Smurtas artimoje aplinkoje yra opi problema, kuri gali pasireikšti įvairiomis formomis, įskaitant fizinį, seksualinį, ekonominį ir psichologinį smurtą. Apie fizinį ir seksualinį smurtą kalbama daug, tačiau emocinis smurtas yra kur kas mažiau matomas ir vis dar neretai vertinamas nepakankamai rimtai.
Emocinis (arba psichologinis) smurtas - tai ilgą laiką besitęsiantis nuolatinis tyčinis žmogaus menkinimas siekiant įskaudinti, dėl ko mažėja žmogaus savivertė bei sutrinka gebėjimas bendrauti ir prisitaikyti aplinkoje.
Nors manoma, kad santykiuose dažniau smurtauja vyrai prieš moteris, lygiai taip pat smurtauti gali ir moterys prieš savo antrąsias puses. Emocinis smurtas gali pasireikšti kito asmens žeminimu, kaltinimu, nors tam nėra objektyvių priežasčių, kritikavimu, grasinimu, teigimu, kad asmuo - blogesnis už kitus, perdėtu kontroliavimu ir izoliavimu.
Psichologinio smurto pasekmės
Emocinė prievarta pirmiausia kenkia savigarbai. Nuolat emocinį terorą patiriantis asmuo netenka pasitikėjimo savimi, nuolat abejoja savimi, jaučiasi menkas ir nevertingas, tampa bailus ir pasyvus, užsidaro, atsiriboja nuo kitų. Emocinį smurtą patiriantis žmogus vengia bendrauti, jaučiasi nesaugus, nuolat stengiasi įtikti kitiems, nemoka ir bijo paprašyti pagalbos, yra nuolat prislėgtas. Dėl emocinio smurto gali prasidėti depresija, potrauminis streso sutrikimas ir kiti psichologiniai sunkumai. Be to, emocinis smurtas gali būti fizinio smurto pradžia.
Blogiausia, kad emocinio smurtautojo auka neretai ima tikėti, kad tai, ką sako smurtautojas - tiesa. Deja, daug moterų ir vyrų, patiriančių antrosios pusės emocinį smurtą, nesitraukia iš tokių santykių.
Taip pat skaitykite: Psichologinė vaikystės ir senatvės analizė
Kodėl aukos lieka su smurtautojais?
- Dėl baimės: neretai smurtautojas būna įbauginęs auką ir auka bijo palikti smurtautoją, kad nebūtų dar blogiau.
- Emocinio smurto aukos įtiki, kad yra kaltos dėl tokio antros pusės elgesio ir nenutraukia santykių (ar santuokos), nes netiki, kad su kitu žmogumi gali būti geriau.
- Mažiau patyrę žmonės (ir ypač tie, kurie susidūrė su smurtu vaikystėje) mano, kad tokie santykiai yra normalūs.
- Emocinio smurto aukos gali nuoširdžiai tikėti, kad kontroliavimas, pamokymai, priekaištai yra meilės išraiška.
- Moterys jaučia kaltę, kad iš vaikų „atims tėvą“.
- Kai kurioms moterims gėda palikti savo sutuoktinį, nes baisu, ką pamanys ar pasakys artimieji.
- Su smurtautoju auka neretai lieka iš meilės ir prisirišimo.
Kitaip tariant, emocinio smurto auka gali vienu metu ir mylėti, ir bijoti antrosios pusės ir tai ypatingai komplikuoja situaciją. Smurtautojui ieškoma pateisinimų, bandoma prisitaikyti prie smurtautojo ar smurtautoją užjausti.
Kaip atpažinti psichologinį smurtą ir ką daryti?
Pagal turimą patirtį, teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą patyrusiems asmenis, galiu pasakyti, ten, kur fizinis smurtas, visada psichologinis smurtas eina kartu. Taip, būna atvejų, kad kreipiasi pagalbos dėl patiriamo psichologinio smurto, tačiau tik laiko klausimas, kada psichologinis smurtas peraugs į fizinį.
Ką smurtas daro jūsų smegenims
Dažniausiai tokios bylos nutraukiamos, nesurinkus pakankamai įrodymų arba pasirašomos taikos sutartys, arba bylos nutraukiamos dėl įrodymų trūkumo dar ikiteisminiame procese. Taip, mes turime pavyzdžių, kai buvo laimėtos bylos dėl patiriamo psichologinio smurto.
Ką daryti aukai, patiriančiai psichologinį smurtą, kad vėliau teisme būtų lengviau jį įrodyti?
