Lietuvoje pensijų kaupimo sistemą sudaro trys pakopos. Svarbu: dėl ilgėjančios vidutinės gyvenimo trukmės mūsų šalies visuomenė „sensta“ - būsimų pensininkų skaičius auga smarkiau nei būsimų mokesčių mokėtojų, todėl „Sodros“ mokama pensija mažėja.
- I pensijų pakopa - tai valstybinio socialinio draudimo pensija.
- II pensijų pakopa - tai papildomas kaupimas pensijai.
- III pensijų pakopa - tai savarankiškas kaupimas pensijai.
Jei norite senatvėje išlaikyti dabartinį pragyvenimo lygį, Jūsų pajamos pensijoje turėtų sudaryti 70 % dabartinių pajamų. I, II ir III pakopos kartu leistų senatvei sukaupti apie 70 proc.
Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, senatvės pensija tampa viena iš opiausių ekonominės politikos sričių, ypač kai pensininkai sudaro penktadalį visų gyventojų. Mažėjant gimstamumui, ilgėjant žmonių gyvenimo trukmei, žemėjant santykiui tarp įnašus mokančių dirbančiųjų ir gaunančiųjų, valstybė tampa nepajėgi užtikrinti aprūpintos senatvės pensinio amžiaus žmonėms. Siekiant pagerinti gyventojų padėtį senatvėje, nuo 2003 m. Lietuvoje startavo pensijų sistemos reforma, kurios dėka Lietuvos žmonės patys gali pasirūpinti savo ateitimi ir turėti galimybę gauti aukštesnes pajamas senatvėje, kaupdami lėšas savo sąskaitoje arba tapdami privačių pensijų fondų dalyviais.
Atliktas tyrimas rodo, kad Lietuvoje pensijų reformos vykdymas yra labai svarbus žingsnis, siekiant išvengti socialinio draudimo krizės bei pagerinti pensininkų ateitį.
Lietuvos pensijų sistemos schema. Šaltinis: Lietuvos bankas
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
Esminiai Faktai apie Lietuvos Pensijų Fondus
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) įkurta 2003 m. ir vienija Lietuvos investicijų valdymo bendroves bei komercinių bankų padalinius, užsiimančius investicine veikla. 2025 m. III ketvirčio duomenimis, Lietuvos pensijų fonduose savo pensijai papildomai kaupė daugiau nei 1,4 mln. gyventojų. II pakopos pensijų fonduose Lietuvos gyventojų sukauptas turtas perkopė 10 mlrd. eurų sumą.
Nuo 2004 metų, kai Lietuvoje pradėjo veikti pensijų kaupimo sistema, dėl sėkmingų investicijų gyventojų nauda, t. y. uždirbtas pelnas ir išmokėtos lėšos, šiuo metu siekia apie 3,75 mlrd. eurų.
2025 m. iš visų II pakopos pensijų fondų daugiausiai (+3,23 proc.) paaugo 65-71 m. amžiaus kaupiančiųjų fondai. Skaičiuojant nuo gyvenimo ciklo fondų veiklos pradžios 2019-aisiais, didžiausia investicine grąža šiuo metu gali pasigirti 44-50 m. amžiaus kaupiantieji. Jų II pakopoje kaupiamas turtas per pastaruosius 6-erius metus jau beveik padvigubėjo - išaugo +98,5 proc.
Po metų pradžioje vyravusių rinkų svyravimų III pakopos pensijų fondai sėkmingai grįžo į augimo kelią. Bendra III pakopos pensijų fonduose gyventojų sukaupto turto vertė rugsėjo pabaigoje viršijo 482 mln. eurų.
Investicinė Grąža ir Sukauptas Turtas
Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinta informacija apie investicinę grąžą ir sukauptą turtą Lietuvos pensijų fonduose:
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
| Fondas | Investicinė grąža (2025 m. III ketv.) | Kapitalo augimas nuo 2019 m. |
|---|---|---|
| 65-71 m. amžiaus grupė | +3,23 proc. | N/A |
| 44-50 m. amžiaus grupė | N/A | +98,5 proc. |
| 51-57 m. amžiaus grupė | N/A | +78,4 proc. |
| Mišraus investavimo fondai (III pakopa) | +3,03 proc. (svertinis vidurkis) | N/A |
Naujovės ir Pokyčiai Pensijų Sistemoje
Nuo kitų metų pasikeis Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo sistema, ji taps liberalesnė, lankstesnė ir geriau atitiks kaupiančiųjų poreikius. Tačiau žmonėms teks ir didesnė atsakomybė dėl savo saugios finansinės ateities užtikrinimo. Vienas visuomenėje svarstomų variantų - metams ar keliems sustabdyti kaupimą, taip laikinai keliomis dešimtimis ar kiek daugiau eurų pasididinant darbo užmokestį.
