Visoje Europos Sąjungoje šimtai tūkstančių pažeidžiamų ir paliktų vaikų gyvena didelėse atskirose globos institucijose, kur yra suteikiama pastogė, globa ir maistas, tačiau šios institucijos „negali užtikrinti į asmenį orientuotų paslaugų ir tinkamos paramos, kurios reikia siekiant visapusės įtraukties“ (EC EUROPA, 2021). Būtent dėl šių neigiamų padarinių Europos Sąjungos šalys pradėjo deinstitucionalizacijos procesus, kurių tikslas kurti vaikams kuo artimesnę šeimai aplinką, kad tai, kas šeimoje augančiam vaikui yra savaime suprantama, būtų lengvai pasiekiama ir globos namuose (LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija, 2021).
Vaikų globos namų (toliau VGN) deinstitucionalizacija yra laikoma viena iš esminių ir prioritetinių Lietuvos socialinės politikos sričių, kuri šalyje pradėta daugiau nei prieš dešimtmetį, tačiau turinti pakankamai lėtą ir neefektyvią proceso eigą, nes tam labai daug įtakos turi politinės valios stoka ir pačių globos namų nenoras keisti ir perorganizuoti savo veiklą (Gvaldaitė ir Šimkonytė, 2016).
Priešingai nei instituciniai VGN, kur auga pakankamai didelis skaičius vaikų, kurie turi dalytis mažomis erdvėmis, paklusti griežtoms taisyklėms ir labai dažnu atveju susiduria su didesne socialine atskirtimi, bendruomeniniai vaikų globos namai (toliau BVGN) yra grindžiami mažu skaičiumi vaikų (iki 8-ių vaikų), didesne pasirinkimo laisve ir savarankiškumo skatinimu, vaikų asmeninių poreikių tenkinimu, dienotvarkės derinimu, mažu dirbančių žmonių skaičiumi, vaikų pasitikėjimo savimi ir atsakomybės ugdymu (LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija, 2021).
Vis dėlto, nepaisant teigiamų pokyčių deinstitucionalizacijos reformų procese ir mažėjančio vaikų skaičiaus globos institucijose (2019 metų veiklos ataskaita, 2020), Lietuvoje vis dar kasmet didelis skaičius vaikų netenka tėvų globos ir atsiduria globos institucijose, o dėl lėto deinstitucionalizacijos proceso (nėra įsteigta pakankamai BVGN) ir didelio vaikų, praradusių tėvų globą, skaičiaus yra susiduriama su vaikų apgyvendinimo BVGN problema bei prioretizavimo iššūkiais (Gvaldaitė ir Šimkonytė, 2016). Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2018 m. šalyje egzistavo vos 14 BVGN (282 vaikai juose) ir 68 VGN (2142 vaikai juose), o 2019 m. BVGN skaičius išsaugo iki 45 (770 vaikai juose), VGN skaičius sumažėjo iki 58 (1214 vaikai juose) (Lietuvos statistikos departamentas, 2020). Vis dėlto 2020 m. buvo registruoti 48 BVGN, kuriuose augo 799 vaikai (Lietuvos statistikos departamentas, 2022).
Socialinio darbuotojo vaidmens samprata
Socialiniams darbuotojams, dirbantiems su psichikos negalią turinčiais asmenimis, tenka ypatingai svarbus vaidmuo užtikrinant jų gerovę ir integraciją į visuomenę.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Pagrindiniai socialinio darbo principai šioje srityje:
- Orientacija į asmenį: Socialinis darbas turi būti pritaikytas individualiems asmens poreikiams ir tikslams. Svarbu pajausti psichinės negalios asmens norus, ir būti dėmesingu. Visa tai suteikti padeda ne tik dirbančiojo su neįgaliuoju socialinio darbo žinios, bet ir jo paties asmenybės savybės, nuostatos bei tai, kokią prasmę jis suteikia savo darbui.
- Įgalinimas: Asmenys turi būti įgalinti priimti sprendimus dėl savo gyvenimo ir dalyvauti jiems svarbiose veiklose. Socialinis darbuotojas įgalina veikti savarankiškai, spręsti kilusias problemas.
- Socialinė įtrauktis: Siekiama, kad asmenys būtų integruoti į visuomenę ir turėtų galimybę dalyvauti visose jos srityse.
