Darbdavio teisė skųsti darbuotojo nedarbingumo pažymėjimą ir jo teisės gynimas Lietuvoje

Kiekvienas asmuo turi teisę į privatumą, net ir darbo metu. LR Civilinio kodekso (toliau - CK) 2.23 straipsnyje detalizuojamos Konstitucijos ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintos žmogaus teisės į privatų gyvenimą gynimas civiliniais teisiniais būdais. CK privataus gyvenimo neliečiamumas suprantamas kaip reikalavimas, kad informacija apie žmogaus privatų gyvenimą gali būti skelbiama tik jo sutikimu. Privataus gyvenimo sritį taip pat sudaro privati informacija, saugoma asmens darbo kompiuteryje, planšetėje ar telefone.

Darbdavys gali stebėti darbuotojo elektroninį susirašinėjimą tik esant teisėtiems tikslams: užtikrinti sklandų darbą, apsaugoti konfidencialią informaciją apie vykdomą veiklą, klientus ar partnerius nuo nutekėjimo, apsaugoti informacines sistemas nuo įsilaužimų ir pan. Visas darbo metu sukurtas susirašinėjimas ar dokumentai laikomi darbdavio nuosavybe. Darbdavys privalo informuoti darbuotoją apie stebėjimo tikslą ir apimtis prieš pradedant stebėjimą.

DK 206 straipsnyje nustatyta prevencinė priemonė - visi darbdaviai yra įpareigoti sukurti ir supažindinti darbuotojus su „informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo bei darbuotojų stebėsenos ir kontrolės darbo vietoje tvarka“. Rengiant tokią tvarką patartina vadovautis 6 principais: paprastumas, aiškumas, viešumas, proporcingumas, teisinis tikslas, informavimo prieš pradžią. Jei darbdavys nusprendžia įdiegti stebėjimo sistemą, kuri nuolat rinktų duomenis apie buvimo vietą, interneto naudojimą ir susirašinėjimą, būtina atlikti duomenų apsaugos poveikio vertinimą.

< tagimg>Diagrama: Darbo teisės principų hierarchija stebėjimo atveju

Svarbu, kad elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai (EP) Lietuvoje buvo įdiegti nuo 2018 metų: gydytojas išduoda EP elektroninėje sistemoje „E. sveikata“, duomenys automatiškai perduodami „Sodrai“ ir matomi darbdaviui EDAS sistemoje. Darbuotojui pačiam nereikia nešti popierinio biuletenio, tačiau jis turi informuoti darbdavį apie nedarbingumą.

Nedarbingumo pažymėjimo turinys ir išdavimas

Nedarbingumo pažymėjimas - oficialus medicininis dokumentas, patvirtinantis asmens laikinąjį nedarbingumą dėl ligos, traumos, profesinės ligos ar kitų priežasčių (pvz., nėštumo, karantino). Tai pagrindas pateisinti neatvykimą į darbą ir gauti ligos išmoką iš darbdavio ir/ar „Sodros“.

Taip pat skaitykite: Ligos išmoka: svarbi informacija darbdaviams

Nedarbingumo pažymėjimus išduoda gydytojai arba gydytojų konsultacinės komisijos (GKK) gydymo įstaigose. Nuo 2018 m. veikia EP; popieriniai biuleteniai nebeliko. Duomenys keliauja automatiškai į EDAS „Sodros“ sistemą, todėl darbdavys gali matyti nedarbingumą.

Kada išduodamas nedarbingumo pažymėjimas?

Nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduotas dėl įvairių priežasčių: sava liga ar trauma, profesinė liga ar nelaimingas atsitikimas darbe, sergančio šeimos nario slauga, nėštumo ir gimdymo atostogos, tėvystės bei vaiko priežiūros atostogos, laikinasis darbingumas dėl transplantacijų ar gydomųjų sanatorijų. EP gali būti išduotas ir atitinkamai skiriant išmokas.

Nedarbingumo trukmė, pratęsimas ir išmokos

Pradinis nedarbingumo laikotarpis gali būti trumpas, priklausomai nuo ligos pobūdžio. Gydytojas gali pratęsti pažymėjimą; ilgainiui sprendžia GKK ir gali būti kreiptasi į NDNT esant ilgesniam laikotarpiui. Ligos išmokos mokamos dviem etapais: pirmosios dvi nedarbingumo dienos - darbdavio mokama išmoka, nustatytos ribos nuo 62,06% iki 100%; nuo trečios dienos - „Sodros“ išmoka, standartinis dydis - 62,06% nuo kompensuojamojo užmokesčio. Išmokų lubos nustatomos pagal šalies vidutinį darbo užmokestį.