Nors visuomenėje dažnai manoma, kad sprendimus dėl dalyvavimo pensijų kaupime lemia artimųjų ar darbdavių nuomonė, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) užsakymu atlikta apklausa rodo priešingai - žmonės šį sprendimą dažniausiai priima savarankiškai. Tik 6 proc. respondentų nurodė, kad jiems įtakos turi artimųjų nuomonė.
Nors dauguma žmonių, priimdami sprendimus dėl savo ateities, linkę nesekti kitų patarimais, didelė dalis vis dėlto nurodo, kad jiems reikia aiškios informacijos apie kaupimą: kokios bus jų pajamos pasilikus kaupime arba jį nutraukus. 67 proc. tyrimo dalyvių teigia, kad tai yra didžiausias veiksnys, priimant sprendimą.
Ekspertų Nuomonės ir Rekomendacijos
„Dabar viešojoje erdvėje sklando daug pasiūlymų, kaip geriau investuoti II pensijų pakopai atidedamas lėšas. Kad pasirinktas kitas investavimo kelias atneštų daugiau finansinės naudos, nei II pakopos pensijų fondai, jis turėtų būti labai rizikingas. Neturint didelės investavimo patirties, nemokant naudoti sudėtingų investavimo strategijų, vargu ar rinkoje rasite patrauklesnį investavimo modelį, nei II pensijų pakopa“, - įsitikinęs T.
„Priėmus pastaruosius įstatymų pakeitimus dėl galimybės atsiimti sukauptas lėšas iš II pakopos, gana didelė žmonių dalis vis dar mano, jog atsiimti galės visą sukauptą sumą. Svarbiausia - nedaryti skubotų sprendimų ir smulkiai išsinagrinėti visą procesą, kad nebūtumėt nemaloniai nustebinti“, - dėmesį atkreipia T.
Taip pat skaitykite: INVL pensijų fondų rezultatai
„Norisi prisiminti klasikinę frazę, kad pensijos kaupimas yra ne sprintas, o maratonas, kuris turėtų prasidėti nuo pat darbingo amžiaus pradžios. Todėl, T. Gudaičio teigimu, gyventojams reikėtų nesiblaškyti ir tęsti kaupimą gyvenimo ciklo fonduose.
Audrius Šilgalis, Lietuvos banko investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vadovas, pažymėjo, kad II pakopos pensijų fondų vertė ir dalyvių skaičius Lietuvoje nuosekliai auga, nepaisant retkarčiais pasitaikančių susvyravimų. „Kaupimas yra ilgalaikis, todėl norint įvertinti II pakopos pensijų rezultatus, tai reikėtų daryti po dešimtmečio, kai sistemai jau bus 30 metų.
Kaip primena Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, šių metų pradžioje, kaip ir kasmet, „Sodra“ įtrauks į II pakopos pensijų kaupimą naujus dalyvius. Pernai II pensijų pakopoje pensijai kaupti nusprendė per 60 tūkst. asmenų.
Pensijų Amžiaus Ilginimas ir Būtinasis Stažas
Pagal galiojantį įstatymą, iki pat 2026 m. Lietuvoje kasmet ilginamas laikas, kada žmonės gali išeiti į pensiją, taip pat būtinojo stažo, nuo kurio priklauso ir pensijos dydis, laikas. Nuo šių metų pradžios pusmečiu pailgėjo būtinasis pensijų stažas tiek vyrams, tiek moterims. Dabar jis yra 33 metai. Nuo 2023 m. pradžios vyrų pensinis amžius bus 64 metai 6 mėnesiai, o moterų - 64 metai. Abiejų lyčių pensinis amžius bus lygus 2026 m.
Goindex: Alternatyva Pensijų Kaupimui
Lietuvoje III pakopą gali kaupti tik per 5 tiekėjus, o keturi iš jų labai aiškūs - SEB, Swedbank, Artea (ex-Šiaulių bankas) ir Luminor. Visi bankai, natūralu, kad turi ir 3 pakopos kaupimą.
O tas penktasis yra Goindex, kuris nėra nei bankas, nei fondas. Tai pensijų fondų valdytojas, kuris yra lyg Lidl’as ar Revolut’as, atėjo sudrumsti seniai nusistovėjusių ir oligopolinį prieskonį turinčių lietuviškų pensijų fondų vandenų.
