Socialinis darbas emociškai sekinantis, todėl socialiniams darbuotojams kyla didelė rizika ne tik patirti stresą, bet ir perdegti.
Todėl labai svarbu žinoti galimas streso pasekmės ir patiriamo streso įveikos galimybes.
Socialinis darbas yra daugialypis, o socialiniai darbuotojai neretai dirba su skirtingomis heterogeninėmis grupėmis, kas reikalauja daugiau ne tik žinių, laiko sąnaudų, bet ir gebėjo persiorientuoti į esamą situaciją, nuolat prie besikeičiančių darbo sąlygų ir politikos.
Socialinis darbuotojas, ne visada dirba jam palankioje aplinkoje, jo darbui keliami dideli reikalavimai, kartais nepalankus paslaugų gavėjai ir jų aplinkos požiūris.
Visa tai sukelia nemalonius potyrius, o kai kuriems stresą.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Esant stresinei situacijai socialiniai darbuotojai dažnai jaučia miego sutrikimus, nuotaikų kaitą, kankina nerimas bei negatyvios mintys, būna apatiški ir vengia kontakto su kolegomis ir net savo klientais.
Stresą rodantys požymiai kiekvienam gali būti individualūs, pvz., fizinio simptomo požymis valgymo sutrikimas, vieniems gali pasireikšti padidėjusiu ar besaikiu valgymu, o kitiems - apetito praradimu; miego sutrikimas: nuolatiniu miego norėjimu arba priešingai - nemiga.
Valgymo pokyčiai patyrus stresą, įvardijami kaip emocionalus valgymas, siekiant numalšinti stresą organizmą.
Tačiau pasitaiko, kad socialiniai darbuotojai pradeda linkti prie žalingų įpročių - alkoholio.
Į tai reikia atkreipti dėmesį tuomet, kai socialinio darbuotojo fiziniai pokyčiai kardinaliai pakito.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Paprastai darbdaviai per mažai dėmesio skiria mikroklimatui, kuris yra susijęs su darbo našumu ir pačių darbuotojų sveikata.
Geri tarpusavio santykiai padeda įveikti darbe patiriamą įtampą.
Paramos ir pagalbos ieškojimas ir teikimas.
Orientuokitės į problemų sprendimą.
Reguliariai darykite pertraukėles darbe, skirti laiko poilsiui namuose.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
Laikytis dienotvarkės, poilsio režimo.
Streso valdymas socialiniame darbe nėra lengvas, nes tai darbas susijęs su kitų žmonių išgyvenimais, emocijomis, kurias, kartais, socialinis darbuotojas priima per suasmenintai ir reaguoja per jautriai.
Kaip ir kiekvieną reiškinį, stresą būtina valdyti, pasirenkant vieną ar kitą realią galimybę jį įveikti, kontroliuoti ar prisitaikyti prie neišsprendžiamų situacijų.
Įveikos strategija turi sumažinti kilusius reikalavimus t.y. sumažinti streso lygį.
Socialiniams darbuotojams nesuvaldžius kylančio ar lėtinio streso, kyla perdegimo grėsmė, netinkamas pareigų atlikimas ir negebėjimas pasirūpinti savimi, savo sveikata.
Streso įveikos būdus yra daug, tačiau reikia išmokti tinkamai reaguoti į stresą, todėl to būtina mokytis.
Koreguoti savo elgesį, siekiant įveikti iškilusias kliūtis, numalšinti streso negatyvų poveikį organizmui, būtina kontroliuoti save.
Streso mažinimas įmanomas per supervizijas, kurios skatina pabūti su savimi, permąstyti savo situaciją, atrasti darną, įvardinti streso sukėlėją ir rasti būdą streso poveikį sumažinti.
Todėl supervizijas socialiniame darbe galima apibūdinti kaip profesinio streso prevencijos priemones, padedančios išspręsti atsiradusius vidinius ir išorinius prieštaravimus, konfliktus.
Be to, asmeninė arba grupinė supervizija skatina ieškoti pozityvų sprendimų, tokiu būdu gerėja socialinių darbuotojų savijauta ir santykiai tiek darbe, tiek namuose, o gilinimasis į žmogaus profesinį vaidmenį verčia patį asmenį keisti netenkinančius santykių modelius.
Sveikai į stresą reaguojantieji elgiasi taip, kad sumažintų streso poveikį ir nekiltų papildomų problemų dėl reakcijos į stresą.
Sveikai reakcijai į stresą priskiriami pokalbiai su kitais žmonėmis apie iškilusias problemas, įsitraukimas į prasmingą ir mėgstamą veiklą, atsipalaidavimo priemonės, humoras, laiko su gerais draugais praleidimas, rūpinimasis kitais.
