Šiuolaikinis žmogus didžiąją dalį savo laiko praleidžia naudodamasis įvairiomis medijomis: žiūri televizorių, naršo internete, tikrina socialinius tinklus. Visa ši veikla dažnai vyksta miego sąskaita.
Laiko praleidimas su medijomis
Tyrimai rodo, kad vidutiniškai naudodamiesi medijomis praleidžiame 7 val. 10 min. per dieną. R. Mackevičienė pažymi, kad didžiausias disbalansas tarp laiko, skiriamo medijoms, ir miego pastebimas 30-49 metų amžiaus grupėje.
Daugiausia laiko praleidžiama žiūrint televiziją ar televizinį turinį per kitus įrenginius (46 proc.). Tačiau internetas ir socialiniai tinklai lydi žmogų visą dieną. Televizija turi aiškų piką nuo 19 iki 23 val., o socialinių tinklų kreivė tolygi - tai reiškia, kad jie naudojami ir darbo metu, ir kitose veiklose.
Kaip sako R. Mackevičienė, visa tai tiesiogiai susiję su įrenginių ir technologijų tobulėjimu. Jei nežiūri televizijos, turi dar kelias alternatyvas.
„Spauda - lėtos medijos pavyzdys. Nepaisant to, kad pasiekiamumas nedidėja, įsitraukimo kokybė didžiausia.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Psichologinės pasekmės
Pasak psichologo Pauliaus Rakštiko, tokios tendencijos vyrauja ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje: „Esame vis labiau tiesiogiai prisijungę prie visų ryšio priemonių. Multitasking`as, arba daugiaprogramis režimas, trunka beveik visą dieną.
Tai kelia stresą - jeigu vienu metu bandau aprėpti daugiau, negu galiu, tai virsta į chronišką, nuolatinį stresą, kas susiję su nerimu, depresyviomis mintimis. Minima, kad mažėja produktyvumas, blogėja atmintis, didėja išsiblaškymas, impulsyvumas.
P. Rakštikas įsitikinęs - dirbantieji šioje srityje puikiai supranta, jog gyvename dėmesio ekonomikoje, ir tai tiesiog transformuoja į pinigus, įtaką, nuomonės formavimą.
Biblioterapija - gydymas knyga
Spalio 26 d. Elektrėnų savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko renginys „Biblioterapija. Kas tai?“, kurį vedė psichologė Brigita Gelumbauskienė. Šis renginys yra Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos projekto „Knyga - sielos namų vaistinė“ dalis.
Biblioterapija - tai gydymas skaitant. Kad knyga gali padėti žmogui, pastebėta seniai. Diodoras Sicilietis (apie 90-30 m. pr.m.e.), graikų istorikas, gyvenęs prie Julijaus Cezario ir Augusto, savo knygoje „Bibliotheca historica“ (Istorijos biblioteka) rašė, kad Egipte virš įėjimo į faraono Ramzio II salę, kur buvo saugomos knygos, buvo užrašas „namai, kurie gydo sielą“.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Terminas „biblioterapija“ pradėtas naudoti XX amžiuje, nuo 1916 m., kai Samuelis Krotersas žurnale „Atlantic Monthly“ aprašė knygų skaitymą kaip vieną iš gydymo būdų. 1920 m. Sadie Peterson Delanei knygų skaitymą jau naudojo kaip terapijos priemonę karo veteranams gydyti.
Dabar ji taikoma sprendžiant įvairias asmenines problemas, patyčių atvejais, alkoholio ir narkotikų, kitų priklausomybių gydymui, teikiant pagalbą rizikos grupių vaikams ir šeimoms, sprendžiant konfliktus, ieškant savo vietos pasaulyje ir pan.
Gydymas knyga taikomas daugelyje Europos šalių, taip pat ir Lietuvoje, psichologai bei reabilitacijos specialistai biblioterapiją apibūdina kaip knygų skaitymą, turintį teigiamą rezultatą psichinei sveikatai bei gyvenimo problemų sprendimui.
JAV bei Didžiojoje Britanijoje jau populiarėja įrodymais pagrįstos medicinos savipagalbos knygų sąrašai, kuriuos paskiria kaip receptą bendrosios praktikos gydytojai. Visas knygas iš sąrašų galima rasti vietinėje bibliotekoje.
