Smurtas prieš vaikus yra opi problema Lietuvoje, daranti neigiamą įtaką vaikų vystymuisi ir turinti ilgalaikių pasekmių jų elgesiui. Kadangi nepilnamečiai negali savarankiškai pasirūpinti savo saugumu ir gerove, suaugusiesiems tenka didžiulė atsakomybė užtikrinti jų apsaugą nuo smurto ir sudaryti sąlygas pilnavertei vaikystei. Smurtas prieš vaikus gali pasireikšti įvairiomis formomis, įskaitant: fizinį smurtą, seksualinį smurtą, psichologinį smurtą ir nepriežiūrą.
Smurto prieš vaikus apraiškos ir jų pasekmės
Fizinį smurtą - tyčinis fizinio skausmo sukėlimas vaikui arba pasikėsinimas tai padaryti. Seksualinį smurtą - jaunesnio nei 16 metų asmens išnaudojimas seksualiniams savo ar kito žmogaus poreikiams tenkinti. Psichologinį smurtą - nuolatinis vaiko žeminimas, gąsdinimas, tyčiojimasis, nuolatinis blogos savijautos sukėlimas, vaiko nemylėjimas ir kt. Nepriežiūrą - būtinių fizinių, emocinių ir socialinių vaiko poreikių netenkinimas. Net jei vaikas nėra tiesiogiai mušamas, gyvenimas aplinkoje, kur smurtaujama, gali sukelti didelių psichologinių pasekmių ir problemų elgesyje.
Vaikas, kuris stebi smurtą namuose, taip pat laikomas smurto auka. Namų įtampa, nerimas ir skausmas perduodami vaikui, o iš smurtautojo mokomasi spręsti problemas pasitelkiant smurtą. Taigi, net ir neturint tiesioginės fizinės prievartos prieš vaiką, seksualinė prievarta ar psichologinio smurto pasekmės gali būti neišvengiamos.
Atsakomybė atpažinti ir užkirsti kelią smurtui
Atsakomybė už smurto prieš vaikus atpažinimą ir prevenciją tenka visai visuomenei, ne tik tėvams ar globėjams. Gydytojai, mokytojai ir kiti su vaikais dirbantys asmenys dažnai yra vieninteliai žmonės, galintys pastebėti ženklus. Pastebėję vaiko elgesio, išvaizdos ar sveikatos pokyčius, specialistai turėtų veikti proaktyviai. Svarbu formuluoti klausimus atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandą, vengiant sudėtingų žodžių, o užduodami klausimai turi būti atviri, aiškūs.
Ikimokyklinio amžiaus vaikai ir pradinukai dar neturi reikiamo žodyno, todėl užduodami klausimai turi būti paprasti. Atviro tipo klausimai, į kuriuos negalima atsakyti „taip“ arba „ne“, geriausiai tinka siekiant įgyti vaiko pasitikėjimą. Jei įtariate, kad šeimos narys smurtauja prieš vaiką, pabandykite pasikalbėti su vaiku akis į akį saugioje vietoje ir užfiksuokite įvykius.
Taip pat skaitykite: ryšys tarp daugiavaisio nėštumo ir autizmo spektro sutrikimų
Apie situaciją namuose galima paklausti ir su vaiku lydinčio suaugusio šeimos nario, tačiau ne smurtavimu įtariamo asmens. Svarbu nepamiršti užsirašyti visko ar fiksuoti telefonu.
Teisinė bazė ir institucinė sistema
Lietuvoje smurtas prieš vaikus yra draudžiamas. Taikoma Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti teisės aktai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas draudžia fizinį ar psichinį kankinimą, žeminimą ir kitas žiauraus elgesio formas. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas apibrėžia smurto sampratą kaip tyčinį fizinį, psichinį, seksualinį, ekonominį ar kitokį poveikį, dėl kurio asmuo patiria žalą.
Institucijos: Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos nuo smurto taryba, veikianti prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisijos savivaldybėse; Apsaugos nuo smurto orderis policijų pareigūnų veiksmai pavojaus įvertinimo ir laikymo atžvilgiu. Apsaugos nuo smurto orderis gali būti skiriamas 15 dienų laikotarpiui, kai įvertinama pavojaus rizika.
