Dažnai darbuotojams kyla klausimas, ar darbdavys gali reikalauti pateikti neįgalumo pažymėjimą, ypač kai jie gydosi arba turi sveikatos sutrikimų. Svarbu žinoti, kokios teisės ir pareigos reglamentuojamos Darbo kodekso bei kitų teisės aktų, kada darbuotojas gali nutraukti darbo sutartį dėl sveikatos priežasčių, kokius dokumentus reikia pateikti ir kokios garantijos priklauso neįgaliam ar sergančiam darbuotojui.
Kada darbdavys gali reikalauti medicininio pagrindimo?
Pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punktą darbo sutartį galima nutraukti tada, kai dėl sveikatos būklės nebegalite tinkamai atlikti savo darbo funkcijų. Taip, darbdavys turi teisę prašyti medicininio pagrindimo. Praktikoje tai reiškia, kad turi būti pateikta gydytojo išvada, kurioje aiškiai nurodyta, jog dėl sveikatos būklės negalite dirbti būtent savo darbo (pavyzdžiui, konkrečių pareigų).
Darbdavys pats vertina darbuotojo kartu su pareiškimu nutraukti darbo sutartį DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu pateiktus dokumentus. DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad pakanka fakto, jog darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos.
Kokius dokumentus turi pateikti darbuotojas?
Darbuotojas teikdamas pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu turi pateikti sveikatos priežiūros įstaigos dokumentą, kuriame turėtų būti sveikatos priežiūros specialisto išvada (tai gali būti ir ANTA sprendimas dėl dalinio dalyvumo, pvz., 50%, gydytojo pažyma arba specialisto išvada dėl darbo apribojimų). Pagrindinis ir privalomas dokumentas yra darbo medicinos gydytojo išvada (po privalomojo sveikatos patikrinimo). Gydytojas, vertindamas darbuotojo tinkamumą konkrečiam darbui, gali atsižvelgti į ANTA išvadą.
Ne visada. Laikinas nedarbingumas savaime neįrodo, kad negalite dirbti nuolat. Dalyvumo (darbingumo) lygio nustatymas ar jo pasibaigimas pats savaime nesuteikia pagrindo nutraukti darbo sutartį pagal DK 56 str. 1 d. Pirmiausia verta kreiptis į gydantį gydytoją ir paprašyti aiškios išvados, ar galite dirbti savo darbą. Jei nustatomi apribojimai, juos reikėtų pateikti darbdaviui ir pakartotinai teikti prašymą pagal DK 56 str. 1 d. 3 p.
Taip pat skaitykite: Pensijų gavimo sąlygos
Ar darbdavys gali reikalauti būtent neįgalumo pažymėjimo?
Anksčiau Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas tiesiogiai įpareigojo darbuotojus su negalia pateikti darbdaviui ANTA (anksčiau NDNT) išvadą. Svarbu pabrėžti: panaikinimas reiškia, kad pats biurokratinis reikalavimas - dokumento kopijos perdavimas ir pasirašytinis supažindinimas - nebegalioja. Tačiau darbdavio pareiga užtikrinti darbuotojui su negalia tinkamas darbo sąlygas išlieka.
Svarbiausia: norint nutraukti darbo sutartį pagal DK 56 str. 1 d. 3 p., darbdavys gali reikalauti pažymos. Jeigu manote, kad darbdavys nepagrįstai atsisako nutraukti darbo sutartį, galite kreiptis į Darbo ginčų komisiją.
Kaip elgtis, kai baigiasi nedarbingumo biuletenis ir gydymas nebaigtas?
Gydantis gydytojas diagnozavęs ligą, išduoda elektroninį nedarbingumo pažymėjimą („biuletenį“). Jame nurodomas laikino nedarbingumo laikotarpis. Asmeniui nepertraukiamai sergant ilgiau kaip 122 kalendorines dienas, taip pat ilgiau kaip 153 kalendorines dienas su pertraukomis per pastaruosius 12 mėn., gydančio gydytojo sprendimu jis siunčiamas į gydytojų konsultacinę komisiją (GKK), kuri sprendžia dėl tolesnio asmens gydymo ir jo laikinojo nedarbingumo.
