Šiame tekste aiškiai ir išsamiai aptariame, ką reiškia būti nedarbingumo atostogose, kokios darbdavio teisės ir ribojimai, ką daryti pasibaigus biuleteniui, kaip nutraukti darbo sutartį dėl sveikatos priežasčių pagal Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kokios garantijos priklauso darbuotojui atleidimo atveju ir kokius dokumentus turi pateikti gydytojas.
Ar darbdavys gali reikalauti, kad darbuotojas dirbtų turint nedarbingumo pažymėjimą?
Teisės aktai griežtai reglamentuoja, kad asmuo, kuriam išduotas nedarbingumo pažymėjimas, privalo laikytis gydytojo nurodymų ir nedalyvauti darbinėje veikloje. Darbdavys neturi teisės reikalauti, kad darbuotojas dirbtų ligos metu arba atsisakytų nedarbingumo, nes tai prieštarauja teisės aktams ir gali būti laikoma darbo teisės pažeidimu. Svarbu: darbdavys negali nei Jūsų, nei kito darbuotojo atleisti iš darbo dėl „per dažno“ sirgimo ar apskritai dėl ligos.
Ką daryti, kai baigsis biuletenis?
Gydantis gydytojas diagnozavęs ligą išduoda elektroninį nedarbingumo pažymėjimą („biuletenį“). Jame nurodomas laikino nedarbingumo laikotarpis, t. y. gydytojo sprendimu asmuo siunčiamas į GKK, jei sergama ilgiau kaip 122 kalendorines dienas arba 153 dienas su pertraukomis per pastaruosius 12 mėn. GKK gali nuspręsti tęsti nedarbingumą arba siųsti žmogų dalyvumo lygiui nustatyti į ANTAA. Taigi, GKK sprendimu nedarbingumo pažymėjimas gali būti pratęsiamas ilgesniam laikotarpiui - dėl pratęsimo ir siuntimo į ANTAA kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia GKK, atsižvelgdama į asmens būklę.
Kai gydymas tęsiamas, bet biuletenis uždaromas prieš ANTAA sprendimą - ką daryti?
Jeigu GKK siunčia dalyvumo lygio nustatymui į ANTAA ir ANTAA sprendimas gali užtrukti 20 ar daugiau dienų, o biuletenis uždaromas ir darbdavys reikalauja grįžti į darbą, darbuotojas turi teisę reikalauti, kad dalyvumo lygis būtų nustatytas greičiau pagal Aprašo nuostatas. Kai dalyvumo lygis nustatomas laikinai nedarbingam asmeniui, sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo visų reikiamų dokumentų gavimo Agentūroje dienos. Jeigu yra teisinių ginčų dėl sprendimų, yra administracinės skundų procedūros Lietuvos administracinių ginčų komisijai ir toliau - teismui.
Ar galiu nutraukti darbo sutartį dėl ligos pagal DK 56 str. 1 d. 3 p.?
Taip. Darbo kodeksas numato galimybę darbuotojui nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva dėl svarbių priežasčių. Viena iš tokių svarbių priežasčių yra tuomet, kai darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo arba dėl to, kad namuose slaugo šeimos narį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar priežiūros poreikis.
Taip pat skaitykite: Ligos išmoka: svarbi informacija darbdaviams
Kokius dokumentus turiu pateikti?
Darbuotojas teikdamas pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo DK 56 str. 1 d. 3 p. pagrindu turi pateikti sveikatos priežiūros įstaigos dokumentą, kuriame turėtų būti sveikatos priežiūros specialisto išvada (tai gali būti gydytojo pažyma arba specialisto išvada dėl darbo apribojimų). Praktikoje tai gali būti ir ANTAA sprendimas dėl dalinio dalyvumo (pvz., 50%). Kiekvienu atveju darbdavys pats vertina darbuotojo kartu su pareiškimu pateiktus dokumentus.
Ar pakanka vien tik nedarbingumo pažymėjimo?
Ne visada. Laikinas nedarbingumas savaime neįrodo, kad negalite dirbti nuolat. Dalyvumo lygio nustatymas ar jo pasibaigimas pats savaime nesuteikia pagrindo nutraukti darbo sutartį pagal DK 56 str. 1 d. 3 p. Pirmiausia verta kreiptis į gydantį gydytoją ir paprašyti aiškios išvados, ar galite dirbti savo darbą. Jei nustatomi apribojimai, juos reikėtų pateikti darbdaviui ir pakartotinai teikti prašymą pagal DK 56 str. 1 d. 3 p.
Ar darbdavys gali reikalauti pažymos ir ką daryti, jei gydytojas atsisako išduoti išvadą apie profesinį netinkamumą?