NVO vaidmuo ir visuomenės nuostatos
Nevyriausybinės organizacijos (NVO) atlieka svarbų vaidmenį prevencijoje: teikia pagalbą vaikams ir šeimoms, vykdo švietimą, siūlo įstatymų pataisas ir įtraukia visuomenę į diskusijas. Neformali koalicija „Už vaiko teises“ vienija 13 NVO, kurių tikslas - skatinti tinkamą vaikų teisių įgyvendinimą ir apsaugą.
Fizinių bausmių draudimas Lietuvoje nėra pakankamas tik kaip nuostata - reikia skatinti pozityvų auklėjimą. Pozityvi tėvystė reiškia pripažinti vaiko individualumą ir teisę į lygiavertę komunikaciją suaugusiaisiais. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kuria programų ir rekomendacijų, skirtų įgūdžiams ugdyti ir vaikų auklėjimo be smurto principų diegti visuomenėje.
Taip pat skaitykite: Kova su smurtu ir narkomanija
Ką daryti pastebėjus smurtą ar įtariantį jį?
Pirmiausia reikia užkirsti kelią stereotipams, kad apie kitų šeimų gyvenimą negalima kištis. Nebijokite įsitraukti: pradinio žingsnio gali būti paprastas tėvų ar globėjų įspėjimas apie netinkamą elgesį. Esant rimtoms situacijoms galima skambinti į specialią telefoninę liniją 116 111, kuri teikia pagalbą vaikams ir suaugusiems, pranešant apie problemines situacijas. Taip pat galima kreiptis į atitinkamas tarnybas.
Per pastaruosius metus visuomenė vis labiau praneša apie smurtą - tai rodo, kad žmonės tampa sąmoningesni ir netoleranti daugiau smurto. Viešumas ir informuotumas padeda spręsti problemą, o ministrės žodžiai kviečia toliau viešinti problemą ir įtraukti visuomenę.
Svarbu suprasti, kad smurtas šeimoje paveikia visus jos narius: vaikus kaip liudytojus ir aukas, suaugusiuosius kaip patiriant smurtą asmenis. Vaikai gali įgyti baimę, nerimą, kaltę, pyktį, o ilgainiui gali atsirasti agresijos modeliai. Todėl būtina teikti emocionalinę pagalbą ir skubiai ieškoti pagalbos, kai tik įtariate smurtą.
Kaip išvengti ir keisti situaciją praktiniais žingsniais
Jei matote netinkamą elgesį gatvėje ar artimoje aplinkoje, pradėkite nuo paprasto - pasakykite, kad toks elgesys nėra toleruojamas. Vaikams skambinkite į liniją 116 111 arba kreipkitės į specialistus. Taip pat galima teikti emocinę paramą smurtą patyrusiam vaikui ar šeimos nariams ir suteikti saugias vietas pagalbos paieškai.
Svarbu auginti pozityvią tėvystę ir informuoti visuomenę apie tai, kaip tinkamai elgtis be smurto. Vaikams reikia saugios ir palankios aplinkos, kurioje jie gali augti ir vystyti savo potencialą.
Taip pat skaitykite: Vyrų patiriamas seksualinis smurtas: Lietuvos atvejis
Galimi duomenų ir veiklų pavyzdžiai
- Siūlomos programos pozityvios tėvystės ugdymui ir praktiniams įgūdžiams.
- Savivaldybės formuoja prevencijos komisijas ir teikia pagalbą vaikams su pagalba specialistų komandų.
- Telefoniškai teikiama pagalba - 116 111 - skambinami pranešimai apie smurto riziką ar įvykį.
| Kategorija | Papildomi veiksmų pavyzdžiai | Institucijos |
|---|---|---|
| Prevencija | Pozityvi tėvystė, švietimas visuomenei | Ministrija, NVO |
| Apsauga | Apsaugos nuo smurto orderiai | Policija, Savivaldybės tarybos |
| Pagalba | psichologo, socialinių darbuotojų paslaugos | Vaikų teisių tarnybos, Savivaldybės |
Smurtas šeimoje - tai vis dar gniuždanti, opi problema. Smurtas artimoje aplinkoje keičia visų šeimos narių savijautą. Vaikai, kurie mato ar patiria smurtą, dažnai patiria baimę, nerimą ir kaltę, o kartais tampa agresijos aukomis. Tačiau pastebėję smurtą, reikia nedelsiant kreiptis pagalbos ir imtis veiksmų. Konfliktai šeimoje - natūralus reiškinys, tačiau smurtas toleruoti negalima.