Autizmo Spektro Sutrikimai ir Miego Sutrikimai: Kaip Padėti Vaikui

Autizmas, arba autizmo spektro sutrikimas (ASS), yra neurologinės raidos sutrikimas, pasireiškiantis socialinio bendravimo, komunikacijos ir elgesio ypatumais. Šiame straipsnyje aptarsime autizmo ypatumus, elgesio sutrikimus, miego problemas ir galimas pagalbos strategijas.

Autizmo Spektro Sutrikimas: Kas Tai?

Oficialus diagnozės pavadinimas - autizmo spektro sutrikimas. Autizmas yra neurologinis sutrikimas, dėl patiriamų sunkumų lemiantis kitokį elgesį. Autizmas yra neatsiejama asmenybės dalis, lemianti kitokį pasaulio patyrimą. Tai kitokia, neįprasta žmogiškumo patirtis.

Autistiškų asmenų smegenys struktūriškai ir chemiškai skiriasi nuo šio sutrikimo neturinčių žmonių smegenų. Dėl to autistiški asmenys patiria pasaulį kitaip nei neurotipiniai ir turi įveikti įvairius iššūkius įprastoms smegenims pritaikytame pasaulyje. Tai gali pasireikšti neįprastu elgesiu, individualiais mokymosi poreikiais, kitokiomis emocinėmis reakcijomis ir bendravimu. Autizmas neišnyksta bėgant laikui, iš jo neišaugama. Su juo susiję sunkumai, taip pat ir pranašumai lydi visą gyvenimą.

Kadangi autizmas diagnozuojamas stebint ir vertinant elgesį, aplinkiniams dažnai kyla noras tą elgesį „taisyti“. Pakitusi neurologija lemia intensyvesnius ar per mažai jaučiamus pojūčius, motorikos problemas (87 proc. autistiškų asmenų), sunkumus bendraujant, mokantis, įgyjant įgūdžių. Visa tai lemia kitokį, neretai ekspresyvų elgesį.

Pagal Lietuvoje naudojamą ligų klasifikatorių TLK-10, autizmas priskiriamas įvairiapusiams raidos sutrikimams. Jam būdinga:

Taip pat skaitykite: Autizmo iššūkiai Lietuvoje

• Nenormalus ar sutrikęs vystymasis, pasireiškiantis iki trejų metų amžiaus.
• Psichopatologija visose trijose sutrikusiose funkcionavimo srityse: socialinio bendravimo, komunikacijos ir riboto, stereotipinio bei pasikartojančio elgesio.

Socialinės sąveikos sutrikimas:

• Akių kontakto stoka
• Noro bendrauti ir kurti santykius stoka
• Nemokėjimas sukurti abipusių santykių
• Socialinių taisyklių nesupratimas
• Intuityvus bendravimo nepajutimas
• Kito žmogaus elgesio intencijų

Kalbinio ir nekalbinio bendravimo sutrikimas:

• Kalbos stoka
• Kūno kalbos, gestų stoka
• Sunkumai palaikant pokalbį
• Nesugebėjimas pasakoti
• Sunkumai pradedant pokalbį ir jį palaikant
• Echolalijos
• Sutrikęs socialinis žaidimas

Elgesio ypatumai, priklausantys nuo pomėgių, ribotumų, sensorinių sutrikimų:

• Ribotas interesų ratas
• Reikalavimas laikytis rutinos
• Susidomėjimas keistais dalykais, veiklomis ir pan.
• Stereotipijos
• Sensoriniai sutrikimai

Diagnostika ir Ankstyvas Įvertinimas

Amerikos pediatrų akademija rekomenduoja dėl galimų raidos sutrikimų vertinti 9 mėn, 18 mėn. ir 30 mėn. amžiaus vaikus periodinio sveikatos būklės patikrinimo metu. Specializuotą atranką dėl galimo įvairiapusio raidos sutrikimo rekomenduojama atlikti 18 mėn. ir 24 mėn. Tyrimai rodo, kad patikimai galima diagnozuoti jau 18 mėn.

Ankstyva diagnostika yra labai svarbi, nes pradėjus taikyti specifines intervencijas intensyvaus smegenų formavimosi laikotarpiu, galima tikėtis pakeisti autistiškų smegenų formavimosi eigą ir tikėtis lengvesnio autizmo požymių pasireiškimo. Taip pat ankstyva diagnostika leidžia gydytojams ir mokslininkams suprasti ASS. Ankstyva sutrikimo diagnostika ir intervencija suteikia vertingos informacijos apie tai, kas veikia ir kas neveikia, leidžiant tobulinti būsimas terapijas ir intervencijų metodus.