Taip, darbdavys turi teisę prašyti medicininio pagrindimo. Jeigu dėl sveikatos nebegalite atlikti savo darbo funkcijų, būtina gauti gydytojo išvadą apie profesinį tinkamumą. Jei gydytojas atsisako išduoti pažymą, verta prašyti aiškaus raštiško paaiškinimo ir, esant poreikiui, kreiptis į kitas sveikatos priežiūros įstaigas arba į ANTAA dalyvumo lygio nustatymui.
Darbdavio bandymai versti rinktis tarp draudimo išmokos ir išeitinės - ar tai teisėta?
Ne, tai nėra teisėta. Atleidžiant iš darbo pagal DK 56 str. 1 d. 3 p., darbuotojui priklauso išeitinė išmoka, ir šios teisės darbdavys negali apriboti. Papildomo draudimo išmoka yra atskiras santykis tarp darbuotojo ir draudimo bendrovės, todėl ji neturi įtakos darbdavio pareigai išmokėti išeitinę. Darbdavys negali versti rinktis tarp šių dviejų išmokų.
Atleidimas dėl sveikatos - kokios mano garantijos?
Darbdavys negali jūsų atleisti vien dėl ligos fakto. Atleisti galima tik tuo atveju, jei pagal gydytojų išvadas paaiškėja, kad net pritaikius darbo sąlygas objektyviai negalite atlikti savo darbo. Įspėjimo terminai yra dvigubinami ar trigubinami pažeidžiamesnėms darbuotojų grupėms (turintiems vaikų, sergantiems sunkiomis ligomis, asmenims prieš pensiją ir kt.). Neįgalius ar sergančius darbuotojus, taip pat auginančius vaikus iki 18 m., darbdavys privalo įspėti prieš 6 savaites (jei išdirbta < 1 m.) arba prieš 3 mėn.
Taip pat skaitykite: Darbdavio prieiga prie Sodros duomenų: mitas ir realybė
Svarbu: turint galiojantį nedarbingumo pažymėjimą atleisti iš darbo draudžiama (Darbo kodekso 61 straipsnis).
Išeitinė išmoka: kaip skaičiuojama, jei darbuotojas buvo nedarbingume prieš nutraukimą?
Išeitinė išmoka skaičiuojama pagal vidutinį darbo užmokestį. Darbuotojo vieno mėnesinio vidutinio darbo užmokesčio skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai prieš tą mėnesį, už kurį mokamas vidutinis darbo užmokestis.
Darbo sąlygų pakeitimas dėl sveikatos - darbuotojo teisės
Darbuotojas gali pateikti darbdaviui prašymą keisti darbo sąlygas, jei to reikia dėl sveikatos būklės. Pagal Darbo kodekso 40 str. 2 d. ir 5 d. galima prašyti sutrumpinti darbo laiką dėl sveikatos priežasčių. Pavyzdžiui, prašyme nurodyti, kad remiatės DK 40 str. 2 d. ir 5 d., bei prašote nuo konkrečios datos sutrumpinti darbo laiką iki pageidaujamo (pvz., 6 val. per dieną) iki sveikatos būklės pagerėjimo.
Tačiau už darbą ne visą darbo laiką apmokama proporcingai jo dirbtam laikui (DK 40 str. 6 d.). Darbuotojo teisių apimčiai darbas ne visą laiką neturėtų turėti neigiamo poveikio; jeigu darbdavys apriboja tokių darbuotojų teises, darbuotojas gali kreiptis į darbo ginčų komisiją (DK 220 str.).
Darbo santykių sąlygų pakeitimas ir įspėjimo terminai
Darbo santykių sąlygų pakeitimas pagal DK 45 str. 1 d. turi būti pagrįstas objektyviomis priežastimis (pvz., sumažėjęs užsakymų skaičius ar naujos įrangos diegimas). Jei darbdavys nepateikia objektyvių priežasčių ir darbuotojas nesutinka su pakeitimais, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį pagal DK 57 str. Tačiau visada būtina laikytis įspėjimo terminų ir konsultacijų su darbuotojų atstovais, jeigu tai numatyta.
Taip pat skaitykite: Darbdavio teisės ir invalidumo statusas
Jeigu darbdavys reikalauja pereiti prie pilno etato ar kelia darbo krūvį
Darbdavys negali vienašališkai didinti darbo krūvio. Pagal DK 144 str. 7 d., kai darbuotojui didinamas darbo mastas, turi būti sudarytas susitarimas ir mokamas didesnis atlygis. Jei nesutinkate su papildomu darbo krūviu, darbdavys neturi teisės versti jūsų jo imtis ar mažintis etato dalį prieš jūsų valią. Svarbu, kad visi darbo sąlygų pakeitimai būtų derinami raštu.