Neefektyvus stresą mažinantis elgesys padeda laikinai.
Nesveikais streso įveikos elgesio būdai gali tapti tuomet, kai ilgą laiką vis pasirenkamos neefektyvios priemonės.
Tačiau neišsakyti ir užgniaužti jausmai gali prasiveržti įvairiomis į kitą nukreiptomis agresijos formomis, keršto siekimu arba savidestrukciniu elgesiu.
Stenkitės gerinti komandinį darbą, bendradarbiauti su kolegomis.
Pasirūpinkite kolegomis.
Prisiminkite, kad esantys šalia jūsų kolegos susiduria su panašia situacija kaip ir jus.
Šiame straipsnyje aptariami socialinio darbo profesinio lauko pokyčiai bei socialinio darbo žinojimo vaidmenį ateities visuomenėje ir pristatyti Lietuvos socialinių darbuotojų požiūris į ateitį.
Straipsnyje siekiama pristatyti kiekybinį socialinių darbuotojų nuomonės tyrimą, atliktą 2022 m. Tyrimu buvo siekiama atskleisti darbuotojų požiūrius į technologijų ir socialinių inovacijų įtaką bei ateities socialinio darbo kompetencijas.
Socialinio darbo raidos tendencijos
Socialinis darbas kaip profesija Lietuvoje yra jauna trisdešimtmetė, tačiau pasaulyje skaičiuoja solidžius šimtą metų.
Amerikos socialinio darbo asociacija siūlo socialinio darbo pradžia laikyti 1893 m., kai Čikagoje įvyko tarptautinė labdaros, pataisos ir filantropijos konferencija.
Įdomus faktas, kad 1895 m. Londono Karališkojoje laisvojoje ligoninėje pirmą kartą buvo įdarbinta socialinė darbuotoja Mary Stewart.
Istoriškai socialinis darbas ilgą laiką (o ir dabar) nepretendavo į „tikrųjų profesijų“ gretas.
Laikoma pagalbos žmogui ar rūpesčio (angl. caring) profesija, veikianti mikrolygmeniu.
Ilgą laiką „nepaisoma“, lokali, pusiau profesija.
Healey ir Thomas teigia, kad, nepaisant svarbių tarptautinių socialinių pokyčių, iki šiol socialinio darbo praktikoje įvairiose šalyse per mažai dėmesio skiriama dalyvauti formuojant socialinę ir bendrąją politiką.
Vis dėlto pastaruosius dešimt metų daugėja ženklų, kad socialinis darbas imasi aktyvesnių veiksmų, kad reaguotų į pasaulines problemas, kuria novatoriškas teorijas ir intervencijas.
Šią transformaciją rodo ir tarptautinių socialinio darbo federacijos siūlomų profesijos apibrėžimų kaita.
Naujausiu, 2014 m. Melburne priimtu apibrėžimu išplečiamos socialinio darbo ribos, įvardijama, kad socialinis darbas yra profesija, kuri skatina socialinius pokyčius ir socialinę sanglaudą bei žmonių išlaisvinimą, taikydama socialinio teisingumo, žmogaus teisių, pagarbos skirtumams principus.
Pagrindinės socialinio darbo kryptys ateityje
Jau minėta socialinio darbo futuristė Laura Nissen teigia, kad viena iš ryškėjančių ateities socialinio darbo krypčių - pagalba nuo skaitmeninių technologijų ir socialinių tinklų nukentėjusiems klientams.
Tad, patiems socialiniams darbuotojams būtina išmanyti technologijas, perprasti jų veikimą ir galimus pavojus.
Skaitmenizacija, ypač nevaldoma socialinių tinklų ir skaitmeninės komunikacijos mada, paskatino kalbas apie skaitmeninį socialinį darbą.
Picornell-Lucas ir López-Peláez (2022), analizuojančios technologinės plėtros įtaką socialiniam darbui, pažymi, kad socialiniams darbuotojams būtina ugdyti skaitmeninio raštingumo gebėjimus, aktyviai naudotis virtualiomis platformomis, padėti sau ir klientams vertinti skaitmeninės erdvės rizikas ir užtikrinti žmogaus teises skaitmeninėje erdvėje.
Antra kryptis - dalyvavimas kuriant ir diegiant technologijas.
Visuomenėje daugėjant vyresnio amžiaus žmonių, neišvengiamai reikės technologinių sprendimų ir juos turi kurti ne inžinieriai ar verslo vystytojai, o tarpsritinės komandos, kuriose socialinių darbuotojų vaidmuo ypač svarbus.
tags: #socialinio #darbuotojo #empatijos #mazinimas