GKK sprendimu nedarbingumo pažymėjimas gali būti pratęsiamas ilgesniam laikotarpiui - dėl nedarbingumo pažymėjimų pratęsimo ir siuntimo į ANTAA kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia GKK, atsižvelgiant į asmens būklę, ar ji atitinka nustatytus dalyvumo lygio nustatymo kriterijus. Ji gali nuspręsti tęsti nedarbingumą arba siųsti žmogų dalyvumo lygiui nustatyti į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą (ANTAA).
Jeigu GKK siunčia dalyvumo lygio nustatymui į ANTAA, DALYVUMO LYGIO nustatymo terminai yra reglamentuoti: kai dalyvumo lygis nustatomas laikinai nedarbingam asmeniui, sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo visų reikiamų dokumentų gavimo Agentūroje dienos. ANTAA sprendimas gali užtrukti; kai kuriuose atvejuose sprendimo laukimas užtrunka 20 ar daugiau dienų. Jei Agentūros sprendimas ginčijamas, teisinės procedūros numato skundus Lietuvos administracinių ginčų komisijai ir toliau teismui.
Taip pat skaitykite: Religijos įtaka socialiniam gyvenimui
Ką daryti, jei grįžti į darbą objektyviai neįmanoma?
Jei grįžti į darbą objektyviai neįmanoma dėl sveikatos, darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva dėl svarbių priežasčių (DK 56 str. 1 d. 3 p.). Svarbu pasitarti su gydytoju dėl siuntimo dalyvumo nustatymui, kad būtų oficialiai patvirtinta, jog žmogus nebegali dirbti.
Nutraukiant darbo sutartį šiame straipsnyje nustatytu pagrindu, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (DK 56 str.).
Ar darbdavys gali atleisti darbuotoją vien dėl ligos?
Darbdavys negali jūsų atleisti vien dėl ligos fakto. Atleisti galima tik tuo atveju, jei pagal gydytojų išvadas paaiškėja, kad net pritaikius darbo sąlygas objektyviai negalite atlikti savo darbo. Svarbu: turint galiojantį nedarbingumo pažymėjimą atleisti iš darbo draudžiama (Darbo kodekso 61 straipsnis).
Ilgesnis įspėjimo terminas, nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės pagal DK 57 str. - darbo sutartis nutraukiama įspėjus neįgalų darbuotoją prieš tris mėnesius, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - prieš šešias savaites. Galimybė nutraukti darbo sutartį nesant šalių valios - darbdavys privalo nutraukti darbo sutartį be įspėjimo, kai darbuotojas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nebegali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo ir jis nesutinka būti perkeltas į kitas toje darbovietėje esančias laisvas jo sveikatą atitinkančias pareigas ar darbą arba kai tokių pareigų ar darbo toje darbovietėje nėra. Tokiu atveju darbuotojui išmokama dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (DK 60 str. 1 d.).
Darbdavio reikalavimas rinktis tarp draudimo išmokos ir išeitinės - ar tai teisėta?
Personalo vadovė pasakė, kad galiu rinktis - arba draudimo išmoką, arba išeitinę kompensaciją, nes abiejų gauti negalėsiu. Ar tai teisėta? Ne, tai nėra teisėta. Atleidžiant iš darbo pagal DK 56 str. 1 d. 3 p., darbuotojui priklauso išeitinė išmoka, ir šios teisės darbdavys negali apriboti. Papildomo draudimo išmoka yra visiškai atskiras santykis tarp darbuotojo ir draudimo bendrovės, todėl ji neturi įtakos darbdavio pareigai išmokėti išeitinę. Darbdavys negali versti rinktis tarp šių dviejų išmokų.
Taip pat skaitykite: Ligos išmoka: svarbi informacija darbdaviams
Teisės ir garantijos neįgaliesiems darbe
Darbdavys turi kiekvienam darbuotojui sudaryti tinkamas, saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas (DK 158 str. 1 d.). Vadovaujantis lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principais neįgaliesiems turi būti sudarytos sąlygos gauti darbą, dirbti, siekti karjeros arba mokytis, įskaitant tinkamą darbo sąlygų sudarymą, jeigu dėl tokių priemonių nebus neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos (DK 26 str. 2 d. 6 p.).
Darbo kodekse įtvirtintos papildomos teisės: teisė į ne visą darbo laiką - darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti ne visą darbo laiką, jeigu darbuotojo prašymas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pagrįstas darbuotojo sveikatos būkle, neįgalumu. Teisė dirbti nuotoliniu būdu - darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu, todėl jei darbdavys neįrodo, kad tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti prašymą, pateikus prašymą pagrįstą neįgalumu (DK 52 str. 2 d.).