Nuotolinio gydymo, gydymo užsienyje ir nedarbingumo klausimai
Jeigu gydotės užsienyje, turite kreiptis į ten dirbantį gydytoją, kuris suteikęs medicininę pagalbą išduos medicininių dokumentų išrašą (pažymą apie ligą, jos trukmę, gydymą). Tokie dokumentai gali būti būtini nedarbingumo tvarkai Lietuvoje. Onkologinio gydymo dieną nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas - teisės aktai numato, kad stacionarinio gydymo, gydymo dienos stacionare ar stebėjimo paslaugos atveju elektroninis nedarbingumo pažymėjimas išduodamas tą pačią gydymo dieną.
Reintegracija, bendradarbiavimas ir darbdavio reikalavimai
Darbo kodeksas numato, kad darbuotojas turi bendradarbiauti su darbdaviu ir laiku pranešti apie aplinkybes, galinčias paveikti darbo sutarties vykdymą. Jei darbuotojas nesilaiko informavimo pareigos arba nesistengia reintegruotis, darbdavys gali imtis priemonių, įskaitant atlyginimo sustabdymą laikantis teisės aktų procedūrų. Tačiau sustabdyti atlyginimą galima tik pagal nustatytas procedūras ir esant pažeidimams reintegracijos procesui.
Praktiniai žingsniai darbuotojui, norinčiam nutraukti darbo sutartį dėl sveikatos
- Kreipkitės į gydytoją dėl aiškios išvados apie profesinį tinkamumą ir darbo apribojimus.
- Jeigu reikia, kreipkitės į GKK arba ANTAA dalyvumo (darbingumo) lygio nustatymui.
- Surinkę medicininius dokumentus, pateikite darbdaviui pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo DK 56 str. 1 d. 3 p. pagrindu.
- Jei darbdavys atsisako priimti pareiškimą arba reikalauja neleistinų veiksmų (pvz., rinktis tarp draudimo ir išeitinės), pasitarkite su teisininku arba kreipkitės į Darbo ginčų komisiją.
- Jeigu kyla ginčas dėl ANTAA sprendimo ar kitų administracinių veiksmų, pasinaudokite skundų procedūromis (Agentūra → direktorius → Lietuvos administracinių ginčų komisija → teismas).
Dažniausiai užduodami klausimai (santrauka)
- Ar darbdavys gali versti dirbti turint biuletenį? - Ne, darbuotojas privalo laikytis gydytojo nurodymų.
- Ar turiu teisę nutraukti darbo sutartį dėl sveikatos? - Taip, pagal DK 56 str. 1 d. 3 p., pateikus gydytojo išvadą.
- Ar galiu būti atleistas vien dėl ligos? - Ne, atleidimas galimas tik jei objektyviai negalite atlikti darbo net ir pritaikius sąlygas.
- Ar darbdavys gali priversti rinktis tarp draudimo išmokos ir išeitinės? - Ne, jis neturi teisės apriboti išeitinės.
- Kaip elgtis, jei ANTAA sprendimas vėluoja, o biuletenis uždaromas? - Pasinaudokite administracine procedūra ir reikalaukite skubaus sprendimo arba teisinės pagalbos.
Naudingos institucijos ir kur kreiptis
- Gydytojas ir gydymo įstaiga - medicininės išvados išdavimas.
- Gydytojų konsultacinė komisija (GKK) - sprendimai dėl biuletenio pratęsimo ir siuntimai į ANTAA.
- Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (ANTAA) - dalyvumo lygio nustatymas, netekto dalyvumo kompensacija.
- Darbo ginčų komisija - darbo ginčų sprendimas.
- Advokatas - teisinė pagalba ginčuose su darbdaviu.
| Situacija | Galimas veiksmas |
|---|---|
| Biuletenis baigėsi, GKK siunčia į ANTAA | Reikalauti, kad dalyvumo lygis būtų nustatytas skubiai; kreiptis į ANTAA; pateikti dokumentus darbdaviui |
| Darbdavys reikalauja dirbti turint biuletenį | Atsisakyti dirbti, priminti teisės aktus; kreiptis į VDI arba teisinę pagalbą |
| Noriu nutraukti sutartį dėl sveikatos | Pateikti gydytojo išvadą ir pareiškimą pagal DK 56 str. 1 d. 3 p.; jei reikalauja - kreiptis į Darbo ginčų komisiją |
Jeigu turite konkrečių situacijų ar dokumentų, kuriuos norėtumėte aptarti detaliau (pvz., parengti pareiškimą darbdaviui, įvertinti gydytojo išvadas ar ANTAA sprendimą), verta pasitarti su teisininku specializuotu darbo teisėje arba kreiptis į Darbo ginčų komisiją.
tags: #darbdavys #nedarbingumo #mentu #kviecia #dirbti