Kasmet pensijų gavėjai sulaukia pokyčių, susijusių su jų pensijos dydžiu. Indeksavimas - tai sisteminis visų pensijų padidinimas, kuris vykdomas kiekvienų metų pradžioje. Jis taikomas visiems pensijų gavėjams - nepriklausomai nuo to, ar žmogus dirba, ar ne.
Pirmiausia, sausio mėnesį, didesnių išmokų sulauks senatvės pensijų, negalios, našlių ir našlaičių pensijų gavėjai. Vasarį indeksuotos pensijos bus išmokėtos išankstinių senatvės pensijų gavėjams bei žmonėms, gaunantiems šalpos, nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų, pareigūnų ir karių valstybines pensijas. Tuo pat metu didesnes išmokas gaus ir pirmojo bei antrojo laipsnio valstybinių pensijų gavėjai.
Bazinė pensija - tai valstybės nustatytas fiksuotas dydis, naudojamas apskaičiuojant įvairias socialinio draudimo pensijas, tokias kaip senatvės, netekto darbingumo, našlių ir našlaičių pensijos. Šis dydis yra svarbus skaičiuojant pagrindinę pensijos dalį, kuri priklauso nuo asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo.
2026 m. bazinis pensijos dydis Lietuvoje (tiksliau, bazinis socialinio draudimo pensijų dydis ir vienišo asmens išmokos dydis) augs. Tai reikšmingai didins pensijas, vidutinei senatvės pensijai pakylant apie 80-90 eurų, iki maždaug 750-810 eurų.
Taigi, kas yra bazinė pensija ir kuo ji skiriasi nuo kitų pensijų formų?
Taip pat skaitykite: Pensijos ir pajamų analizė
Bazinė pensija nėra atskira pensijos rūšis. Tai tik sudedamoji dalis, pagal kurią skaičiuojamos įvairios socialinio draudimo išmokos.
Pensijų rūšys Lietuvoje
- Bazinė pensija:
- Yra fiksuotas dydis, nepriklausomas nuo atlyginimo.
- Apskaičiuojant pensiją, bazinė pensija dauginama iš asmens sukaupto socialinio draudimo stažo koeficiento.
- Užtikrina minimalų pensijos lygį asmenims, turintiems reikiamą socialinio draudimo stažą.
- Papildoma (individualioji) pensijos dalis:
- Priklauso nuo asmens uždarbio atlyginimo dydžio ir mokėtų įmokų.
- Kuo didesnis atlyginimas ir daugiau sumokėta įmokų - tuo didesnė individualioji pensijos dalis.
- Antros pakopos (kaupiamoji) pensija:
- Kaupiama privačiuose pensijų fonduose.
- Jos dydis priklauso nuo sumokėtų įmokų dydžio, investavimo rezultatų ir fondo valdymo efektyvumo.
- Ši pensija nepriklauso valstybės valdomam „Sodros“ fondui.
- Trečios pakopos pensija (savanoriškas kaupimas):
- Kaupimas vyksta visiškai savanoriškai ir individualiai pasirinktame pensijų fonde.
- Dydis priklauso nuo pačių asmenų mokamų įmokų dydžio ir investavimo rezultatų.
- Valstybė skatina tokį kaupimą taikydama mokesčių lengvatas.
Kiek verta jūsų pensija? Apskaičiuokite jos vertę pagal savo grynąjį turtą.
Kas turi teisę gauti bazinę pensiją?
Teisę gauti pensiją, kuri apskaičiuojama pagal bazinę pensiją, turi asmenys, atitinkantys šias sąlygas:
- Senatvės pensijos gavėjai
- Sulaukę pensinio amžiaus (2026-ais metais: 65 metai vyrams ir 65 metai moterims).
- Turintys būtinąjį socialinio draudimo stažą. Turint trumpesnį stažą, pensija proporcingai mažinama.
- Netekto dalyvumo (neįgalumo) pensijos gavėjai
- Asmenys, kuriems nustatytas netektas dalyvumas (nuo 0 iki 55 proc. dalyvumo lygio).
- Turintys minimalų socialinio draudimo stažą, kurio dydis priklauso nuo asmens amžiaus.
- Našlių ir našlaičių pensijos gavėjai
- Mirusio asmens sutuoktinis, kuris sulaukęs senatvės pensijos amžiaus arba turi negalią, gali gauti našlių pensiją.
- Vaikai (našlaičiai) iki 18 metų (arba iki 24 metų, jei mokosi) turi teisę gauti našlaičių pensiją.
Taigi, teisę į bazinę pensiją (tiksliau - pensiją, kuri apskaičiuojama pagal bazinę pensiją) suteikia pakankamas socialinio draudimo stažas ir atitinkamos gyvenimo aplinkybės (amžius, netektas dalyvumas, našlystė ar našlaitystė).