Diagnostikos Priemonės

• Pradedančių vaikščioti kūdikių pritaikytas autizmo kontrolinis sąrašas (angl.)
• 2 metų amžiaus vaikų patikrinimo priemonė (angl.)
• 4m socialinio bendravimo klausimynas (angl.)
• Autizmo diagnostinis interviu (angl.)
• Autizmo diagnostinis stebėjimo aprašas (angl.)
• Socialinio jautrumo skalė (angl.)
• Vaikystės autizmo vertinimo skalė (angl.)

Elgesio Sutrikimai ir Jų Priežastys

Dažnai sakoma, kad elgesys yra komunikacija. Pakitusi neurologija lemia intensyvesnius ar per mažai jaučiamus pojūčius, motorikos problemas (87 proc. autistiškų asmenų), sunkumus bendraujant, mokantis, įgyjant įgūdžių. Visa tai lemia kitokį, neretai ekspresyvų elgesį. Norint padėti autistiškam asmeniui, reikia ne koreguoti elgesį, o suprasti jo priežastis, patiriamus sunkumus.

Daugiau nei 80 proc. autistiškų asmenų būdingi gretutiniai sutrikimai. Tai reiškia, kad šalia autizmo yra ir dar koks nors kitas ar kiti sutrikimai, kurie dažnai neigiamai veikia autistiško asmens savijautą ir (ar) sveikatą. Daugumai autistiškų asmenų būdingi sutrikimai, kurių pagrindas yra nerimas. Taip pat dažni miego, virškinimo sutrikimai, epilepsija. Neretai autizmą lydi raidos sutrikimai, tokie kaip kalbos, dėmesio ir hiperaktyvumo, motorikos ar motorikos planavimo sutrikimai.

Šeimos, auginančios autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus, atėjusios į psichologo kabinetą dalijasi, kad jaučia aplinkos smerkimą, nes jų vaikas elgiasi ne taip, kaip daugeliui įprasta. Dažniausiai tai, ko nepažįstame ir nesuprantame, sunku priimti, nes žmogus linkęs naujus dalykus aiškinti pagal jau turimą pasaulio suvokimą.

Taip pat skaitykite: Tyrimai apie socialinių darbuotojų požiūrį į autizmą

Pavyzdžiui, jeigu žmogus įsivaizduoja, kad viešoje vietoje stiprių emocijų pliūpsnį reiškia neišauklėtas vaikas, jis dažnai net nebando suprasti, kas įvyko, o matomą situaciją interpretuoja būtent taip, kaip jam įprasta - tėvai neišauklėjo. Tokiu būdu ir atsiranda nesupratimas, neretai virstantis smerkimu, kaip vaikas gali valgyti tik kažką specifiško, elgtis neįprastai arba kaip gali atsirasti stiprios emocijų iškrovos.

Elgesio Valdymo Strategijos

• Struktūra: Vaikui svarbu žinoti eigą, laikytis susitarto laiko trukmės. Konsultacijų perkėlimas, vietų keitimas, vėlavimas gali padidinti vaiko nerimo lygį, sąlygoti elgesio pokyčius.
• Kantrumas: Vaikui, turinčiam įvairiapusį raidos sutrikimą, neretai reikia daugiau laiko informacijos apdorojimui.
• Tikslingi klausimai: Klausti tikslingai, vengiant tiek sudėtingesnės gramatinės struktūros, tiek uždaro tipo klausimų.
• Emocijų supratimas: Įvairiapusį raidos sutrikimą turinčiam vaikui gali būti sunku parodyti ir kontroliuoti savo emocijas, gali atsakyti nuoširdžiai, tačiau tiesmukai ar įžeidžiančiai.
• Profesionalumas: Išlikti profesionaliam, nepriimti vaiko pasisakymų asmeniškai.
• Susidomėjimas ir parama: Bendraujant su vaiku, svarbu parodyti savo susidomėjimą, rūpestį ir paramą.
• Pozityvus požiūris: Svarbu pastebėti vaiko tinkamą elgesį ir pagirti.
• Fizinė veikla: Bendravimas per fizinę veiklą leidžia atsipalaiduoti ir jaustis ramiau. Ausinės padeda sumažinti dirgiklių kiekį, net neklausant.

Miego Sutrikimai

Miego sutrikimai yra labai dažna problema su kuria susiduria neįgalių vaikų šeimos. Autistiškiems vaikams reikia papildomos pagalbos, prisijaukinant vakaro rutinas. Naudinga, jei užuominos apie artėjantį pasiruošimą miegui bus reguliarios ir pasikartojančios: pvz., likus 30 min. iki vakaro ritualo užsiimkite ramiomis ir atpalaiduojančiomis veiklomis kartu su vaiku.

