, taip pat gaunant ir išmokas.
DK 56 Straipsnis: Darbuotojo Teisės
DK 56 straipsnis numato darbuotojo teisę vienašališkai nutraukti darbo sutartį be įspėjimo, jei tam yra svarbių priežasčių. Pagrindiniai atvejai, kada ši teisė gali būti taikoma:
- Esminis darbo sąlygų pažeidimas - darbdavys iš esmės pakeitė darbo sąlygas be darbuotojo sutikimo.
- Darbo sąlygos kelia pavojų darbuotojo sveikatai ar gyvybei.
- Darbdavys vėluoja mokėti atlyginimą ar kitas išmokas.
Tačiau, ne visais atvejais darbuotojas gali pasinaudoti šiuo straipsniu.
Seminaras „Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva“
Prašymo Forma ir Turinys
Prašymas atleisti iš darbo turi būti rašytinis ir trumpas, aiškus bei formalus. Prašyme turi būti nurodyti šie duomenys:
- Darbuotojo vardas, pavardė
- Darbdavio vardas, pavardė
- Prašymo data
- Prašymo vieta
Prašyme turi būti nurodyta priežastis, kodėl norite išeiti iš darbo.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Kompensacijos Darbuotojui
Nutraukiant darbo sutartį šiame straipsnyje nustatytu pagrindu - darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus - vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
Darbo Sutarties Nutraukimo Priežastys ir Teisinės Pasekmės
Darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jeigu:
- Darbuotojo prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip trisdešimt dienų iš eilės arba jeigu ji sudaro daugiau kaip keturiasdešimt penkias dienas per paskutinius dvylika mėnesių;
- Darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga) arba jeigu darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų, kuriuos nustato darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančios darbo teisės normos;
- Darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar negalios arba dėl to, kad slaugo ar prižiūri šeimos narį (vaiką, tėvą (įtėvį, rūpintoją), motiną (įmotę, rūpintoją), sutuoktinį, sutuoktinę) ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį, kuriam nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d.
Taip, jei norite nutraukti darbo sutartį remdamiesi DK 56 straipsniu - rekomenduojama surinkti įrodymus, kurie pagrįstų darbdavio pažeidimus. Tai gali būti nesumokėto atlyginimo išklotinės, vidiniai dokumentai, el. laiškai ar kiti rašytiniai įrodymai.
Ar galite pretenduoti į bedarbio pašalpą?
Taip, darbuotojas gali pretenduoti į bedarbio pašalpą, jei atitinka Užimtumo tarnybos nustatytus kriterijus. Nutraukus darbo sutartį pagal DK 56 straipsnį - tai nelaikoma darbuotojo kaltės pagrindu, todėl pašalpa gali būti skiriama įprasta tvarka.
Darbo santykių metu tiek darbdavys, tiek darbuotojas privalo elgtis sąžiningai ir vykdyti savo pareigas. Darbo užmokestis turi būti mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o darbuotojui prašant - kartą per mėnesį.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
„Darbo užmokesčio nemokėjimas ar pavėluotas jo mokėjimas nėra tik finansinis nepatogumas - tai yra esminis darbo teisės pažeidimas. Kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui turi būti mokami delspinigiai. Pasibaigus darbo santykiams ir darbdaviui uždelsus atsiskaityti su darbuotoju, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis - darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.
Ginčai tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo teisės normų ar susitarimų nevykdymo, taip pat ir dėl neteisingo ar pavėluoto atsiskaitymo, nagrinėjami Darbo kodekso IV dalyje „Darbo ginčai“ nustatyta tvarka - kreipiantis į darbo ginčų komisiją prie VDI.
Darbo kodeksas taip pat numato papildomas darbuotojų apsaugos priemones. Be to, darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį darbuotojo iniciatyva dėl svarbios priežasties, jeigu darbo užmokestis nemokamas du mėnesius iš eilės ar ilgiau.
Atleidimas „Savo Noru“
E. Kiznė neslepia - kartais darbuotojas parašo prašymą išeiti iš darbo tik todėl, kad taip pasiūlė darbdavys. Bet, jei sprendimas dėl darbo sutarties nutraukimo buvo priimtas spaudžiant ar apgaunant, tai jau nebėra „savo noru“.
