Burnos Priežiūra ir Priklausomybės Ligos: Tyrimai ir Įtaka

Įvadas

Priklausomybės ligos, įskaitant priklausomybę nuo tabako, alkoholio, opioidų, metamfetamino ir kanapių, turi didelį poveikį ne tik bendrai sveikatai, bet ir burnos sveikatai. Šiame straipsnyje išnagrinėsime įvairius priklausomybės ligų aspektus ir kaip jie veikia burnos ertmę, dantis, dantenas ir kitus burnos audinius.

Priklausomybių paplitimas Lietuvoje

Tabako ir alkoholio vartojimas yra paplitęs tarp įvairių amžiaus grupių. Remiantis Narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, apie 8 % šalies gyventojų bent kartą gyvenime yra bandę narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Oficialiais skaičiais apie 1,8 % Lietuvos gyventojų gydėsi dėl priklausomybės nuo alkoholio, o apie 0,17 % - dėl priklausomybės nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Iš pastarųjų daugiausia (apie 80 %) sudaro priklausomybė nuo opioidų. Priklausomybės sindromas rodo, kad organizme, ypač centrinėje nervų sistemoje, dėl nuolatinio psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo įvyksta rimti pokyčiai.

Priklausomybės sindromo mechanizmai

Taip pat skaitykite: Rekomendacijos dėl burnos higienos

Priklausomybės sindromas rodo, kad organizme, ypač centrinėje nervų sistemoje, dėl nuolatinio psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo įvyksta rimti pokyčiai. Jie susiję su neuromediatorių (cheminių junginių, pernešančių nervinius impulsus tarp neuronų) veiklos sutrikimu. Dažniausiai minimi dopaminas, serotoninas, endogeniniai morfinai ir kitos medžiagos. Šis potraukis dažnai įvardijamas kaip „alkis“, kylantis dėl sutrikusios smegenų cheminės veiklos. Dėl to priklausomybė iš esmės yra centrinės nervų sistemos veiklos sutrikimo požymis. Ji traktuojama kaip liga ar sutrikimas, panašiai kaip ir kitos lėtinės būklės. Žmonės skiriasi savo jautrumu priklausomybei. Tai glaudžiai susiję su genetine predispozicija - paveldimomis centrinės nervų sistemos funkcionavimo ypatybėmis. Tyrimai rodo, kad asmenys, kurių tėvai sirgo priklausomybės ligomis, turi 3-4 kartus didesnę riziką patys susidurti su priklausomybe nuo alkoholio ar kitų medžiagų. Vis dėlto genetika nėra vienintelis veiksnys, nes reikšmingą įtaką daro ir asmenybės bruožai, susiformuojantys vaikystėje ir jaunystėje, taip pat socialinė aplinka.

Priklausomybės įtarimas ir diagnostika

Priklausomybę reikėtų įtarti, kai dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo nukenčia žmogaus sveikata, santykiai ar socialinė padėtis. Net ir nesant priklausomybės sindromo, tam tikri vartojimo įpročiai ar būdai gali sulaukti aplinkinių kritikos ir visuomenės nepritarimo - tai vadinama probleminiu vartojimu. Dažnai žmonės nepajėgia objektyviai įvertinti savo būklės ir grėsmės sveikatai bei socialinei gerovei. vartojimas nepaisant žalingų pasekmių, pavyzdžiui, kepenų pažeidimo, depresijos po ilgų išgertuvių. Priklausomybės sindromą nustato gydytojas psichiatras, remdamasis išsamiu paciento apklausimu ir apžiūra. Paprastai siekiama gauti informacijos ne tik iš paties paciento, bet ir iš šeimos narių, draugų ar kolegų. Papildomai gali būti atliekami greitieji testai, skirti psichoaktyviosioms medžiagoms nustatyti šlapime ar seilėse. Daugumą jų galima aptikti per 24-48 val. po pavartojimo, priklausomai nuo medžiagos tipo ir suvartotos dozės.