Norint padėti pacientams susidoroti su psichologinėmis problemomis siūlomos skaityti knygos, pritaikytos konkrečiai problemai, kamuojančiai pacientą.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Psichologė B. Gelumbauskienė, dirbanti Birštono sanatorijoje „Tulpė“, renginyje „Biblioterapija. Kas tai?“ papasakojo apie vedamus biblioterapijos užsiėmimus su birštoniečiais ir sanatorijos klientais.
Idėja pradėti rengti biblioterapijos užsiėmimus kilo 2008 m. Birštono viešosios bibliotekos direktorei Alinai Jaskūnienei, kuri vėliau savo mintimis pasidalijo su „Tulpės“ sanatorijos direktore Liucija Patinskiene. Tuomet ir pradėta taikyti biblioterapija. Nuo 2010 m. projektas buvo papildytas ir meno terapija.
„Viename užsiėmime skaitome apie tam tikrą emociją, pavyzdžiui, pyktį, kitame jį piešiame“, - pasakojo psichologė. Ji prisipažino, kad jai biblioterapija buvo nauja veiklos sritis, teko daug mokytis iš šios srities profesionalų - psichologės Genovaitės Petronienės, gydytojo, psichiatro, psichoterapeuto Aleksandro Alekseičiko ir kitų, bet daugiausiai ji išmoksta iš pacientų.
Pirmąsias knygas ar ištraukas, kurias reikėtų paskaityti užsiėmimų metu, padėjo parinkti psichologė G. Petronienė, o dabar B. Gelumbauskienė parenka pati.
Psichologė paaiškino, kaip veikia biblioterapija: visų pirma reikia pasakyti psichologui, su kokia problema susidūrėte, tada jis duoda iš savo „knygų vaistinės“ knygą arba parenka ištrauką, kurią rekomenduoja paskaityti, arba žmogus pakviečiamas į organizuojamus biblioterapijos susitikimus.
Sanatorijoje taikyti biblioterapiją ir meno terapiją rekomenduoja gydytojas, o birštoniečiai į susitikimus su psichologe ateina patys. Daugeliui patinka pasikalbėjimai apie knygas ir savo asmeninius išgyvenimus, jausmus prie arbatos ar kavos puodelio, tada žmonės jaučiasi laisviau, yra atviresni, perskaitytos knygos poveikis didesnis, kai ji analizuojama, aptariama grupės diskusijose.
B. Gelumbauskienė pasakojo, kad susitikimų temas parenka iš anksto: dažniausiai biblioterapijos užsiėmimuose aptariamos pasitikėjimo savimi, pykčio, atleidimo temos.
Psichologė sako, kad knyga turi parodyti skaitančiajam kelią, suteikti viltį, nors skaitymo procesas kartais ir sukelia vidinę sumaištį, skausmą, bet knyga turi padėti žmogui rasti išeitį iš susidariusios situacijos arba pakeisti požiūrį į tam tikras aplinkybes.
Svarbiausias specialisto uždavinys taikant biblioterapiją - nepakenkti. B. Gelumbauskienė sako, kad svarbu knygų neperdozuoti: jei skaitai nuolat vienos rūšies literatūrą, pavyzdžiui detektyvus, į pasaulį galima imti žiūrėti įtariai, todėl reikia „pamaišyti” literatūros žanrų. Čia ir gali padėti psichologas ar bibliotekininkas.
Knyga gali reprezentuoti žmogų, būna, kad žmonės sako „ši knyga apie mane“, norint pažinti tokį žmogų, labai padeda jo mėgstamos ar rekomenduotos knygos perskaitymas.
Psichologė B. Gelumbauskienė sako, kad biblioterapijos tikslai gali būti labai įvairūs: knyga gali suteikti žinių apie sveikatą, padėti atsitraukti nuo sunkių minčių ir nuraminti. Padėti žmogui gali ne tik medicininė, psichologinė literatura, bet ir grožinė, kuri gali atlikti tą pačią savigalbos funkciją.
B. Gelumbauskienė susitikimo Elektrėnuose metu pateikė sąrašą knygų, kurios gali padėti išspręsti tam tikras kilusias problemas: Antuano de Sent Egziuperi „Mažasis princas“, Torey L. Hayden knyga „Mergaitė“ , Irvin D. Yalom „Žiūrėti į saulę“, Harriet Lerner „Pykčio šokis“, Mič Albom „Antradieniai su Moriu“, Davido Burnso knyga „Geros nuotaikos vadovas. Nauja emocijų terapija“ ir kitas.
