Nedarbingumo Priežastys Lietuvoje: Apžvalga ir Tendencijos

Nedarbingumas yra socialinė ir ekonominė problema, kuri paveikia tiek individų, tiek visuomenės gerovę. Tai reiškia, kad asmuo dėl ligos, sužalojimo ar kitos priežasties negali atlikti savo darbo užduočių. Nedarbingumo atveju, darbuotojai dažnai gauna nedarbingumo pašalpą, kuri padeda jiems išgyventi šiuo sudėtingu laikotarpiu.

Laikinàsis nedarbingùmas - asmens laikinas negebėjimas dirbti dėl ligos, traumos ar kitų priežasčių, nustatytų teisės aktuose. Gali būti dalinis ir visiškas.

• Dalinis laikinasis nedarbingumas nustatomas, kai asmuo negali dirbti savo profesijos darbo, bet laikinai gali dirbti kitą darbą arba gali dirbti savo darbą, bet kitomis sąlygomis.
• Visiškas laikinasis nedarbingumas nustatomas, kai žmogus kurį laiką negali dirbti jokio darbo ir jam reikia tam tikro gyvenimo režimo bei priežiūros.

Laikinojo nedarbingumo priežastys gali būti liga, trauma, profilaktinio pobūdžio priemonės (sanatorinis ir kurortinis gydymas, gimdymo atostogos ir kita), socialinio pobūdžio priemonės (karantinas, protezavimas, ligonio slaugymas ir kita).

LIETUVOJE pagal Darbo kodeksą (2002, įsigaliojo 2003) darbuotojams, netekusiems darbingumo dėl sužalojimo darbe arba profesinės ligos, darbo vieta ir pareigos išlaikomos, kol jie atgaus darbingumą arba bus nustatytas neįgalumas.

Nedarbingumo priežastys gali būti įvairios: fizinės ar psichinės sveikatos problemos, traumų pasekmės arba lėtinės ligos. Nedarbingumas gali turėti ilgalaikių pasekmių tiek asmeniui, tiek darbo rinkai. Ilgalaikis nedarbingumas gali paveikti žmogaus finansinę būklę, socialinius ryšius ir psichologinę gerovę.

Taip pat skaitykite: Nedarbingumo išmoka Lietuvoje

Darbdaviai ir valstybė turi bendradarbiauti, kad būtų užtikrinta tinkama parama ir reabilitacija, kad asmenys galėtų grįžti į darbo rinką.

Dažniausios Nedarbingumo Priežastys Pagal Amžiaus Grupes

Statistika rodo, kad nedarbingumo priežastys skiriasi priklausomai nuo amžiaus grupės. Pažvelkime į dažniausias ligas, dėl kurių žmonės praranda darbingumą skirtinguose amžiaus tarpsniuose.

25-54 Metų Amžiaus Grupė

25-54 metų amžiaus žmonių grupėje pirmuosius 9 šių metų mėnesius dominavo kvėpavimo takų sistemos ligos, vidutinė apmokėtų nedarbingų dienų trukmė siekė 11 d. d. Dažniausiai nedarbingumo prireikė dėl gripo su kitais kvėpavimo takų pažeidimais, tai vidutiniškai sudarė - 5,5 d. d. Tų, kurie sirgo bronchitu, vidutinė apmokėtų nedarbingų dienų trukmė buvo 5,2 d. d. Toliau su kiek mažesnes apmokėtų dienų trukme rikiuojasi ūminis tonzilitas (5), ūminis faringitas (4,9), ūminis nazofaringitas (4,6).

55-64 Metų Amžiaus Grupė

Vyresnio - 55-64 m. - amžiaus grupėje vidutiniškai nedarbingų dienų trukmė siekė jau 18 d. d. Pirmoje vietoje pagal nedarbingų dienų skaičių atsiduria juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija (26 d. d.). Dėl juosmens ir kryžmens nervų šaknelių sutrikimų vyresni žmonės nedarbingi vidutiniškai buvo 16,3 d. d. Toliau rikiuojasi hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo (10,6 d. d.) ir tik - tada kvėpavimo sistemos ligos (6,7 d. d.) ir gripas su kitais kvėpavimo takų pažeidimais 6,3 (d. d.), dėl kurių jaunesni asmenys nedarbingumą gaudavo dažniausiai.