Tikra istorija: Vidmanto patirtis

Ši istorija - ne išskirtinė. Ji atspindi dažną modelį: nepaisant nuostolių ir noro sustoti, žmogus vis grįžta prie vartojimo. Šiame straipsnyje - tikra Vidmanto, (vardas pakeistas), jam 46 metai, istorija, profesorės komentarai, mokslininkės įžvalgos apie priklausomybės prigimtį ir kvietimas kiekvienam - sustoti, įsivertinti ir prireikus kreiptis pagalbos.

Taip pat skaitykite: Aktualijos apie intubuoto paciento burnos priežiūrą

Tikra istorija - Vidmantas, 46 m. „Gėrinėjau dažnai ir su linksmumu. Man tai patiko. Alkoholio, pramogų apsvaigus, rizikingų nuotykių buvo vis daugiau. Tik aš to nesupratau. Atrodė, kad sunkus pirmadienis yra visiems. „Aplaistyti“ naują automobilį - šventas reikalas. Kuo daugiau pilsi, tuo ilgiau ir geriau važiuos! Laikas stabtelėjo, kai vairavau neblaivus. Praradau teises, gavau baudą, netekau automobilio. Susimąsčiau. Man tai nepatiko. Prisiminiau, kad būdamas neblaivus žuvo tėvas, per barnius išgėrus, nebendarauju su broliu, jis nesikalba su manim, neatsako į skambučius. Vis kartojosi žodis ,,alkoholis“. Nusprendžiau negerti visą mėnesį. Po savaitės mano ryžtas išblėso. Tas įvykis nebebuvo toks baisus. Vėl gėriau. Ir dar daugiau. Vėl daviau sau žodį negerti. Ir vėl greit atsiėmiau. Taip buvo, kol žmona nepagrasino skyrybomis. Supratau, kad ji nejuokauja - taip gali ir padaryti. To prarasti jau nebenorėjau, todėl kreipiausi į gydymo įstaigą.“

Priklausomybės prigimtis ir smegenų pokyčiai

Profesorė, psichologė Laima Bulotaitė: ,,Diagnozuojant priklausomybes, kyla daugybė klausimų. Kokį kiekį medžiagos ir kaip dažnai žmogus turi vartoti, kokia žala jo fizinei bei psichinei sveikatai turi būti, kad jau laikytume jį priklausomu? Juk yra sąvokos ,,vartojimas“ ir ,,piktnaudžiavimas“. Kontrolės praradimas. Priklausomybė keičia smegenų struktūrą. Ypač svarbi - priekinė smegenų žievė, atsakinga už savikontrolę. Ši sritis išsivysto vėliausiai ir yra labai paveiki aplinkos. Paprasčiau tariant, ilgalaikis alkoholio vartojimas perrašo mūsų „vidinį kompasą“. Iš pradžių tai padeda atsipalaiduoti, bet laikui bėgant smegenys pripranta - ir natūralūs būdai susitvarkyti su stresu tampa mažiau veiksmingi. Tada kyla jausmas, kad be alkoholio - niekaip. Jis ima atrodyti kaip vienintelis būdas nusiraminti, pabėgti nuo įtampos ar net „grįžti į save“.

„Priklausomybė - tai elgesio kontrolės praradimas. Negrįžtamai pakinta žmogaus smegenų veikla“, - sako neuromokslininkė, profesorė Vilmantė Vengelienė. Profesorė dalinsi: ,,…dažnai manoma, kad priklausomas žmogus nesupranta, ką daro. Tačiau esmė ta, kad jis nesugeba savęs sukontroliuoti - ir tai nėra silpnumo požymis, o realus neurologinis pakitimas“.