Goindex - tai Lietuvoje veikiantis investavimo platformos tiekėjas, kuris leidžia gyventojams paprastai investuoti į ETF portfelius naudojantis III pakopos pensijų kaupimu. Deklaruojamas tikslas - pasiūlyti paprastesnį, pigesnį ir labiau pasyvų investavimo modelį, paremtą plačiai diversifikuotais indeksais (ETF). Toks Vanguard’as iš Aliexpress’o, nes Goindex investavimo filosofija artima tiek Bogleheads, tiek Vanguard’o principams: plati diversifikacija, mažos sąnaudos, ilgas laikotarpis, minimalus aktyvus valdymas.
Goindex platforma
Goindex turi du 3 pakopos fondus (100% akcijos ir 60/40 akcijos/obligacijos), kurių rezultatai kol kas atrodo labai gerai:
III pakopos fondų mokesčiai Kaip skaičiavau jau vasaros gale, III pakopa manęs pagrinde nedžiugina dėl mokesčių. Valdymas siekia iki 1% ir Goindex čia manęs nenudžiugino, nustatęs savo 0.90% suminį valdymo mokestį.
Lietuvos bankas nuolat skelbia visų pakopų fondų rezultatus bei mokesčius - LB ataskaitos. Jose matosi, kad Goindex nelabai ir išsiskiria su 0.78% metiniu BIK vs. 0.79% mano turimais Artea pasyvaus fondo.
Tad imame Goindex surinktą info 2025.12.31 (kurią aš patikrinau eidamas į kiekvieno fondo ataskaitas):
Goindex, bent kol kas, varo akivaizdžiai geriau nei bet kuris konkurentas. Per 3 metus surinkti nuo 2% iki 16% skirtumo yra labai labai daug. Juk visi veikė vienodomis rinkos sąlygomis.
Kadangi jie išties pasyvūs, pagal teoriją galiu ir toliau tikėtis didesnės grąžos. O ta šiek tiek didesnė grąža labai greitai compoundinasi ir prieš pensiją sukauptų lėšų kiekis, tikėtina, bus kardinaliai skirtingas.
Primenu, kad Goindex tuo pačiu laikotarpiu turėjo +39.19%. Tai Goindex blogiau nei tiesiog VWCE, bet tikrai nėra blogai ir atsilikimas menkas.
Kaip veikia III pakopos pensijų sistema Lietuvoje?
III pakopos pensijų kaupimas Lietuvoje yra savanoriškas ir griežtai reguliuojamas valstybės. Ją prižiūri Lietuvos bankas, kuris:
- licencijuoja valdytojus
- tikrina veiklą
- nustato kapitalo ir rizikos reikalavimus
- gali taikyti sankcijas ar net atimti licenciją
Suprantu, kad pasitikėti ką tik įkurtu pensijų startuoliu sunkoka, todėl III pakopos struktūroje dalyvauja trys atskiros šalys:
- Pensijų fondo valdytojas / platforma (pvz., Goindex, bankai)
- Depozitoriumas (dažniausiai bankas (ne pensijų fondo valdytojas, tad Swedbank’as laiko pas SEB’ą ir atvirkščiai) - saugo investuotojų turtą
- Valstybės priežiūra (Lietuvos bankas)
Tai reiškia, kad tavo pinigai nėra laikomi pas Goindex ar bet kurio kito valdytojo seife. Jie laikomi atskirai, depozitoriume, ir yra teisiškai atskirti nuo valdytojo balanso.
Aišku, kad gali. UAB’as minusinis, investuotojams atsibos šelpti tokią veiklą ir UAB’as bus uždarytas. Bet tai mums nelabai ką reiškia, nes tuomet:
- tavo investicijos niekur nedingsta, nes jos yra atskirtos depozitoriume
- Lietuvos bankas paskiria kitą valdytoją, kuris perima fondą
- investuotojui dažniausiai nereikia daryti nieko - pasikeičia tik administruojanti įmonė.
Tai labai panašu į situaciją su brokeriais ir ETF’ais - bankrutuoja tarpininkas, bet ne tavo vertybiniai popieriai.
Niekuo nerizikuoji, o grąža geresnė? Svarbiausia - turėti bent kažkokią III pakopos sutartį sudarytą iki 2024.12.31 (ir ją išsisaugoti kaip įrodymą išeinant iš dabartinio valdytojo).
Jei perėjus nepatiks - viską galima atkelti ir atgal. Nėra jokių bent viešai matomų ribojimų ar baudų. edit: pasirodo yra vienkartinis perkėlimo mokestis (II pakopoje iki 0,05 proc. pvz. jei fondas 5000 Eur - mokestis iki 2,5 Eur. III pakopoje iki 0,5 proc. nuo portfelio sumos)
Pensijų Anuitetai: Mitas ar Realybė?