Taip pat skaitykite: Nedarbo tendencijos Olandijoje

Nedarbingumo Pažymėjimų Išdavimas Lapkričio Mėnesį

Tuo metu lapkričio mėnesį šalyje bendrai užregistruoti 199 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų. Iš jų kas ketvirtas - dėl ūmių kvėpavimo takų ligų. Tačiau tai - dešimtadaliu mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus ir mažiau nei spalio mėnesį.

„Sodros“ duomenimis, lapkričio mėnesį dėl ūmių kvėpavimo takų ligų išduota 36,2 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų, o šeimos narių slaugai - dar 16,7 tūkst. laikino nedarbingumo pažymėjimų. Dėl gripo išduota apie 250 pažymėjimų.

Išduotų nedarbingumo pažymėjimų skaičius šiek tiek ūgtelėjo tik paskutinę lapkričio savaitę. Palyginti, per praeitų metų epidemijos laikotarpį laikino nedarbingumo pažymėjimų dėl ūmių kvėpavimo takų ligų lapkričio mėnesį buvo išduota tris keturis kartus daugiau.

„Išduotų nedarbingumo pažymėjimų dėl paties apdraustojo asmens ligos atvejų augimo nepastebime - išduotų pažymėjimų skaičius netgi mažesnis negu spalį. Kita vertus, patirtis rodo, kad daugiausiai atvejų užfiksuojama sausio, vasario ar netgi kovo mėnesiais. Ligos išmokos mokamos ir ne tik susirgus, tačiau ir slaugant kitus šeimos narius, pavyzdžiui, vaikus, o jas gali gauti ir anūkus slaugantys seneliai, tik reikia nepamiršti pateikti prašymo skirti ligos išmoką“, - sako „Sodros“ Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus patarėja Jūratė Bimbirienė.

„Sodros“ Rekomendacijos Susirgusiems

„Sodra“ gyventojams rekomenduoja pateikti neterminuotą prašymą skirti ligos išmoką per asmeninę „Sodros“ paskyrą, tuomet ateityje susirgus jokių prašymų teikti nebereikės. Tokius prašymus jau yra pateikę daugiau nei pusė dirbančiųjų - apie 750 tūkst.

Taip pat skaitykite: Gaukite ligos išmoką dirbant savarankiškai

Susirgus už pirmas dvi dienas ligos išmoką, kuri negali būti mažesnė nei 62,06 proc. vidutinio darbo užmokesčio, moka darbdavys, o nuo trečios dienos 62,06 proc. kompensuojamųjų pajamų dydžio išmoką moka „Sodra“.

Slaugant vaiką iki 14 metų išmokos mokamos ne ilgiau nei 14 dienų, o kitus šeimos narius - ne ilgiau nei 7 dienas ir sudaro 65,94 proc. buvusių pajamų ir šią išmoką nuo pirmos dienos moka „Sodra“. Išmokos paprastai išmokamos po maždaug trijų savaičių nuo ligos pradžios. Jos preliminarų dydį galima paskaičiuoti „Sodros“ skaičiuokle.

Ką Svarbu Žinoti Susirgus?

• Pateikite prašymą išmokai gauti, rekomenduojama (GPS1), jis yra neterminuotas.
• Pasiskaičiuokite, apytikriai kokio dydžio išmoka Jums gali būti skirta.

Elgesio Taisyklės Nedarbingumo Metu

Nedarbingumo metu laikykitės šių elgesio taisyklių:

• Nedirbkite.
• Nekeliaukite.
• Nesilankykite paskaitose ir seminaruose.
• Nedalyvaukite kultūros, sporto, pramoginiuose ar kituose renginiuose.
• Nevartokite alkoholio ir kitų toksinių medžiagų.
• Nesielkite taip, kad Jūsų veiksmai galėtų užtęsti laikinojo nedarbingumo trukmę.

„Tikrai nedraudžiama eiti į parduotuvę, vaistinę, polikliniką, pasivaikščioti. Be to, „Sodros“ darbuotojų nedomina gyventojų sąskaitų išrašai, pirkimo kvitai ir jie išvis nesilanko namuose tikrinti sergančiųjų. Jeigu sulaukėte neva „Sodros“ tikrintojų vizito, greičiausiai tai yra sukčiai ir apie juos nedelsiant reikėtų pranešti policijai bei pačiai „Sodrai“. Vis norime priminti, kad susirgęs gyventojas pirmiausia turėtų kreiptis į savo gydytoją, kuris ne tik skirs gydymą, bet ir išrašys elektroninį nedarbingumo pažymėjimą“, - sako J. Bimbirienė.

Šaltinis: Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof.

tags: #causes #of #nedarbingumo #priezastys