„Pavyzdžiui, vaikystėje patirta psichologinė trauma smarkiai pakeičia neuroninius tinklus, lemiančius elgesį ir reakcijas į aplinkos stimulus. Arba jei žmogus augo aplinkoje, kur daugelis vartojo, jam tai atrodo normalu“, - aiškina dr. Vengelienė. Šis apibrėžimas padeda atskirti, kada vartojimas tampa nebe pasirinkimu, o priklausomybe. Kai alkoholis perima žmogaus elgesio kontrolę, pasekmės gali būti skaudžios - prarandami artimi ryšiai, darbas ar sveikata. Ir vis dėlto žmogus negali liautis vartoti. Tokia būsena reikalauja ne kaltinimo, o supratimo ir pagalbos. Požiūris į priklausomybę kaip į ligą yra ne tik pagrįstas moksliškai, bet ir moraliai teisingas. Vartojantys žmonės - tai mūsų visuomenės dalis: tėvai, vaikai, mylimieji. Jie nenusileido iš dangaus - jie čia pat, šalia. Ši mintis ne apie gailestį, o apie brandžią toleranciją ir realybės priėmimą. Ne kiekvienas, dažnai vartojantis alkoholį, yra priklausomas. Tačiau kai vartojimas tęsiasi nepaisant neigiamų pasekmių, kai žmogus bando sustoti, bet negali - tai gali būti priklausomybės požymiai.

Taip pat skaitykite: Svarbu: burnos higiena senjorams

CAGE klausimynas

Mes, priklausomybių konsultantai, pokalbyje naudojame pasaulyje žinomą, paprastą, bet informatyvų testą. CAGE klausimynas gali padėti ir pačiam įsivertinti situaciją. Juk niekas kitas geriau, nei Jūs, nežino kokios mintys ir troškuliai sukasi ir lyg adatėlės bado: ,,va, žiūrėk ir vėl“, ,,juk norėjau, tikrai norėjau nebegerti, kaip taip atsitiko…“.

Genetika ir aplinka

Tačiau ne genai nulemia viską. Aplinka, gyvenimo iššūkiai turi daugiau galios. Genetinis polinkis - svarbu, tačiau ir aplinka, asmeniniai resursai, turi didžiulę įtaką. Tai reiškia, kad užaugęs terpėje, kur buvo daug vartojama alkoholio, nebūtinai tapsiu priklausomas nuo alkoholio. Metaanalizė nustatė, kad alkoholio vartojimo sutrikimų paveldimumas siekia apie 49 % (95 % TI: 43-53 %) - t. y. genetiniai veiksniai paaiškina beveik pusę rizikos, o likusi dalis priklauso nuo aplinkos (40-60 %). Svarbus priklausomybės požymis - potraukis ar troškimas vartoti (angl. craving). Nors ilgą laiką tai buvo laikomas subjektyvus pojūtis, šiuolaikiniai tyrimai apibrėžia jį per kelis aiškiai apčiuopiamus aspektus.

Priklausomybių įtaka burnos sveikatai

Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, burnos sveikata yra pagrindinis gerovės, gyvenimo kokybės ir sveikatos rodiklis, apimantis daugybę ligų ir būklių. Tinkama individuali burnos higiena, reguliarūs vizitai pas burnos priežiūros specialistus gali padėti užkirsti kelią ilgalaikėms burnos sveikatos problemoms. Dantų ėduonis, dantų skausmas, periodonto ligos, dantų netekimas yra rimta visuomenės sveikatos problema visame pasaulyje.

Priklausomybės ligos, ypač alkoholizmas ir narkomanija, daro didelę žalą burnos sveikatai. Štai keletas pagrindinių aspektų:

