Lietuvoje ilgėjant gyvenimo trukmei bei daugėjant pensinio amžiaus žmonių skaičiui vertėtų susimąstyti, ar verta savo pensiją patikėti tik valstybei, t.y. Sodrai. Jei dirbančiųjų skaičius ateityje mažės, o pensininkų skaičius didės, kyla natūralus klausimas, kaip Sodra surinks reikalingus pinigus „padoriai“ pensijai. Be abejo, visada galės padidinti mokesčius dirbantiems, taip tikintis surinkti trūkstamas lėšas. Taip pat galės papildomai skolintis, taip dar labiau didinant Sodros „deficitą“.
Pensijų kaupimo sistema ̶ tai galimybė asmenims, kurie moka socialinio draudimo įmokas, šalia jų dalį lėšų kaupti privačiuose pensijų kaupimo fonduose. Sulaukę pensinio amžiaus pensijų sistemos kaupimo dalyviai pensiją gaus iš dviejų šaltinių: iš Sodros ir iš savo sukauptų lėšų. Taigi, jei senatvėje norime gyventi ne ką prasčiau, negu kad gyvenome dirbdami, turėtume pamąstyti apie papildomą pinigų kaupimą.
Pirma pakopa (Sodra): kaip veikia ir ko tikėtis
Pirma pakopa - tai valstybinio socialinio draudimo (Sodros) pensija. Šiuo atveju pinigai nėra kaupiami, jie tiesiog surenkami ir perskirstomi. Norint gauti senatvės pensiją yra reikalingas minimalus 15 metų darbo stažas. Neturint 15 metų stažo, Jūs gausite tik pašalpos pensiją. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jeigu per metus asmuo gauna ne mažesnes negu 12 mėnesių minimalių mėnesinių algų dydžio pajamas, į stažą įskaitomi visi metai, tačiau jei pajamos yra mažesnės ̶ į stažą įskaitomas proporcingai trumpesnis laikotarpis.
Socialinio draudimo pensiją sudaro trys dalys: pagrindinė dalis, papildoma dalis ir priedas už darbo stažo metus. Pagrindinė dalis priklauso nuo stažo metų, papildoma dalis priklauso ir nuo stažo ir nuo metų, taigi, jeigu mokėsite mažiau įmokų Sodrai, tai pagrindinė dalis nesumažės, o sumažės tik papildoma dalis. Priedą už stažo metus gauna asmenys, turintys daugiau nei 30 metų stažą. Pavyzdžiui, šiuo metu valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija siekia 112 eurų, o vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį socialinio draudimo stažą, siekia 269 eurus. Kaip manote, ar tokia pinigų suma Jums užtikrins komfortabilią senatvę?
Antroji pakopa (II pakopa): savarankiškas kaupimas su valstybės paskata
Norėdami tapti pensijų sistemos kaupimo dalyviu, Jūs turite pasirašyti su pasirinktu II pakopos pensijų fondu sutartį, o apie kaupimą ši bendrovė praneš Sodrai ir užregistruos sutartį. Prieš pasirinkdami II pakopos pensijų fondą, atidžiai perskaitykite pensijų fondų taisykles ir susipažinkite su taikomais mokesčiais. Labai svarbu prisiminti, kad II pakopos pensijų fondo sukaupta suma priklauso nuo Jūsų atlyginimo dydžio. Taigi, kuo didesnis atlyginimas, tuo Jūs sumokėsite didesnes įmokas į pensijų fondą.
Taip pat skaitykite: Ar senatvės pensijos gavėjams priklauso ilgalaikio darbo išmoka?
Nepaisant visų privalumų, II pakopos pensijų kaupimas turi ir tam tikrų trūkumų. Svarbiausias trūkumas yra tas, kad pasirašę II pensijų pakopos kaupimo sutartį, jos nutraukti negalėsite (nebent per 30 dienų nuo sutarties pasirašymo). Dar vienas svarbus trūkumas yra mokesčiai. Nuo kiekvienos įmokos Jums reikės sumokėti įsigijimo mokestį (šiuo metu vyrauja 0.5 - 1.0% mokestis nuo investuojamos sumos, tačiau nuo 2017 metų įsigijimo mokestis turėtų būti panaikintas), taip pat yra mokamas valdymo mokestis (šiuo metu standartiškai yra taikomas 0.65 - 1.0% metinis valdymo mokestis), na o jeigu norėsite pakeisti pensijų fondą ar pensijų fondo valdymo įmonę, Jums dar gali tekti sumokėti ir už tai.
Įmokos dalis, kuri buvo pervedama į II pakopos pensijų fondus nuo 2004 metų pastoviai kito. Tarkime nuo 2004 iki 2008 metų, t.y. 2009 metų viduryje ji buvo sumažinta iki 3%, o metų pabaigoje iki 2%. Nuo 2014 metų sistema vėl keitėsi - pensijos įmokos dalį sudarė 2% iš Sodros, 1% papildomos dalyvio pajamų įmokos ir 1% pensijų įmokos iš valstybės biudžeto, skaičiuojamos nuo vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje. 2016 metais socialinio draudimo įmokos dalis liko nepakitusi, t.y. 2%, tačiau papildoma dalyvio pajamų įmokos dalis ir papildoma įmoka iš valstybės biudžeto buvo padidintos iki 2%. 2020 metais planuojama, kad iki 3.5% bus padidinta socialinio draudimo įmokos dalis. Taigi, jei viskas bus pagal planą, 2020 metais kaupiant maksimaliai kas mėnesį bus galima sukaupti 7.5% nuo pajamų, o tai yra labai artima rekomenduojam minimaliam santaupų dydžiui - 10%.