Dažnu atveju, kai vyksta psichologinis smurtas, tai vyksta tarp dviejų žmonių be liudininkų, todėl asmuo, patiriantis tokį smurtą, turi rinkti įrodymus, kas yra ganėtinai sunku ir psichologinio smurto atveju išsitęsia laike. Tačiau reikia rinkti bet kokius galimus įrodymus:
Taip pat skaitykite: Viskas apie biuletenius
- sms
- el.laiškus
- įrašinėti diktofonu smurto atvejus
- esant galimybei įsigyti vaizdo kamerą ir filmuoti (slapta kamera)
- taip pat kaimynų, aplinkinių, kurie galėjo būti psichologinio smurto liudininkais parodymus, sutikimus liudyti
- būtinai vesti dienoraštį slapta nuo smurtautojo, kur aprašyti kiekvieną smurto atvejį
Tai labai varginantis ir sunkus darbas, nes aprašydama smurto atvejus auka vėl ir vėl jį išgyvena, todėl labai svarbu turėti palaikymą (artimuosius, draugus), kurie bet kada gali išklausyti, padėti. Taip pat labai svarbus įrodymas yra policijoje parašyti pareiškimai dėl psichologinio smurto, ypač jeigu pora turi vaikų, nes tai įrodymas visiems - ir teismui, ir psichologams, ir policijos pareigūnams, ir vaikų teisėms, ir socialiniams darbuotojams - kad auka nesitaiksto su psichologiniu smurtu ir ieško pagalbos.
Kokie įrodymai tokiais atvejais turi didžiausio svorio?
- Iškviesta policija, jei vaikas yra Vaikų teisių tarnyba informuota
- Liudininkai matę, dalyvavę
- Taip pat sms, susirašinėjimas el. laiškais, pokalbių įrašinėjimas.
Kokie liudininkų parodymai turi įtakos?
- Policijoje, tarnybų užfiksuoti pranešimai
- Liudininkų parodymai
- SMS žinutės.
Viskas yra svarbu.
Teisininkės patarimai žmonėms, patiriantiems psichologinį smurtą:
- Kreiptis į policiją su pareiškimu apie patiriamą psichologinį smurtą.
- Kreiptis pagalbos į gyvenamojo miesto/rajono specializuotą kompleksinės pagalbos centrą, kurie nukreips ten, kur reikia, ir suteiks visokeriopą pagalbą.
- SKPC dirba apmokyti darbuotojai, psichologai soc. darbuotojai, teisininkai.
Kaip išeiti iš smurtinių santykių?
- Pastebėkite, supraskite ir priimkite, kad tai, kas vyksta, yra emocinis smurtas. Ar jaučiate, kad apribojama jūsų laisvė? Jaučiate, kad jus kontroliuoja, įžeidinėja, menkina, manipuliuoja jumis?
- Prisiminkite, kad ne jūsų kaltė, kad prieš jus smurtauja. Neretai emocinis smurtautojas yra viduje sutrikęs, kontrolę prarasti bijantis asmuo.
- Nepraraskite savitvardos. Emociniai smurtautojai puikiai manipuliuoja ir sugeba kitą išvesti iš kantrybės ir tuomet suversti visą kaltę kitam.
- Jei emocinis smurtas nėra labai stiprus, galima smurtautojui tvirtai ir aiškiai pasakyti “Liaukis. Neįžeidinėk manęs. Man tai nepatinka”.
- Nebijokite kreiptis pagalbos į artimuosius ir draugus.
- Išdrįskite kreiptis pagalbos į psichologą ar psichoterapeutą: profesionali pagalba smurtą patiriantiems ar patyrusiems asmenims yra itin reikalinga, ypač dėl to, kad neretai smurtas veda prie depresijos, potrauminio streso sutrikimo, sumažėjusios savigarbos, kaltės ir gėdos jausmo, pykčio ant kitų ir savęs.
- Jei apsispręsite nutraukti santykius, kuriuose patiriate emocinį smurtą, pasirūpinkite, kad jūs (ir jūsų vaikai, jei jų turite) turėtumėte saugią vietą, į kurią galėtumėte išeiti.
Kur kreiptis pagalbos?
Jei reikia skubios pagalbos, skambinkite bendruoju pagalbos numeriu 112 ir informuokite apie smurtą artimoje alinkoje. Atvykusi policija gali nutraukti smurtinius veiksmus, suteikti informacijos apie apskrityje veikiančius specializuotus pagalbos centrus bei kitas įstaigas ir organizacijas.
Nesant skubiam pavojui, policijos pagalbos sulaukti galite kreipiantis pasitikėjimo telefonu (8 5) 272 5372 arba el. Suteikiama kvalifikuota socialinė, psichologinė ir teisinė pagalba. Specializuotų pagalbos centrų sąrašą ir kontaktus galite rasti paspaudę čia.
Nemokamą emocinę pagalbą visą parą teikia „Pagalbos moterims linijos“ savanorės.
Taip pat skaitykite: Turto pardavimas ir mokesčiai