• Burnos higienos nepriežiūra: Priklausomi asmenys dažnai apleidžia asmeninę higieną, įskaitant dantų valymą ir tarpdančių priežiūrą. Tai lemia apnašų kaupimąsi, dantenų uždegimą (gingivitą) ir periodontitą.
• Mitybos problemos: Priklausomybės dažnai sukelia mitybos sutrikimus. Alkoholikai ir narkomanai dažnai vartoja daug saldžių gėrimų ir užkandžių, o tai skatina dantų ėduonį. Be to, jie gali negausiai maitintis, todėl organizmas netenka būtinų vitaminų ir mineralų, svarbių burnos sveikatai.
• Burnos džiūvimas (kserostomija): Alkoholis ir daugelis narkotikų mažina seilių gamybą. Seilės yra svarbios burnos sveikatai, nes neutralizuoja rūgštis, valo maisto likučius ir turi antibakterinių savybių. Burnos džiūvimas didina ėduonies, dantenų ligų ir grybelinių infekcijų riziką.
• Dantų griežimas (bruksizmas): Stresas ir nerimas, dažnai lydintys priklausomybes, gali sukelti dantų griežimą, ypač naktį. Tai pažeidžia dantų emalį, sukelia dantų jautrumą ir žandikaulio skausmus.
• Specifinės medžiagos žala: Kai kurios medžiagos, pavyzdžiui, metamfetaminas ("kristalas"), tiesiogiai pažeidžia dantų audinius, sukeldamos sunkų ėduonį, vadinamą "metamfetamino burna". Rūgštys, esančios narkotikuose, ar vėmimas (sergant bulimija, dažnai susijusia su priklausomybėmis) ardo dantų emalį.
• Padidėjusi burnos vėžio rizika: Tabako ir alkoholio vartojimas yra pagrindiniai burnos vėžio rizikos veiksniai. Priklausomi asmenys dažnai vartoja abu šiuos produktus, todėl jų rizika susirgti burnos vėžiu yra ypač didelė.

Pagalba ir gydymas

Priklausomybė - tai liga, kurią galima gydyti. Svarbu kreiptis pagalbos, jei jaučiate, kad vartojimas tapo nekontroliuojamas ir daro žalą Jūsų sveikatai ir gyvenimui.

Pagalba - tai ne visada stacionarinis gydymas. Pirmas žingsnis dažnai yra pokalbis, įsivertinimas ar emocinis palaikymas. Galite kreiptis į savo savivaldybės sveikatos biurą, priklausomybės ligų centrą, psichologą ar šeimos gydytoją. Jei skaitydamas šį tekstą atpažinote save ar artimą žmogų - tai ženklas. Ne nuo „dugno“ prasideda sveikimas, o nuo sąmoningo sprendimo kreiptis pagalbos.

• Detoksikacija: Tai procesas, kurio metu organizmas valomas nuo psichoaktyviųjų medžiagų. Detoksikacija gali būti atliekama stacionare arba ambulatoriškai, priklausomai nuo priklausomybės sunkumo.
• Psichoterapija: Individualios arba grupinės terapijos padeda asmenims suprasti savo priklausomybės priežastis, išmokti įveikos strategijų ir išvengti atkryčių. Kognityvinė elgesio terapija (KET) ir motyvacinis interviu yra dažnai naudojami priklausomybių gydymo metodai.
• Medikamentinis gydymas: Kai kuriais atvejais gali būti skiriami vaistai, padedantys sumažinti potraukį, palengvinti abstinencijos simptomus arba gydyti gretutinius psichikos sutrikimus.
• Palaikymo grupės: Anoniminių alkoholikų (AA) ir anoniminių narkomanų (NA) grupės suteikia paramą ir bendruomenę žmonėms, siekiantiems išgyti nuo priklausomybės.
• Burnos sveikatos priežiūra: Priklausomi asmenys turėtų reguliariai lankytis pas odontologą, kad būtų įvertinta jų burnos sveikata ir gauti reikiamą gydymą. Odontologas gali rekomenduoti specialias burnos higienos priemones, fluorido terapiją ir kitas procedūras, padedančias apsaugoti dantis ir dantenas.

Prevencija

Svarbu pabrėžti ir priklausomybių prevencijos svarbą. Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras įgyvendindamas Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. Prevencija apima švietimą apie priklausomybių riziką, ankstyvą problemų nustatymą ir pagalbą jauniems žmonėms, patiriantiems sunkumų.