Visas sukauptas II pakopos pensijų fondo lėšas priklauso tik Jums, o tai reiškia, kad Jums numirus, ją paveldės Jūsų vaikai ir valstybė neturės į tai jokių teisių. Išmokos II pakopos pensijų fonduose yra išmokamos skirtingai: sulaukus pensinio amžiaus yra privaloma sudaryti sutartį su gyvybės draudimo bendrove ir iš jos įsigyti kasmėnesinę pensijų išmoką iki gyvos galvos - anuitetą. Prieš pasirinkdami gyvybės draudimo įmonę, kuri siūlo mokėti anuitetą, būtinai susipažinkite su visų bendrovių sąlygomis ir išsirinkite Jums tinkamiausias pasirinkdami tinkamiausią iš Jums pasiūlytų anuiteto rūšių. Galite pasirinkti, kad anuitetas būtų mokamas Jūsų įpėdiniams po Jūsų mirties, tačiau tai darys įtaką ir Jūsų anuiteto dydžiui.
Trečioji pakopa (III pakopa): papildomos galimybės ir mokesčių lengvatos
Investuoti į III pakopos pensijų fondus gali visi norintys ir netgi tie, kurie nemoka mokesčių ir nedalyvauja I ir II pensijų pakopose. Jūs galite pasirinkti net kelis III pakopos pensijų fondus. Įmokos nėra automatiškai pervedamos į fondus, tačiau nuėję į banką Jūs galite pasirinkti paslaugą - tiesioginį debetą, kad šios įmokos būtų periodinės.
III pakopos pensijų fondai turi dar vieną ypač didelį privalumą - mokestinę lengvatą. Įmokoms, mokamoms į III pakopos pensijų fondą, taikoma gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata - nuo įmokų, per metus sumokėtų į pensijų fondą, sumos kitais metais, pateikus pajamų deklaraciją, grąžinama 15% sumokėto pajamų mokesčio. Gerai pagalvokite, ar verta naudotis šia lengvata, nes neišlaikius pinigų pensijų fonde iki termino Jums tektų grąžinti valstybei 15% GPM.
Taip pat skaitykite: Kaip sužinoti savo pensiją per EGAS?
III pakopos pensijų fondo išmokas galima atsiimti kada panorėjus, tačiau nepamirškite, kad reikės grąžinti 15% GPM lengvatą, jeigu ja pasinaudojote anksčiau laiko. Jei III pakopos pensijų fonde lėšas būsite išlaikę ne trumpiau kaip 5 metus ir gaudami išmoką būsite sulaukę 55 metų amžiaus (jeigu pensijų kaupimo sutartį sudarėte iki 2012 m.) arba penkeriais metais trumpesnio už senatvės pensijos amžių (jeigu pensijų kaupimo sutartį sudarėte po 2013 m.), taikomos palankesnės sąlygos.
Rizika, amžius ir fondų pasirinkimas
Paprastam žmogui, kuris dirba ir nelabai domisi investicijomis, kyla natūralus klausimas, kokį pensijų fondą pasirinkti? Iš tiesų pensijų fondai beveik niekuo nesiskiria nuo įprastinių investicinių fondų. Norint išsirinkti tinkamą pensijų fondą Jums reiktų pagalvoti, kokią riziką Jūs galite prisiimti ir kokio amžiaus pinigus pradėjote kaupti pensijų fonde. Tuo tarpu, likus keleriems metams iki pensijos rekomenduojama rinktis konservatyvų pensijų fondą, kurį sudaro obligacijos.
Antrosios pakopos fondai veikia pagal gyvenimo ciklo principą - jie parenkami pagal žmogaus gimimo metus. Tai reiškia, kad jums nereikia savarankiškai spręsti dėl rizikos lygio: kuo arčiau pensijos amžiaus, tuo mažiau rizikingų investicijų fondas automatiškai renkasi, kad sukaupto turto vertė svyruotų mažiau. Jei pageidaujate, fondą galite pasikeisti ir savo iniciatyva, pasirinkdami kitą jums tinkamesnį.