Neįgaliems darbuotojams suteikiamos ilgesnės kasmetinės atostogos: 25 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba 30 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) (DK 126 str. 3 d.). Jei darbuotojas turi negalią, darbdavys privalo tenkinti jo prašymą suteikti nemokamas atostogas, jos turi būti ne trumpesnės nei darbuotojas prašo, bet ne ilgesnės nei 30 kalendorinių dienų (DK 137 str. 1 d.).
Kaip skaičiuojama išeitinė išmoka ir vidutinis užmokestis?
Išeitinė išmoka skaičiuojama pagal vidutinį darbo užmokestį. Darbuotojo vieno mėnesinio vidutinio darbo užmokesčio skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Taip pat priklauso papildoma ilgalaikio darbo išmoka iš „Ilgalaikio darbo išmokų fondo“, kurios dydis priklauso nuo nepertraukiamo stažo pas tą darbdavį, jei pas darbdavį nepertraukiamai buvo dirbta daugiau negu 5 metus.
Keisti darbo sąlygas: ką gali pasiūlyti darbdavys ir ką gali reikalauti darbuotojas?
Darbo santykių sąlygų pakeitimas (pagal Darbo kodekso 45 str. 1 d.) turi būti pagrįstas objektyviomis priežastimis. Pavyzdžiui, objektyvia priežastimi siūlyti laikinai nustatyti darbą ne visą darbo laiką galėtų būti ženkliai sumažėjęs užsakymų skaičius arba naujos įrangos įsigijimas. Jei darbdavys pateikia objektyvias priežastis keisti darbo sąlygas, o darbuotojas nesutinka su siūlomais pakeitimais, tuomet darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį pagal Darbo kodekso 57 str.
Darbdavys turi pareigą tenkinti darbuotojo prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę, dirbti darbuotojo pageidaujamu darbo laiko režimu, jeigu dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai nesudarytų darbdaviui per didelių sąnaudų (DK 113 str. 1 d.).
Praktiniai patarimai
- Pasitarkite su gydytoju ir, jei reikia, paprašykite aiškios išvados apie profesinį tinkamumą arba darbo apribojimus.
- Jei baigiasi nedarbingumo biuletenis, o gydymas nebaigtas, kreipkitės į GKK arba ANTAA procedūras, ir, jei reikia, informuokite darbdavį kartu pateikdami gydytojo dokumentus.
- Jeigu darbdavys reikalauja pateikti ANTA/ANTAA pažymą, paaiškinkite, kad dokumentų tvarka pasikeitė, tačiau darbdavio pareiga užtikrinti tinkamas darbo sąlygas išlieka.
- Jei darbdavys spaudžia rinktis tarp draudimo išmokos ir išeitinės, priminkite, kad tai neteisėta.
- Jeigu manote, kad teisės pažeidžiamos, kreipkitės į Darbo ginčų komisiją arba teismą.
Naudingos nuorodos ir institucijos
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (ANTAA) teikia dalyvumo lygio nustatymo paslaugas ir kompensacijas. Gydytojų konsultacinė komisija (GKK) sprendžia dėl nedarbingumo pratęsimo ir siuntimo į ANTAA. Darbo ginčų komisija nagrinėja ginčus tarp darbuotojo ir darbdavio dėl teisės aktų pažeidimų darbo santykiuose.
| Situacija | Veiksmas / Dokumentas | Kam kreiptis |
|---|---|---|
| Nedarbingumo biuletenis artėja prie 122/153 dienų | Gydytojo siuntimas į GKK; galimas siuntimas į ANTAA | Gydytojas, GKK, ANTAA |
| Neįgalumas trukdo dirbti | Gydytojo išvada dėl profesinio tinkamumo; pareiškimas DK 56 str. 1 d. 3 p. | Darbo medicinos gydytojas, ANTAA |
| Darbdavys reikalauja ANTA pažymos | Paaiškinti pasikeitusią tvarką; pateikti kitus gydytojo dokumentus | Darbdavys, gydytojas |
Žinodami savo teises ir pareigas bei turėdami tinkamus medicininius dokumentus, galite apsaugoti save nuo neteisėtų darbdavio veiksmų ir pasirūpinti savo sveikata bei socialinėmis garantijomis.
tags: #ar #turi #darbdavys #reikalauti #invalidumo #pazymos