Viešojoje erdvėje kalbant apie II pensijų pakopą, bene daugiausia klausimų ir emocijų kelia pensijų anuitetai. „Kalbant apie anuitetus, svarbu suprasti vieną paprastą dalyką - jie skirti ne apriboti ar nubausti žmogų, o spręsti nepakankamų pensijų klausimą šalyje ir padėti suvaldyti riziką, kad sulaukus pensijos sukauptų lėšų neužteks visam gyvenimui dėl asmeninių finansų valdymo klaidų ar dėl ilgos gyvenimo trukmės.
Ekspertas pabrėžia, kad pensijų sistema Lietuvoje buvo sukurta vadovaujantis trijų pakopų modeliu, kurio tikslas - užtikrinti pakankamas pajamas pensijoje ir sumažinti priklausomybę nuo vieno finansų šaltinio.
Vienas dažniausių nuogąstavimų, susijusių su pensijų anuitetais, yra įsitikinimas, kad sulaukus pensijos amžiaus sukauptų lėšų nebeįmanoma atgauti. Iš tiesų pensijų fonde sukauptas turtas priklauso pačiam žmogui, o tai, kaip jis bus išmokamas, aiškiai apibrėžta įstatymuose. Kai kuriais atvejais, priklausomai nuo sukauptos sumos, senatvės amžiaus sulaukę dalyviai gali atsiimti dalį ar net visą sukauptą turtą vienu kartu.
Be to, kiekvienam dalyviui vieną kartą per visą kaupimo laikotarpį suteikiama galimybė atsiimti dalį - iki 25 proc.
Nemaža dalis pensijų fondų dalyvių svarsto, ar pasirinkus anuitetą sukauptos lėšos gali būti paveldimos. „Skirtingi anuitetai atliepia skirtingus dalyvių poreikius. Žmogus pats renkasi vieną iš trijų anuiteto rūšių. Vienas iš svarbiausių kriterijų, galinčių padėti pasirinkti, tai paveldėjimo galimybė. Du iš trijų „Sodros“ siūlomų anuitetų turi lėšų paveldėjimo galimybę“, - sako P.
Atvejais, kai pasirenkamas anuitetas su paveldėjimo galimybe, nustatomas garantuotas išmokų laikotarpis - jeigu žmogus nesulaukia jo pabaigos, likusi neišmokėta suma išmokama paveldėtojams. Tokie pasirinkimai leidžia suderinti dalykus, kurie žmonėms dažniausiai ir kelia daugiausia klausimų - stabilias pajamas pensijoje ir paveldimumą.
Kitas plačiai paplitęs mitas apie pensijų anuitetus - kad tai brangus sprendimas, kuris gerokai sumažina sukauptą turtą. Tačiau praktikoje anuitetų apmokestinimas yra gerokai paprastesnis, nei dažnai manoma.
Kaip teigia P. Kabelis, sudarius pensijų anuiteto sutartį ir įsigijus anuitetą iš „Sodros” anuitetų fondo, taikomas vienkartinis 2,5 proc. administravimo mokestis, kuris nuskaičiuojamas iš karto. Vėliau jokių periodinių ar „paslėptų“ mokesčių nėra - pensijos išmokos žmogui mokamos be papildomų atskaitymų.
Pasirinkus pensijų anuitetą, kartais manoma, kad sukauptos lėšos nustoja „dirbti“ ir laikui bėgant jų vertę neišvengiamai mažina infliacija. Iš tiesų pensijų anuitetų fondas investuoja lėšas, o jo veikla orientuota į ilgalaikį mokėjimų stabilumą ir perkamosios galios išsaugojimą.
Pensijų anuitetų fondas valdomas pagal aiškią investavimo strategiją, kuri derina saugumą, diversifikaciją ir augimo potencialą. Tačiau stabilumas nereiškia, kad lėšos nėra investuojamos. Priešingai - jos ir toliau dirba, o pastaraisiais metais daliai anuitetų gavėjų buvo mokamos ir didesnės išmokos, nei numatyta minimaliomis sąlygomis. Pastaruosius kelis metus anuitetai buvo indeksuojami (didinami) 2-3% kasmet“, - sako P. Kabelis.
Pensijų anuiteto skaičiuoklė. Šaltinis: Sodra
Šiandien Jūsų sprendimas pradėti papildomai kaupti pensijai - pirmas žingsnis link didesnių pajamų senatvėje. Peržiūrėkite pateiktas įvairių kaupimo scenarijų prognozes - pagal jas bus lengviau įsivertinti savo kaupimo situaciją ir nuspręsti, kaip kaupti ateityje. Turite klausimų apie II ar III pakopos pensijų fondus?
Siūlome Jums naudotis naršyklėmis „Google Chrome“, „Mozilla Firefox“ ar naujausia „Microsoft Edge“ versija.