Optimalaus laiko pradėti kaupimą svarba
„Swedbank“ pensijų produktų valdymo departamento direktorius Linas Grinevičius aiškiai, paprastai ir praktiškai atsako į dažniausius klausimus, susijusius su pensijų kaupimu. Svarstant apie kaupimą, verta tai pradėti daryti kuo anksčiau: „Tai panašu į taupymą kelionei ar automobiliui - laikas yra vienas svarbiausių veiksnių. Vos pradėjus darbinę karjerą pradėtas kaupimas leidžia nuosekliai auginti sumą, kurią turėsite sulaukę pensijos. Labai svarbus ir nuoseklumas - reguliariai atidėti tam tikrą dalį pajamų. Kadangi pensijai taupoma ilgą laiką, dažniausiai net 30-50 metų, antrosios pakopos pensijų fondai yra ypač patogūs: įmokos į juos nuo atlyginimo pervedamos automatiškai. Savarankiškai dirbantiems įmokas apskaičiuoti ir sumokėti reikia patiems, deklaruojant pajamas. Taigi, kuo anksčiau pradėsite kaupti pensijai, tuo didesnę sumą sukaupsite.“
Žinoma, pensijų kaupimas aktualus ne tik jaunimui. Apie solidesnę finansinę pagalvę svarsto ir vyresnio amžiaus sulaukę žmonės. Anot L. Grinevičiaus, pradėti kaupti pensijai verta bet kuriame amžiuje: „Antrosios pakopos fondai veikia pagal gyvenimo ciklo principą - jie parenkami pagal žmogaus gimimo metus.“
Taip pat skaitykite: Lietuvos senatvės pensijos dydis
Ar verta pradėti kaupti, jeigu iki pensijos mažiau nei 10 metų?
Anot L. Grinevičiaus, pradėti kaupti pensijai verta bet kuriame amžiuje. Jeigu pageidaujate, fondą galite pasikeisti ir savo iniciatyva, pasirinkdami kitą jums tinkamesnį. Nepamirškite, kad kiekvienam pensijų fondui reikia mokėti mokesčius, todėl, jeigu iki pensijos liko nedaug metų ir negalite apsispręsti, ar verta dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje, galite pasinaudoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengta pensijų skaičiuokle.
Praktiniai pasirinkimo patarimai
- Prieš pasirenkant pensijų fondą būtinai susipažinkite su pensijų fondo taisyklėmis.
- Apsvarstykite savo amžių ir rizikos toleranciją - jauniems dažnai tinka agresyvūs fondai, vyresniems - konservatyvūs.
- Atkreipkite dėmesį į mokesčius: įsigijimo mokestis, valdymo mokestis ir galimi pakeitimo mokesčiai mažina ilgalaikį pelną.
- Jeigu esate savarankiškai dirbantis asmuo, suplanuokite įmokų mokėjimą ir deklaravimą laiku.
- Apskaičiuokite, ar II pakopos valstybės paskata Jums naudinga (pvz., 1,5% nuo vidutinio šalies atlyginimo), palyginkite su III pakopos privalumais (GPM lengvata).
- Apsvarstykite paveldėjimo klausimus - II ir III pakopose sukauptos lėšos paveldimos.
Pokyčiai ir laisvės nuo 2026 m.
Nuo 2026 m. pensijai kaupiantys gyventojai įgis daugiau laisvės, kaip elgtis su II pakopoje sukauptomis lėšomis. Gyventojai jau dabar svarsto: tęsti kaupimą, dalį lėšų atsiimti ar rinktis kitus sprendimus. Kiekvienas nori būti užtikrintas dėl savo finansinės ateities, tačiau artėjant pokyčiams dėl II pensijų pakopos, klausimų kyla daug, o aiškių ir paprastų atsakymų rasti sunku.
II Pensijų Pakopa | Tavo 6900 € Sprendimas 2026-aisiais
Paveldėjimas ir saugumas
Finansinės ateities planavimas apima ir jautresnius scenarijus. Net ir mirties atveju sukauptos lėšos niekur nedings. Visos lėšos, sukauptos II ir III pakopose, yra paveldimos. Jas paveldėtojai gauna pagal galiojančią tvarką. Tai - dar vienas argumentas, kodėl pensijų kaupimas yra saugus ne tik jums, bet ir jūsų šeimai.
Prieinamų įrankių ir pagalbos šaltiniai
Nepamirškite, kad prieš pasirinkdami pensijų fondą verta pasinaudoti pensijų skaičiuokle, susipažinti su visų fondų taisyklėmis ir palyginti siūlomus anuitetus. Lietuvos bankas sudaro anuitetų bazinio dydžio lentelę, pagal kurią nustato, kokio amžiaus reikia būti ir kokį kapitalą reikia būti sukaupus, kad būtų išmokama vienkartinė ar periodinė išmoka.
| Pakopa | Pagrindiniai bruožai | Paskatos / įmokos |
|---|---|---|
| I pakopa (Sodra) | Pasyvus, perskirstomas modelis; būtinas 15 metų stažas | Valstybinė |
| II pakopa | Savikaupimas privačiuose fonduose; lėšos paveldimos | Valstybės paskata (iki 1,5% arba kiti nuostatai), dalis įmokų nuo atlyginimo |
| III pakopa | Laisvas papildomas kaupimas; GPM lengvata | 15% GPM grąžinimas nuo įmokų; tinkama savarankiškai mokantiems |
Planuojant finansinę ateitį svarbiausia suprasti - pensijų kaupimas yra maratonas, o ne sprintas. Net ir nedideli, bet nuoseklūs įnašai laikui bėgant sukuria apčiuopiamą rezultatą.