- Bendradarbiavimas: Socialinis darbas apima bendradarbiavimą su įvairiomis institucijomis ir specialistais, siekiant užtikrinti kompleksinę pagalbą asmeniui.
Socialiniai darbuotojai atlieka įvairius vaidmenis, dirbdami su psichikos negalią turinčiais asmenimis:
- Vertintojas: Įvertina asmens poreikius ir stipriąsias puses, sudaro individualų pagalbos planą.
- Tarpininkas: Padeda asmeniui gauti reikiamas paslaugas ir išteklius. Tarpininkauja sprendžiant jiems aktualius klausimus su kitomis institucijomis.
- Advokatas: Gynė asmens teises ir interesus.
- Konsultantas: Teikia konsultacijas ir paramą asmeniui ir jo šeimai.
- Švietėjas: Šviečia visuomenę apie psichikos negalią ir mažina stigmą.
Socialinio darbo metodai su psichikos negalią turinčiais asmenimis
Socialiniame darbe su psichikos negalią turinčiais asmenimis naudojami įvairūs metodai, priklausomai nuo asmens poreikių ir situacijos. Kai kurie iš jų:
- Individualus konsultavimas: Padeda asmeniui geriau suprasti savo ligą, įveikti sunkumus ir pasiekti savo tikslus.
- Šeimos terapija: Padeda šeimai geriau suprasti asmens ligą ir sukurti palaikančią aplinką.
- Grupės terapija: Suteikia asmenims galimybę pasidalinti savo patirtimi, gauti paramą ir išmokti naujų įgūdžių.
- Kognityvinė elgesio terapija (KET): Padeda asmenims pakeisti neigiamas mintis ir elgesį.
- Psichosocialinė reabilitacija: Padeda asmenims atgauti socialinius įgūdžius, susirasti darbą ir integruotis į visuomenę. Psichosocialinė reabilitacija apima daug paslaugų, padedančių negalią turintiems asmenims išmokti gyventi su savo negalia.
- Alternatyvioji komunikacija: Tai įvairios priemonės, padedančios asmenims, turintiems kalbos ir komunikacijos sutrikimų geriau išreikšti savo mintis, jausmus, poreikius.
- Meninės veiklos taikymas: Meninė kūryba ir meninė saviraiška yra puikios galimybės geriau pažinti save filosofiškai, fiziologiškai, emociškai. Socialinio darbo kontekste svarbus pats kūrybinis procesas, kuris suteikia ugdomąjį, terapinį bei atpalaiduojantį poveikį. Meninė veikla pirmiausia palengvina socialinio darbuotojo bendravimą su neįgaliuoju. Ypač tais atvejais, kai asmeniui sunku tinkamai išreikšti savo mintis ar trūksta bendravimo įgūdžių. Globos namuose psichikos negalią turintiems asmenims paprastai yra taikomos šios meninio užimtumo veiklos: dailė, muzikos užsiėmimai, muzikos užsiėmimai, šokio (judesio) užsiėmimai, teatro/dramos užsiėmimai, rankdarbiai.
Socialinis darbas psichikos dienos stacionare
Psichikos dienos stacionarai yra svarbi grandis teikiant pagalbą psichikos negalią turintiems asmenims. Čia asmenys gali gauti įvairias paslaugas, tokias kaip:
- Psichiatrinė priežiūra: Gydytojo psichiatro konsultacijos, medikamentinis gydymas.
- Psichologinė pagalba: Individualios ir grupinės psichologo konsultacijos.
- Socialinis darbas: Pagalba sprendžiant socialines problemas, tarpininkavimas, konsultavimas. Socialiniai darbuotojai, dirbantys psichikos dienos stacionare, psichikos negalią turintiems asmenims teikia emocinę paramą ir palaikymą kasdieniais klausimais, tarpininkauja sprendžiant jiems aktualius klausimus su kitomis institucijomis, įgalina veikti savarankiškai, spręsti kilusias problemas.
- Užimtumo terapija: Įvairios veiklos, padedančios asmenims atgauti socialinius įgūdžius ir pasirengti darbui. Veiklų įvairove grįstu užimtumo organizavimu.
