Socialinio darbo profesija nuolat kinta ir tobulėja, o efektyvi veikla šiame sektoriuje reikalauja nuolatinio teorinių žinių ir praktinių įgūdžių tobulinimo. Viena svarbiausių teorinių krypčių socialiniame darbe yra bihevioristinė teorija, kurios esmė yra žmogaus elgesio analize, o taip pat praktinių metodų taikymas elgesiui keisti. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime bihevioristinės teorijos principus, jos pagrindinius atstovus, socialinio darbo modelį, operantinio determinavimo taikymą bei socialinio išmokimo teoriją.
Biheviorizmo esmė ir pagrindiniai principai
Biheviorizmas - tai materialistinė psichologijos kryptis, kuri žmogaus elgesį laiko psichologijos objektu, o ne sąmonę. Ši teorija neigia paveldėjimą ir tradicines psichologines sąvokas, tokias kaip pojūtis, jausmas, protavimas ar atmintis, akcentuodama išorinį žmogaus elgesį ir jo aktyvumą įvairiose aplinkybėse.
Pagrindinė biheviorizmo prielaida yra ta, kad žmogaus elgesį lemia aplinkos įvykiai. Bihevioristai daugiausia dėmesio skiria stebimam elgesiui ir mokymo bei išmokimo procesui, tiria, kaip įvairios aplinkybės įtakoja elgesio pokyčius. Tokiu būdu ši teorija pabrėžia empirinį ir mokslinį žmogaus psichologijos pažinimą, atmetant sąmonės tyrimą kaip objektyvų mokslinį procesą.
Pagrindiniai biheviorizmo atstovai ir jų indėlis
- Ivanas Pavlovas: Klasikinio sąlygojimo teorijos autorius, parodęs, kaip organizmai gali išmokti reaguoti į neutralius stimulus, susiedami juos su reikšmingais.
- Burrhusas Frederic'as Skinneris: Operantinio sąlygojimo kūrėjas, pabrėžęs, kad elgesys yra kontroliuojamas per pozityvius stimulus (paskatas), o bausmės yra mažiau veiksmingos.
- Edwardas Thorndike'as: Tyrė mokymosi procesus ir nustatė, kad elgesys, turintis teigiamas pasekmes, yra labiau tikėtinas pasikartoti.
- Johnas B. Watsonas: Teigė, kad psichologija turi tirti tik tai, ką galima tiesiogiai stebėti ir matuoti - elgesį kaip reakcijų į aplinkos stimulus visumą.
- Albertas Bandura: Socialinio išmokimo teorijos kūrėjas, parodęs, kad žmonės mokosi stebėdami kitų elgesį ir imituodami jį.
Bihevioristinis socialinio darbo modelis
Bihevioristinis socialinio darbo modelis orientuotas į kliento elgesio pokyčius, taikant įvairias technikas ir metodus, kurie remiasi mokymosi principais. Jis apima kelis svarbius etapus:
- Kliento įvertinimas: nustatomas stimulo ir reakcijos ryšys, lemtingas elgesiui, atliekama elgesio analizė bei identifikuojamos situacijos, kuriose pasireiškia nepageidaujamas elgesys.
- Tikslų nustatymas: aiškiai apibrėžiamas tiek nepageidaujamas, tiek siekiamas elgesys, kuris tampa terapijos tikslu.
- Plano sudarymas: nustatomi uždaviniai ir veiksmai elgesiui keisti, pritaikomi prie kliento galimybių ir realistiškai įvertinti.
- Sutarties sudarymas: visos numatytos veiklos ir pasekmės surašomos sutartyje - numatomi atlyginimai už pasiekimus ir galimos bausmės už nesilaikymą.
- Vertinimas ir analizė: stebimi ir analizuojami pokyčiai, jų efektyvumas, atlygio ir bausmių tinkamumas.
- Rezultatų įtvirtinimas: pasiekti pokyčiai įtvirtinami, klientas mokosi naujų įgūdžių taikyti realiame gyvenime.
Operantinio determinavimo taikymas socialiniame darbe
Operantinis determinavimas yra vienas pagrindinių bihevioristinės teorijos principų, plačiai taikomas socialinėje praktikoje. Ši teorija pabrėžia, kad elgesį veikia pasekmės, atsirandančios po konkretaus veiksmo. Jei pasekmės yra teigiamos - elgesys kartojasi dažniau; jei neigiamos - mažėja.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Socialiniame darbe operantinis determinavimas gali būti taikomas įvairiais metodais:
- Paskatinimas: naudojamos įvairios paskatos (materialios - dovanos, pinigai arba socialinės - pagyrimas, dėmesys), siekiant skatinti norimą elgesį.
- Bausmė: taikoma nepageidaujamo elgesio mažinimui, tačiau tik atsargiai ir tada, kai kitos priemonės neveiksmingos. Bausmės gali būti tiek materialios (baudos), tiek socialinės (kritika, ignoravimas).
- Elgesio formavimas: palaipsniui mokoma naujo elgesio per paskatinimus kiekviename žingsnyje, vedančiame prie tikslo.
- Išnykimas: sumažinama elgsena, kuri nėra skatinama, ignoruojant pasikartojančius nepageidaujamus veiksmus.
Socialinio išmokimo teorija ir jos svarba socialiniame darbe
Albertas Bandura sukūrė socialinio išmokimo teoriją, kuri papildė bihevioristinį požiūrį akcentuodama mokymąsi per stebėjimą ir imitaciją.
Ši teorija teigia, kad žmonės gali išmokti naujų elgesio modelių, stebėdami kitus, ypač autoritetingus žmones ar modelius.
Socialiniame darbe socialinio išmokimo teorija taikoma per šias priemones:
- Modeliavimas: socialinis darbuotojas demonstruoja, kaip tinkamai elgtis tam tikrose situacijose, pavyzdžiui, vaidindamas scenarijų, kuriame klientas išreiškia savo jausmus.
- Stebėjimas: skatinamas klientų stebėjimas kitų žmonių, kurie sėkmingai elgiasi socialinėse situacijose, o tai skatina mokymąsi iš jų elgesio pavyzdžių.
- Sustiprinimas: paskatinimas imituoti matytą socialiai priimtiną elgesį, taip palaikant teigiamus pokyčius.
Bihevioristinės teorijos vertinimas
Bihevioristinė teorija yra labai naudinga socialiniame darbe dėl jos empirinio pagrįstumo ir praktinių metodų elgesio keitimui. Ji leidžia tiksliai analizuoti elgesį ir jo priežastis, orientuotis į konkrečius veiksnius aplinkoje, kurie lemia probleminį elgesį.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Tuo pačiu metu ši kryptis sulaukia kritikos. Dažnai bihevioristai ignoruoja vidinius žmogaus procesus - mintis, emocijas, pasąmonę, kurios svarbios sudėtingesniam elgesio supratimui. Kritikuojamas ir deterministinis požiūris, ribojantis motyvacijos ir individualumo vertinimą.
Santrauka
Bihevioristinė socialinio darbo teorija yra tvirtas praktinis pagrindas efektyviam klientų elgesio keitimui, ypatingai akcentuojantis aplinkos poveikį ir mokymosi principus. Taikant šios teorijos metodus, socialiniai darbuotojai gali sistemingai nustatyti problemas, planuoti veiksmus ir įtvirtinti teigiamus pokyčius. Tačiau svarbu derinti biheviorinius metodus su kitomis psichosocialinėmis teorijomis, siekiant visapusiškesnio ir individualizuoto kliento poreikių tenkinimo.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
tags: #bihevioristine #socialinio #darbo #teorija