Išeitinė išmoka (atsiskaitymas nutraukus darbo sutartį) mokama priklausomai nuo darbo stažo ir priežasties. Išeitinė išmoka gali būti mokama vyr. atvejais: kai darbo sutartis nutrūko darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės ar dėl svarbių priežasčių. Išeitinė išmoka skaičiuojama pagal vidutinį darbo užmokestį, laikotarpiu išskaitant paskutinius kelis mėnesius. Taip pat yra papildomų išmokų už ilgesnį stažą.

Darbdavio ir darbuotojo pareigos nedarbingumo laikotarpiu

Darbdavys turi informuoti darbuotoją apie stebėjimo vietas, stebėjimo tikslą ir jo apribojimus, teisingai apskaičiuoti ir laiku išmokėti ligos išmokas už pirmąsias dvi nedarbingumo dienas, pateikti reikiamus pranešimus Sodrai. Taip pat darbdavys turi užtikrinti galimybę grįžti į darbą pasibaigus nedarbingumui. Darbdaviai privalo laikytis Darbo kodekso (DK) nuostatų dėl atostogų ir įstatymų laikinojo nedarbingumo laikotarpiu integravimo į darbo procesą.

Taip pat skaitykite: Darbdavio prieiga prie Sodros duomenų: mitas ir realybė

Darbuotojo pareigos nedarbingumo laikotarpiu apima: nedelsiant informuoti darbdavį apie nedarbingumą, laikytis gydytojo nurodymų ir gydymo režimo, nepadidinti savo sveikatos rizikos, dalyvauti pakartotiniuose vizituose, pateikti „Sodrai“ reikalingus prašymus ir įsitikinti, kad duomenys sodroje atnaujinti.

Specialūs atvejai: slauga ir nėštumo atostogos

Sergančio vaiko slauga: EP išduodamas tėvams ar globėjams ir mokama 65,94% kompensuojamojo užmokesčio: iki 14 metų vaikui - iki 14 kalendorinių dienų, vyresniems - iki 7 kalendorinių dienų. Kita slauga gali būti teikiama ir kitų šeimos narių atveju.

Nėštumo ir gimdymo atostogos: specialus EP, suteikiantis teisę į motinystės išmoką (daugiau- nei 70 dienų iki ir po gimdymo, išmokos dydis dažnai viršija 70% kompensuojamojo užmokesčio).

Kontrolė ir pažeidimai

„Sodra“ turi teisę tikrinti, ar asmens nedarbingumas yra pagrįstas ir ar laikomasi gydymo režimo. Pažeidimai gali būti baudžiami: neteisingas ar fiktyvus nedarbingumo pažymėjimas gali turėti teisines pasekmes. Gydytojai, nepagrįstai išduodantys nedarbingumo pažymėjimus, rizikuoja licencijos praradimu.

< tagimg>Procesas: tikslinimas ir kontrolės priemonės

Klaidos, patarimai ir praktika darbdaviams

Dažnos klaidos apima vėlavimą informuoti darbdavį, netikslų duomenų perdavimą Sodrai, netikslų biuletenio laikotarpio aprašymą, bei nepakankamą laiką ar supratimą dėl kasmetinių atostogų. Patarimai: laiku informuoti, tiksliai nurodyti laikotarpį, laikytis gydytojo režimo ir tikrinti Sodros duomenis. Taip pat svarbu žinoti teisines priemones, kai kyla ginčai dėl nedarbingumo arba atostogų.

Taip pat skaitykite: Darbdavio teisės ir invalidumo statusas

Teisinės priemonės ginčų atvejais

Esant ginčams dėl laikinojo nedarbingumo išmokų ar atostogų, darbuotojas turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją prie VDI teritorinio skyrių dėl teisės pažeidimų. Ginčai nagrinėjami nemokamai, o sprendimas turi vykdomojo dokumento galią. Taip pat galima kreiptis į VDI dėl darbo teisės pažeidimų identifikavimo ir teisinių priemonių taikymo.

Kodas ir santrauka

Nedarbingumo pažymėjimas - svarbi socialinės apsaugos dalis Lietuvoje, dėl kurios darbuotojai gali ramiai sveikti. Elektroninė sistema supaprastino procesus, bet svarbu žinoti savo teises ir pareigas: darbuotojui turi būti mokamas atlyginimas už laikotarpį, kai jis dirbo, o kai laikinojo nedarbingumo pažymėjimas išduotas, darbdavys privalo laikytis tų nuostatų.

Darbdavys privalo užtikrinti teisingą išmokų skaičiavimą ir laikytis įstatymų. Darbuotojo pareiga - informuoti darbdavį, laikytis gydytojo rekomendacijų, nepiktnaudžiauti laikinuoju nedarbingumu ir dalyvauti reikiamuose patikrinimuose.

tags: #darbdavys #apskunde #ligos #nedarbinguma