Kaip apskaičiuojamas pensijos dydis
Daugeliu atveju apskaičiuoti savo socialinio draudimo pensijos padidėjimą galima žinant kelis paprastus principus. Kiekvieno gyventojo pensijos dydis priklauso nuo įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų - tai yra nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo pajamos. Stažas skaičiuojamas metais, o nuo pajamų sumokėtos įmokos virsta pensijų apskaitos vienetais.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pensijų sistema
Apskaičiuojant pensijos dydį svarbūs keturi rodikliai:
- žmogaus sukauptas stažas pensijai
- jo įgyti apskaitos vienetai
- galiojantis bazinės pensijos dydis
- apskaitos vieneto vertė.
Norint suprasti, kiek padidės pensija dėl indeksavimo, reikia žinoti savo stažą, apskaitos vienetų skaičių bei išėjimo į pensiją metus.
Kaip indeksuojama senatvės pensija, kai stažas mažesnis arba lygus būtinajam
Senatvės pensiją sudaro dvi dalys: bendroji ir individualioji. Jei žmogus turi įgijęs minimalų, bet neturi būtinojo stažo senatvės pensijai, arba yra sukaupęs lygiai būtinąjį stažą, jo bendroji pensijos dalis prilygsta bazinės pensijos dydžiui.
Individualioji pensijos dalis priklauso nuo žmogaus įgytų pensijos apskaitos vienetų skaičiaus ir vieneto vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Apskaičiuojant individualią pensijos dalį sukauptų vienetų skaičius dauginamas iš vieneto vertės.
Kasmet indeksuojant pensijas, bendroji ir individualioji dalys didinamos atskirai.
Taip pat skaitykite: Bazinės pensijos Lietuvoje
| Rodiklis | 2025 m. | 2026 m. |
|---|---|---|
| Bazinė pensija | 298,45 Eur | 327,91 Eur |
| Apskaitos vieneto vertė | 7,16 Eur | 8,11 Eur |
Pavyzdys: Petras išėjo į pensiją 2025 metais, kai būtinasis stažas buvo 34 metai. Jis turi sukaupęs 33 metus stažo ir 32 apskaitos vienetus.
2025 metais Petro pensija yra: 298,45 + 32 × 7,16 = 527,57 Eur
2026 metais jo pensija bus: 327,91 + 32 × 8,11 = 587,43 Eur
Kaip indeksuojama senatvės pensija, kai stažas didesnis už būtinąjį
Jeigu žmogus turi didesnį nei būtinąjį stažą, bendroji pensijos dalis apskaičiuojama proporcingai jo stažui. Žmogaus turimas stažas padalijamas iš tais metais galiojusio būtinojo stažo. Gautas skaičius dauginamas iš bazinės pensijos dydžio.
Pavyzdys: Danguolė išėjo į pensiją 2018 metais, kai būtinasis stažas buvo 30,5 metų. Danguolė įgijo 42 metus stažo ir turi 40 apskaitos vienetų.
2025 metais Danguolės pensija yra:
- Bendroji dalis: 42 / 30,5 × 298,45 = 410,98 Eur
- Individualioji dalis: 40 × 7,16 = 286,40 Eur
- Visa pensija: 410,98 + 286,40 = 697,38 Eur
2026 metais Danguolės pensija bus:
- Bendroji dalis: 42 / 30,5 × 327,91 = 451,53 Eur
- Individualioji dalis: 40 × 8,11 = 324,40 Eur
- Visa pensija: 451,53 + 324,40 = 775,93 Eur
Jei pensija mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis - mokama priemoka
Socialinio draudimo senatvės pensijų gavėjams ir negalios pensijų gavėjams, netekusiems 60 procentų ar daugiau dalyvumo ir gaunantiems mažas pensijas, mokamos pensijų priemokos. Jei žmogus turi būtinąjį stažą, visų jo gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis.
2025 metais jis siekė 450 eurų, o 2026 metais padidės iki 468 eurų. Jei kitais metais žmogui apskaičiuota pensija bus mažesnė nei 468 eurai ir jis turi įgijęs būtinąjį stažą, jis gaus pensijos priemoką, kad visų gaunamų pensijų suma būtų ne mažesnė nei 468 eurai.
Jei būtinojo stažo žmogus nesukaupė, priemoka mažesnė - ji priklauso nuo turimo ir būtinojo stažo santykio. Po pensijų indeksavimo kai kurie gyventojai gali gauti mažesnę priemoką arba jos nebegauti, jei indeksuota pensija bus didesnė nei 468 eurai.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad pensijos mokamos už einamąjį mėnesį, o priemokos - už praėjusį.
Kiti svarbūs dydžiai
2026 metais našlių pensijos bazinis dydis padidės daugiau nei keturiais eurais. Tokio pat dydžio bus ir vienišo asmens išmoka. Našlių pensijos ir vienišo asmens išmokos mokamos už einamąjį mėnesį, todėl didesnių sumų jų gavėjai sulauks sausį.