Tabako vartojimas ir jo įtaka burnos sveikatai

Rūkymo žala burnos higienai

Moksliniai tyrimai įrodė, kad rūkymas blogina burnos higienos būklę, skatindamas viršdanteninių ir podanteninių konkrementų (akmenų) atsiradimą. Kramtomasis tabakas pažeidžia tą vietą, kuria jis dažniausiai kramtomas, dažniausiai tai yra apatinio žandikaulio skruostas. Laiku nustojus vartoti žalą galima sumažinti.

Rūkymo poveikis dantenoms

Tyrimai rodo, kad rūkalių kraujavimo lygis dantenose yra didesnis, o periodontinių kišenių gylis siekia iki 4 mm. Rūkančiųjų kraujagyslės yra siauresnės ir jose galima rasti daugiau uždegiminių ląstelių nei nerūkančiųjų. Rūkymo poveikis neigiamai veikia periodonto audinius, todėl daugelis patogeninių mechanizmų priklauso būtent nuo to. Rūkančiųjų dantenos yra storesnės ir raudonesnės, o gilesnės periodontalinės kišenės, vadinamos recesija, dažniausiai randamos liežuviniame paviršiuje bei viršutiniame žandikaulyje dėl tabake esančios šilumos bei toksinų.

Rūkymo nutraukimo nauda

Rūkymo nutraukimas sulėtina dantenų ligų progresavimą ir netgi gali atstatyti normalų apydančio ir mikrobinio gijimo atsaką. Jau po vienerių metų dantenos tampa anatomiškai sveikesnės. Rūkymas skatina pigmentinių dėmių susidarymą, seilėtekį ir bakterinių apnašų mineralizaciją. Dėl pigmentinių dėmių danties paviršius būna nelygus, o tai skatina bakterinio apnašo atsiradimą.

Kasdienė burnos higiena rūkantiems

Kasdienė burnos higiena yra svarbiausias dantų ligų prevencijos būdas. Rūkantiems asmenims dažniau siūlomi vidutinio kietumo dantų šepetėliai ir dantų pasta, praturtinta augaliniais ekstraktais bei antiseptikais (fluoridais). Šios medžiagos mažina uždegimą bei apnašų ir akmenų susidarymą. Taip pat svarbu nuvalyti liežuvį, kad pašalinti toksinus, apnašas, negyvas ląsteles ir kenksmingus mikroorganizmus.

Metamfetamino vartojimas ir jo poveikis burnos sveikatai

Metamfetamino poveikis burnos ertmei

Metamfetaminas yra chemine sudėtimi į amfetaminą panašus, didelę priklausomybę sukeliantis, simpatinę nervų sistemą stimuliuojantis narkotikas. Nuolatinis metamfetamino vartojimas gali sukelti odos bėrimus, širdies ir kraujagyslių sistemos ligas, kūno svorio sumažėjimą, psichikos sutrikimus, smegenų struktūros pažeidimus ir burnos ertmės, dantų, gleivinės ir periodonto audinių bei žandikaulių ligas.

Gydytojo odontologo vaidmuo

Dėl vis didėjančio narkotiko vartojimo populiarumo visame pasaulyje svarbu atpažinti metamfetamino vartojimo požymius, o gydytojas odontologas ir bendrosios praktikos gydytojas gali būti pirmieji asmenys, atpažįstantys simptomus ir galintys suteikti pagalbą.

Bendras rūkymo poveikis sveikatai

Kenksmingos medžiagos tabako dūmuose

Tabako dūmuose randama per 4000 cheminių junginių, iš kurių net keli šimtai laikomi kenksmingais sveikatai, o daugiau nei 70 iš jų yra patvirtinti kancerogenais, kurie sukelia vėžį ar skatina jo vystymąsi. Kancerogenai patenka į organizmą su dervomis ir labiausiai pakenkia lūpų, burnos ertmės, gerklų, bronchų gleivinę, todėl ilgalaikis rūkymas sąlygoja ryklės, gerklų, stemplės, plaučių, o taip pat ir skrandžio, kasos, kepenų ir šlapimo pūslės vėžio atsiradimą.