Darbuotojas buvo apgautas - jam liepė pasirašyti dokumentus, kurių turinio jis nesuprato. Darbuotojas nenorėjo išeiti - iki pensijos jam buvo likę vos pora metų“, - dalijosi advokatė.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Anot jos, darbuotojas gali nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva, bet jo valia turi būti laisva, t. y. be spaudimo, grasinimų ar apgaulės. Jei darbuotojui „pakišama“ pasirašyti prašymą, tai nėra teisėta, tai - apgaulė.
E. Kiznė nurodė, kad minimu atveju darbuotojui pavyko iškovoti teisybę - teismas atleidimą pripažino neteisėtu, taigi darbuotojui buvo priteista daugiau kaip 13,8 tūkst. eurų už priverstinę pravaikštą, o taip pat papildomos kompensacijos ir bylinėjimosi išlaidos.
„Jei buvai spaudžiamas ar suklaidintas pasirašant prašymą išeiti iš darbo, gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją per 1 mėn. nuo atleidimo. Bet turi pasiruošti įrodymus ir įtikinamą istoriją, kad tikrai nenorėjai pasirašyti“, - patarė advokatė.
Kada Prašymą Išeiti Iš Darbo Galima Atšaukti?
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) aiškinimu, jei prašymas dėl darbo sutarties nutraukimo savo noru jau yra pateiktas darbdaviui, darbuotojas turi teisę atšaukti prašymą. Tačiau tą padaryti darbuotojas gali tik per 3 darbo dienas nuo prašymo padavimo dienos, išskyrus atvejus, kai darbo sutartis jau yra nutraukta. Vėliau darbuotojas gali atšaukti pareiškimą tik su darbdavio sutikimu.
„Jeigu darbuotojo prašymas nutraukti darbo sutartį savo noru neatitiko tikrosios jo valios, tai įrodyti turi pats darbuotojas. Jis turi teisę kreiptis į Darbo ginčų komisiją dėl neteisėto atleidimo per 1 mėn. nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą“, - nurodė inspekcija.
Jos teigimu, darbuotojui norint įrodyti, kad jis darbo sutartį nutraukė ne savo noru, o buvo spaudžiamas, skubinamas darbdavio, jam buvo grasinama ar apgaulės būdu buvo gautas jo parašas, svarbu rinkti įrodymus.
„Tokiais atvejais darbuotojui su darbdaviu patartina bendrauti elektroniniu paštu, žinutėmis, gali būti daromi pokalbių įrašai. Taip pat įrodymais gali būti ir liudytojų parodymai, kurie galėtų patvirtinti darbdavio darytą spaudimą ar grasinimus darbuotojui nutraukti darbo sutartį savo noru“, - vardijo VDI atstovai.
Kas Gresia Verčiant Išeiti Iš Darbo?
VDI pabrėžė, kad darbdavys negali versti darbuotojo rašyti prašymo išeiti iš darbo savo noru ar apgaulės būdu gauti darbuotojo parašo, jeigu iš tikrųjų darbo sutarties nutraukimas savo noru nėra tikroji darbuotojo valia. Tik laisva valia ir darbuotojo pageidavimu parašytas prašymas dėl darbo sutarties nutraukimo savo noru yra teisėtas.
„Darbdavio daromas spaudimas ar įtaka darbuotojui, skubinimas ir vertimas išeiti iš darbo savo noru, parašo gavimas apgaulės būdu yra neteisėti veiksmai, dėl kurių darbdaviui gali kilti teisinės ir finansinės pasekmės“, - įspėja VDI.
Anot inspekcijos, jei darbuotojas kreipiasi į Darbo ginčų komisiją ir įrodoma, kad darbuotojas buvo priverstas pasirašyti prašymą išeiti iš darbo arba parašas buvo gautas apgaulės būdu, darbuotojo atleidimas iš darbo pripažįstamas neteisėtu.
Tokiu atveju darbuotojas gali būti grąžinamas į ankstesnes pareigas, o darbdavys privalo sumokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės prastovos laiką.
„Taip pat galimas patirtos turtinės ir neturtinės žalos priteisimas darbuotojui. VDI darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui gali skirti baudą už darbo įstatymų pažeidimus“, - pridūrė inspekcija.
O VDI, gavusi darbuotojo skundą, taip pat vertina konkretaus atvejo aplinkybes, pateiktus įrodymus, konkrečios situacijos atitikimą darbo įstatymuose numatytiems reikalavimams.