Šalpos pensijų bazė didės. Padidinus šį dydį, šalpos išmokos didės nevienodai - tai priklausys nuo konkrečios išmokos rūšies ir nuo to, kuriai gavėjų kategorijai žmogus priklauso. Mažiausias padidėjimas sieks 6,5 euro - tiek augs šalpos našlaičių pensija.
Tuo metu didžiausias padidėjimas - 29,25 euro - bus taikomas tam tikroms šalpos negalios pensijų gavėjų grupėms. Tokią sumą gaus asmenys, netekę 100 procentų dalyvumo iki 24 metų amžiaus, taip pat vienas iš daugiavaikių tėvų, netekęs 100 procentų dalyvumo, ir asmenys, ne trumpiau kaip 15 metų slaugę žmones su negalia, jei jiems taip pat nustatytas visiškas dalyvumo netekimas.
Nuo 2026 m. sausio valstybinės pensijos dėl indeksavimo didės 0,9 proc., valstybinių pensijų bazė kils. Padidintos valstybinės ir šalpos pensijos pasieks gavėjus nuo vasario, kadangi jos mokamos už praėjusį mėnesį.
Kur kreiptis, jei noriu sužinoti, ar man priklauso bazinė pensija?
Jei norite išsiaiškinti, ar jums priklauso pensija (apskaičiuojama naudojant bazinę pensiją), tai galite padaryti keliais būdais:
- Prisijunkite prie savo asmeninės paskyros per „Sodros“ elektroninę sistemą: www.sodra.lt. Skyriuje „Mano socialinio draudimo stažas“ bus nurodyta, kokį stažą sukaupėte.
- Patikrinkite prognozuojamą pensijos dydį: Toje pačioje „Sodros“ paskyroje galite matyti, kokia preliminari jūsų senatvės ar kita pensija būtų skaičiuojama šiuo metu.
- Konsultuokitės tiesiogiai su „Sodra“: Jei abejojate, galite susisiekti su „Sodros“ specialistais telefonu 1883 (trumpasis numeris Lietuvoje). Galite kreiptis į artimiausią „Sodros“ skyrių, kur specialistai suteiks jums visą išsamią informaciją.
- Pateikite prašymą: Jeigu jau esate sulaukęs pensinio amžiaus, kreipkitės tiesiogiai į „Sodrą“ per elektroninę sistemą arba atvykite į artimiausią skyrių. Prašymą galite pateikti ir internetu prisijungę prie „Sodros“ portalo.
Duomenys, kuriuos jums reikės pateikti:
- Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (atvykstant į artimiausią skyrių).
- Informacija apie sukauptą stažą ir pajamas (dažniausiai „Sodra“ turi šiuos duomenis, bet verta juos žinoti ir patiems).
Naudingos nuorodos:
Dirbantys pensininkai
Lietuvoje daugiau nei 80 tūkstančių senjorų ir 43 tūkstančiai žmonių su negalia - nepaisant pensinio amžiaus - vis dar aktyviai dalyvauja darbo rinkoje. Jie ne tik dirba, bet ir toliau moka socialinio draudimo įmokas, dėl ko kasmet auga ir jų pensijos.
Šiemet „Sodra“ pensijų naujinimą pradėjo gegužę, o padidėjusias išmokas dauguma gavėjų gaus jau artimiausiu metu. Kaip skelbia „Sodra“, pensijos dydis priklauso nuo žmogaus darbo stažo ir sumokėtų socialinio draudimo įmokų - už kiekvienus metus ir už kiekvieną uždirbtą eurą sukaupiami pensijų taškai.
Dirbantys pensininkai turi vieną didelį privalumą - jų pensija kasmet peržiūrima ir, dažniausiai, padidinama. Pavyzdžiui, dirbant už MMA, per metus galima užsidirbti 0,49 taško ir vienus metus stažo, o tai reiškia apie 12 eurų padidėjimą tiems, kurie turi būtinąjį stažą. Tiems, kurie jo neturi - apie 3,50 euro.
Svarbiausia - nieko daryti nereikia. „Sodra“ pensijas naujina automatiškai, o jei gegužę padidintos pensijos dar nepasieks visų - iki liepos pabaigos visi dirbantys pensininkai gaus tiek padidintas išmokas, tiek ir nepriemokas už sausį-balandį (ar net iki birželio).
Vis dėlto ne visiems pensija padidės. Kai kuriems senjorams pensijos buvo „įšaldytos“ 2018-aisiais, kad nesumažėtų po tuometinio perskaičiavimo - šiems žmonėms naujinimas realiai įtakos neturės. Negalios pensijų gavėjams pokytis priklausys nuo to, kiek jie pernai sumokėjo įmokų.
Be naujinimo, visiems pensininkams taikomas ir pensijų indeksavimas - automatinis visų pensijų didinimas kasmet nuo sausio 1-osios. Šiemet bazinė pensija padidėjo, o vieno taško vertė pasiekė.
tags: #ar #bazine #pensija #priklauso #visiems #pensininkams