Dervų žala

Dervos yra pavojingiausios cigarečių cheminės medžiagos. Jos nusėda kvėpavimo takuose ir ilgainiui gali sukelti vėžį ir plaučių ligas. Be to, jos silpnina imuninę sistemą.

Nikotino poveikis smegenims

Nikotinas yra svarbiausia tabako dūmų veiklioji medžiaga, sąlygojanti priklausomybės atsiradimą. Užsirūkius nikotinas pasiekia smegenis greičiau nei per 10 sekundžių. Iš pradžių jis stimuliuoja centrinę nervų sistemą, o vėliau ją slopina, todėl keičiasi savijauta ir elgsena, t.y. svyruoja nuotaika, sumažėja įtampa, padidėja darbingumas. Rūkant siekiama išlaikyti pastovią nikotino koncentraciją ir išvengti simptomų, susijusių su nerūkymu: nervingumo, priešiškumo, nerimo, prislėgtos nuotaikos, sulėtėjusio širdies susitraukimų dažnio, padidėjusio apetito.

Rūkymo poveikis akims ir regai

Rūkant didėja rizika susirgti katarakta - akies lęšiuko sudrumstėjimas, sukeliantis regos sutrikimus ar net apakimą. Rūkantiems dažniau diagnozuojama ir amžinė geltonosios dėmės degeneracija - nepagydoma regėjimą atimanti šviesai jautriausios tinklainės dalies liga.

Rūkymo poveikis dantims

Nuo rūkymo išsausėja burnos gleivinė, todėl burnoje seilės nesikaupia taip, kaip turėtų, ir negali išvalyti nešvarumų bei pašalinti bakterijų. Rūkančiuosius žmones dažniau kankina įvairios burnos infekcijos ir jų dantys lengviau pasiduoda ėduoniui. Dažniausia liga, su kuria susiduria rūkantys žmonės - periodontitas, kurio metu uždegimas pažeidžia dantį supančius audinius: dantenas, periodonto raištį, cementą, alveolės kaulą. Šios ligos sudėtingumas priklauso nuo to, kiek cigarečių per dieną surūko žmogus.

Poveikis širdžiai ir kraujotakos sistemai

Nikotinas didina širdies susitraukimų dažnį, sutraukia kraujagysles, didina arterinį kraujospūdį, skatina cholesterolio kaupimąsi kraujagyslių sienelėse, didina trombocitų agregaciją (sulipimą), todėl rūkaliams greičiau vystosi aterosklerozė. Rūkančiųjų tikimybė mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra 1,6 karto didesnė nei nerūkančiųjų. Rūkymas yra vienas pagrindinių išeminės širdies ligos rizikos veiksnių ir didina insulto (smegenų infarkto) riziką.

Poveikis plaučiams ir kvėpavimo sistemai

75 proc. visų kvėpavimo sistemos ligų siejama su rūkymu.

Alkoholio vartojimas ir jo poveikis burnos sveikatai

Alkoholio žala organizmui

Alkoholis yra viena labiausiai paplitusių psichoaktyviųjų medžiagų, esanti įvairios koncentracijos gėrimuose. Net ir nedidelės dozės sutrikdo koordinaciją, reakcijos greitį, vairavimo įgūdžius. Didelis alkoholio kiekis daro rimtą žalą kepenims, širdžiai, kasai ir smegenims. Rizika pažeisti kepenis ir kitus organus ženkliai padidėja, jei vyrai per savaitę suvartoja daugiau nei 14 „standartinių alkoholio vienetų“, o moterys - daugiau nei 7.