Jei vaikutis jaučia nerimą, labai padės judėjimo, prisilietimo žaidimai, nes būtent per prisilietimus, judesį vaikai greičiau paleidžia įtampą. Likus 15 min. Stenkitės laikytis eiliškumo kiekvieną vakarą. O taip pat drąsinkite vaiką savarankiškai atlikti pasiruošimo darbelius. Tam padės papildomi lipdukai su užrašais jo drabužinėje: „kelnės“, „pižama“, „kojines”. Visada pastebėkite ir pagirkite vaiką už jo pastangas, net jei dar ir nepavyksta visko padaryti pačiam. Nesiliaukite vis mėginti ir praktikuotis.

Kita teorija - susijusi su melatoninu, svarbiausiu miego hormonu. Būtent jis reguliuoja užmigimo ir prabudimo ciklus. Melatonino lygis pakyla artėjant vakarui ir krenta dienos metu. Tyrimai rodo, jog kai kuriems vaikams su autizmo spektro sutrikimu melatoninas neišsiskiria įprastu metu. Dar viena priežastis, lemianti pabudimus ar neramų miegą - jautresnė sensorinė sistema. Autistiškus vaikus gali išbudinti garsas, prisilietimas ar temperatūros pokytis. Būtina paminėti ir didesnį nerimą, kuris gali pasireikšti ne tik ruošiantis miegoti, bet lydėti ir dienos metu.

Miego Higienos Praktikos

• Reguliari miego rutina: Laikykitės reguliarios miego rutinos. Priklausomai nuo vaiko amžiaus, pastebėkite, koks nakties miego valandų skaičius tinkamiausias būtent jam. Pastovų miego valandų skaičių išlaikykite ne tik darželio ar mokyklos laikotarpiu, bet ir savaitgaliais bei atostogų metu. Ypatingai stebėkite vaiko nuovargio ženklus dienos metu.
• Cukraus ribojimas: Venkite duoti vaikams cukraus dienos bėgyje arba rinkitės kuo natūralesnį, ypatingai venkite cukraus prieš miegą. Kalbant bendrai, autistiškiems vaikams ypatingai reikėtų laikytis cukraus kiekio reguliarumo disciplinos ir į jo mityba žiūrėti rimtai ir atsakingai. Jau dabar yra atlikta nemažai moksliniu tyrimų, įrodančių virškinimo sistemos ir smegenų ryšį.
• Pastovi miego higiena: Likus 1-2 val. praktikuokite reguliarią ir kuo pastovesnę miego higieną. Autistiškiems vaikams ypatingai svarbus pastovumas ir įvykių sekos žinojimas. Kaip, pavyzdžiui, vonia, knygos skaitymas ar vartymas, pokalbiai.
• Lėtas veiklos keitimas: Vaidmenų žaidimai autistiškiems vaikams labai padeda pereiti iš vienos veiklos į kitą. Tarkime, jūsų vaikas žaidžia su lėktuvėliu ir nenori baigti žaidimo, kad ruoštųsi miegui. Pasiūlykite jam pabūti lėktuvo pilotu ir nuskraidinti iki pižamų lentynos.
• Vizualinės priemonės: Naudokite vizualines priemones, atvaizduojančias miego rutiną. Jos palengvins autistiškam vaikui įsivaizdavimą, kokie žingsneliai jau praeiti, o kas dar laukia.
• Akių kontaktas: Kuo dažniau būkite vaiko akių lygyje. Kalbėdami pasirinkite trumpus žodžius, tardami juos kuo aiškiau. Patys žiūrėkite ir skatinkite vaiką žiūrėti jums į akis.
• Nusiraminimo laikas: Skirkite daugiau laiko vaikučio nusiraminimui. Autistams vaikams yra sunkiau nusiraminti prieš miegą. Tam padeda miego asociacijos, ypatingai mažesniems vaikams, kurie dar nekalba. Tai gali būti knygutės, atvaizduojančios miegančius personažus, miego knygutė su jūsų vaiko fotografija (vaikas, miegantis lovytėje, vaikas, besivalantis dantukus). Vakaro simbolių atpažinimas, kaip naktis lauke, atkeliavo žvaigždės ir menulis.
• Raminanti muzika: Priklausomai nuo vaiko sensorikos ir jautrumo lygio garsams, teigiamai ir raminančiai gali veikti delfinų muzika, vandenyno ošimas, jūsų lopšinė.
• Ramybė: Prieš ir miego rutinos metu išlikite kuo ramesni. Tai padės nurimti ir jūsų vaikui. Todėl itin svarbu pradėti ruoštis kuo anksčiau, kad nereiktų skubėti.
• Ekranų ribojimas: Likus 2 val. iki miego, nenaudokite jokių ekranų, video žaidimų. Šie vaikai ypatingai jautrūs, todėl dėl tokios smegenų stimuliacijos bus sunkiau nusiteikti miegui, užmigti.
• Kambario higiena: Kambario temperatūra turi būti vėsi, apie 20-21°C. Atsižvelgdami į unikalų vaiko sensorinį jautrumą, pasirūpinkite tyla kambaryje. Galbūt prireiks sutvarkyti girgždančias grindis ar sutepti durų varsčius. Įvertinkite ir patalynės spalvas arba miego rūbų modelį, etiketes.
• Natūrali šviesa: Pasirūpinkite visaverte ir įvairia vaiko mityba. Taip pat reikiamais vitaminais, papildais. Vaikams autistams rekomenduojama omega 3&6 augaliniu pagrindu, B kompleksas vitaminų, D, C vitaminai, magnis, cinkas.