Tyrimai rodo, kad psichikos dienos stacionaruose teikiamos paslaugos yra naudingos asmenims su psichikos negalia. Jos padeda pagerinti jų emocinę būseną, socialinius įgūdžius ir gyvenimo kokybę. Vis dėlto, psichikos negalią turinčių asmenų pagalbos poreikiai lankant psichikos dienos stacionarą susiję su papildomos informacijos apie užimtumo galimybes, naujas paslaugas, tvarkas, lengvatas gavimu, individualios ir grupinės psichologinės pagalbos gavimu. Patiriami iššūkiai sietini su paslaugų teikimo tvarka, paslaugų teikimo tvarkaraščio individualizavimu.
Deinstitucionalizacija ir socialinis darbas bendruomenėje
Institucinės pertvarkos procesas Lietuvoje atnešė pokyčių ir į socialinio darbo sritį. Deinstitucionalizacija - tai procesas, kurio metu pereinama nuo institucinės globos prie paslaugų, teikiamų bendruomenėje. Šio pokyčio metu svarbu užtikrinti, kad asmenys su psichikos negalia gautų reikiamą pagalbą ir palaikymą bendruomenėje. 2014-2020 m. Socialinės globos centras „Vija" dalyvavo deinstitucionalizacijos procese - reikšmingame pokytyje, kurio tikslas buvo pereiti nuo institucinės globos prie paslaugų, teikiamų bendruomenėje.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Socialiniai darbuotojai atlieka svarbų vaidmenį deinstitucionalizacijos procese:
- Padeda asmenims pereiti iš institucinės globos į gyvenimą bendruomenėje.
- Koordinuoja paslaugas ir užtikrina, kad asmenys gautų reikiamą pagalbą.
- Teikia paramą asmenims ir jų šeimoms.
- Šviečia visuomenę apie psichikos negalią ir mažina stigmą.
Iššūkiai ir dilemos socialiniame darbe su psichikos negalią turinčiais asmenimis
Socialiniai darbuotojai, dirbdami su psichikos negalią turinčiais asmenimis, susiduria su įvairiais iššūkiais ir dilemomis. Kai kurie iš jų:
- Stigma ir diskriminacija: Visuomenės neigiamos nuostatos apie psichikos negalią gali apsunkinti asmenų integraciją į visuomenę ir trukdyti jiems gauti reikiamą pagalbą.
- Išteklių trūkumas: Gali trūkti paslaugų ir išteklių, reikalingų asmenims su psichikos negalia.
- Etinės dilemos: Socialiniai darbuotojai dažnai susiduria su etinėmis dilemomis, susijusiomis su asmens autonomija, konfidencialumu ir gerove. Socialiniai darbuotojai dirbdami su psichikos negalią turinčiais asmenimis dažnai susiduria su vidinėmis ir išorinėmis dilemomis sprendžiant moralinius klausimus, susijusius su jų asmeniniu ir profesiniu vaidmeniu.
- Profesinis perdegimas: Darbas su psichikos negalią turinčiais asmenimis gali būti emociškai sunkus ir sukelti profesinį perdegimą.
Socialinio darbuotojo kompetencijos ir tobulėjimo galimybės
Norint veiksmingai dirbti su psichikos negalią turinčiais asmenimis, socialiniai darbuotojai turi turėti platų žinių ir įgūdžių spektrą. Svarbu nuolat ugdyti savo profesinę kompetenciją ir gilinti žinias. Tai skatina darbuotojų motyvacijos augimą ir užtikrina organizacijos narių kvalifikacijos lygio išlaikymą.
Svarbiausios socialinio darbuotojo kompetencijos:
- Žinios apie psichikos ligas ir negalią.
- Įgūdžiai vertinti asmens poreikius ir stipriąsias puses.
- Įgūdžiai taikyti įvairius socialinio darbo metodus.
- Įgūdžiai bendrauti ir bendradarbiauti su asmenimis, šeimomis ir kitais specialistais.
- Gebėjimas spręsti etines dilemas.
- Gebėjimas pasirūpinti savo emocine gerove.
Visapusiškas socialinių darbuotojų išsilavinimas, nuolatinis tobulėjimas ir mokymasis yra būtinas siekiant geriau suprasti ir spręsti psichikos negalią turinčių asmenų problemas ir užtikrinant klientų gerovę.
Deinstitucionalizacijos procesas
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
tags: #socialinio #darbuotojo #vaidmenys #deinstitualizacijos #procese