D. Burnso knygos „Geros nuotaikos vadovas. Nauja emocijų terapija“ poveikis įrodytas klinikiniais tyrimais. Viename iš pirmųjų tyrimų, kuris atliktas dar 1989 metais, tyrėjai palygino 3 grupes - eksperimentinę, kuri skaitė „Geros nuotaikos vadovą“, placebo, kuri skaitė kito autoriaus knygą, bei grupę, kuri negavo jokio gydymo.
Šiame kontekste svarbu paminėti ir apie tai, kaip medikai suvokia laimę ir skausmą.
Kaip nulaužti savo smegenis, kai kenčiate skausmą | Amy Baxter | TED
Medikai savo kasdienybėje susiduria ir su laime, ir su skausmu. Kaip atsiriboti nuo skausmo? Kaip sugebėti po darbo dienos grįžti namo ir negalvoti apie skausmą, kurį matei? Tai, matyt, perspektyvos dalykas - kaip tu nori žiūrėti į veiklą, kuria užsiimi. Tai didžiausia viso darbo dovana - būti problemų sprendėju, išpinti siūlą, kuris kitiems neišpinamas.
Skausmas yra nespecifinis signalas, nebent tau kažkas degina ranką arba duria į pirštą. Su tokiu skausmu reikia kovoti ne vaistais, o „sutvarkant“ smegenis, pavyzdžiui, medituojant. Nereikia galvoti, kaip užblokuoti, reikia suprasti, iš kur jis kyla. Pavyzdžiui, tau tiesiogiai skauda galvą ir tu nori sumažinti šio signalo poveikį. Jei išgeriame vaistų nuo skausmo, jo nebejaučiame, bet skausmo šaltinio neišsiaiškinome.
Priežastis taip pat gali būti kokia nors lėtinė kaklo raumenų įtampa, kuri užspaudžia šalia esančias kraujagysles, į smegenų kraujotaką perduodama mažiau kraujo, taigi tau skauda galvą, nors tai nėra tiesioginis galvos skausmas.
Iš dalies žmogaus laikysena tai gali išduoti. Tavo kūnas atspindi tai, kas vyksta galvoje. Kartais pasijaučiu kaip šamanas - pažiūriu į žmogų ir klausiu jo, gal vakar labai daug verkėte? Būna: „Oi, iš kur jūs žinote?“ Sakau, kad jaučiu tai, nors iš tiesų žmogaus kakle yra tam tikri raumenys, kurie nuo nuolatinio judesio, kūkčiojimo daugiau juda ir įsitempia.
Be skausmo gyventi yra neįmanoma, nes skausmas yra nespecifinis suvokimas. Be abejo. Visko sąmoningai nesuvoksime ir negalime suvokti. Mūsų suvokimas turi limitą. Tavo kūnas siunčia signalą, kad kažkas yra blogai. Tu sau galvoje pasakai, kad skauda. Tavo darbas yra suprasti, dėl ko.
Jeigu nueisi pas gydytoją ir jis išspręs tavo problemą, tu nebūsi laimingas, tai nulinė fazė. Tokia Maslowo piramidė: jei visą dieną nevalgei, esi nemiegojęs, tavęs visiškai nedžiugins mažo vaiko atnešta gėlytė arba koks nors kitas dalykas, nes tu nepatenkinai kai kurių paprastesnių poreikių.
Aš tikiu, kad siekti laimės yra naivu, nes laimė yra signalas. Tad, kai jautiesi laimingas, pagalvok, ką tu dabar darai, kur tu esi, ir pabandyk tai kartoti.
Mes negalime gyventi be tikėjimo arba vilties. Jeigu tu turi kokią nors problemą gyvenime, galime palyginti ją su iš čiaupo nuolat lašančiu vandeniu: prašai, kad kas rekomenduotų santechniką, kuris išspręstų šitą problemą. Tu nežinai, ar jis ją išspręs, bet tu tiki rekomendacijomis ir turi viltį, kad bus išspręsta. Ir jeigu išsprendžia, tai tavo viltis buvo pateisinta.
Bendra tendencija, kad jeigu žmogus yra pasidavęs, nori tik tavo pagalbos be savo indėlio, tikimybė, kad jam pagerės, yra mažesnė. Žinoma, priklauso nuo masto, su kai kuriomis problemomis taip nesusitvarkysi. Procedūra arba specialisto intervencija turėtų padėti suvokti, kad dabar aš esu stipresnis ir ateityje žinosiu, kaip su šituo susidoroti.
tags: #cesnauskaite #socialiniai #tinklai