Elgesio Metodai Miego Sutrikimams Koreguoti

• Miego dienoraštis: Prieš imantis elgesio programos miegui reguliuoti, būtina pašalinti galimas miego sutrikimų medicinines priežastis, pavyzdžiui, fizinį diskomfortą, kurį sukelia liga. Jei galima daryti prielaidą, kad miego problemos yra elgesio formos tada pirmiausia reikia pradėti rašyti miego dienoraštį, kad būtų galima nustatyti problemos mastą ir galimus aplinkos veiksnius, kurie gali turėti nepageidaujamą poveikį vaiko miegui. Miego dienoraštyje įrašoma, kada vaikas guldomas miegoti, kokiu metu jis užmiega, kaip dažnai jis atsibunda naktį ir kiek laiko būna atsibudęs. Taip pat galite rinkti papildomos informacijos apie elgesį, kuris gali būti stebimas einant miegoti, pavyzdžiui, protestai prieš miegą ar nepageidaujamas elgesys naktį.
• Rutina prieš miegą: Rutina prieš miegą gali padėti vaikui, nes tai sukuria nuspėjamumą ir tolimesnių veiksmų seką. Geriausia sudaryti rašytinį ar vaizdinį tokios rutinos tvarkaraštį, kad vaikas aiškiai jo laikytųsi. Miego rutina turėtų prasidėti mažiausiai 30-60 minučių prieš miegą. Tėvams taip pat rekomenduojama atsisakyti bet kokio maisto ir gėrimų, kuriuose yra kofeino, likus ne mažiau kaip šešioms valandoms iki miego, taip pat stengtis vengti pernelyg aktyvios veiklos vakare. Iš pradžių vaikui gali prireikti labai aukšto lygio motyvacijos, kad jis galėtų atlikti rutiną prieš miegą. Vėliau tėvai gali suteikti teigiamą pastiprinimą vaikui kitą rytą, kad jis atliko visą rutiną prieš miegą ir visą naktį miegojo.
• Tėvų nedalyvavimas vaikui užmiegant: Tais atvejais, kai vaikui sunku užmigti arba jis daug kartų prabunda naktį, geriau būtų, kad vaikui užmiegant tėvų nebebūtų kambaryje. Tai yra, po visos miego rutinos tėvai turėtų paguldyti vaiką į lovą ir išeiti iš kambario. Kiekvieną kartą, kai vaikas atsibunda ir bando išeiti iš kambario, tėvai siunčia jį atgal į lovą be jokių pokalbių ar bendravimo su vaiku. Taikant tėvų nedalyvavimo vaikui užmiegant metodą svarbu įsitikinti, kad vaikas yra visiškai saugus. Pavyzdžiui, jei vaikas turi rimtų elgesio problemų, kenkia sau ar lipa ant baldų, tokiu atvejų vienas iš tėvų turėtų likti kambaryje ir stebėti vaiko saugumą, kuo mažiau bendraudamas su juo.
• Suplanuotas lankymas: Jei neįmanoma naudoti tėvų nedalyvavimo vaikui užmiegant metodo, tėvai gali nustatyti laiką po kurio užeis į vaiko kambarį ir ji nuramins. Šis terapinis metodas gali būti naudojamas kai vaikui sunku užmigti, jis dažnai prabunda naktį ir demonstruoja netinkamą elgesį. Šis metodas taip pat naudojamas, kai vaikas guldomas į lovą ir paliekamas vienas kambaryje. Jei vaikas pradeda verkti ar protestuoti, tada tėvai laukia iš anksto nustatyto laiko ir tik tada eina pas vaiką.

Taip pat skaitykite: Autizmas Lietuvoje: teisinė perspektyva

tags: #autistu #miego #sutrikimai