Priklausomybė nuo alkoholio

Nuolatinis ir gausus alkoholio vartojimas sukelia priklausomybę. Ji gali pasireikšti kasdieniniu, ilgą laiką trunkančiu gėrimu arba pasikartojančiais „užgėrimais“, kai kurį laiką intensyviai vartojamas alkoholis, o vėliau seka „sausi“ periodai. Priklausomybė progresuoja, stipriai paveikdama emocinę ir fizinę sveikatą - ji gali sukelti arba pasunkinti depresiją, padidinti savižudybės riziką, lemti nelaimingus atsitikimus ar net mirtį. Išgėrus didesnį kiekį alkoholio, gali pasireikšti atminties spragos, amnezijos epizodai, taip pat išauga rizika tapti nelaimingų atsitikimų ar smurtinių situacijų dalyviu. Didelės dozės gali būti mirtinos dėl kvėpavimo centro slopinimo.

Abstinencijos sindromas

Abstinencijos sindromas pasireiškia nemiga, nerimas, depresija, gausus prakaitavimas, pykinimas, vėmimas, širdies ritmo sutrikimai, padidėja kraujospūdis, atsiranda drebulys.

Opioidų vartojimas ir jo poveikis burnos sveikatai

Opioidų poveikis organizmui

Opioidai gali būti natūralios kilmės - morfinas ir kodeinas, išgaunami iš aguonų galvučių sulčių. Farmacijoje gaminami sintetiniai opioidai (įvairūs skausmą malšinantys vaistai), o iš pusiau sintetinių, chemiškai apdorotų natūralių opioidų plačiausiai paplitęs heroinas. Opioidai veikia centrinę nervų sistemą - galvos ir nugaros smegenis, o per nervų grandinėles - visą organizmą. Jie malšina skausmą ir sukelia euforiją.

Opioidų vartojimo būdai ir pavojai

Lietuvoje opioidai dažniausiai vartojami švirkščiant. Susiformavus priklausomybei, heroinas gali būti leidžiamas į veną 2-3 kartus per dieną. Šis būdas itin pavojingas - naudojant nesterilią įrangą (adatas, švirkštus, šaukštelius, vatos filtrus) didėja rizika užsikrėsti pavojingomis ligomis, tokiomis kaip ŽIV, hepatitas B ir C. Kadangi opioidai stipriai slopina kvėpavimo centrą, perdozavimas yra dažna mirties priežastis. Perdozavus gali ištikti koma, vyzdžiai susitraukia iki taškelio formos, kvėpavimas tampa labai apsunkęs ar sulėtėjęs, oda įgauna išblyškusią ar melsvą spalvą.

Kanapių vartojimas ir jo poveikis burnos sveikatai

Kanapių poveikis organizmui

Kanapės, dar vadinamos marihuana, yra labiausiai paplitusi uždrausta psichoaktyvioji medžiaga Lietuvoje ir Europoje. Apie 50 % surūkytų kanapių veikliosios medžiagos absorbuoja plaučiai, todėl poveikis juntamas greitai. Kadangi kanapės gerai tirpsta riebaluose, jos greitai pasiskirsto organuose, kuriuose yra daug riebalinio audinio: kepenyse, smegenyse, kiaušidėse, sėklidėse, antinksčiuose ir net plaučių riebaliniame audinyje. Pagrindinė veiklioji medžiaga - tetrahidrokanabinolis (THK) - patenka ir į placentą bei motinos pieną, veikia kepenų fermentus.

Ilgalaikis kanapių vartojimas

Nuolat vartojant kanapes, ilgainiui silpnėja dėmesys ir atmintis. Asmuo tampa užsisklendęs, mieguistas, pasitaiko ir psichikos sutrikimų. Tokiais atvejais žmogus gali būti pavojingas ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Didelės kanapių dozės apsvaigusiam asmeniui gali sukelti galvos svaigimą, silpnumą, nemalonių emocijų proveržius ar net haliucinacijas. Reguliarus vartojimas dažnai veda į apatiją, mažina gyvenimo interesus, skatina fantazijas, vaikišką mąstymą, trikdo kasdienį ritmą, slopina norą tobulėti.

Priklausomybė nuo kanapių

Kanapėms būdinga psichologinė priklausomybė, kuri pasireiškia kasdieniniu įpročiu rūkyti kelias suktines.

tags: #burnos #prieziura #priklausomybes #ligos #moksliniai #straipsniai