Panevėžys - miestas Lietuvos šiaurėje, abipus Nevėžio. 2023 m. čia gyveno 87 913 gyventojų, iš kurių 96 % yra lietuviai. Mieste veikia Panevėžio kolegija, profesinio rengimo centras, V. Mikalausko menų mokykla, taip pat Vilniaus Gedimino technikos universiteto Nepertraukiamo mokymo centro ir Kauno technologijos universiteto Panevėžio filialai.
Straipsnyje aptariami įvairūs aspektai, susiję su slauga Panevėžyje, pradedant pacientų patirtimis ir baigiant sveikatos priežiūros sistemos iššūkiais.
Pacientų patirtys ir eutanazijos klausimas
Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje gydomi sunkiausi ligoniai, kurių didelės dalies medikai išgydyti nebegali. Nemaža dalis ligoninės pacientų - senoliai, taip pat jauni žmonės, suriesti onkologinių, širdies ligų.
Viena pacientė, užuodusi mirties dvelksmą, nepraranda vilties pagyti. Tačiau jei medicina nebepadėtų, moteris norėtų turėti galimybę sąmoningai užbaigti kančias. Ji pritartų, kad eutanazija būtų įteisinta.
Visai priešingai eutanazijos klausimu nusiteikę Vilniaus Palaimintojo kun. Mykolo Sopočkos slaugos namų (hospiso) pacientai. Jie į slaugos namus patenka, kai gydytojai nebeteikia vilties, kad jie pasveiks. Viena tokių - Irena Ragainienė, kuriai vėžys suėdė abi krūtis, o metastazės įsimetė į stuburą. Moteris kalbina šalia gulinčias pacientes, nuolat dėkoja slaugėms ir žavisi, kad nemokėdama nė cento slaugos ligoninėje yra maloniai prižiūrima. Ji kasdien meldžiasi ir mano, kad tikintys žmonės negalėtų pasirinkti eutanazijos, nes tai prieštarautų žmogaus orumui.
Taip pat skaitykite: Slaugytojų skaičius Panevėžyje
Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė teigia norinti, kad kai jai reikės mirti, eutanazijos įstatymas jau galiotų. Ji siūlo įteisinti vadinamąją aktyvią eutanaziją - mirtiną vaistų dozę suleistų kitas žmogus - specialią licenziją turintis gydytojas. Gyvybė sąmoningai galėtų būti nutraukta to prašantiems pilnamečiams, kenčiantiems nuolatines ir nepakeliamas kančias, kurių neįmanoma palengvinti.
Konferencija „Eutanazija Lietuvoje: ar esame tam pasiruošę” (pokalbis studijoje)
Slaugos paslaugų prieinamumas ir iššūkiai
Nuo 2025 m. sausio 1 d. slaugos paslaugos stacionare už valstybės lėšas ligoniui skiriamos ne ilgiau nei keturiems mėnesiams, arba 120 dienų per metus. Pakartotinai šią paslaugą žmogus gali gauti praėjus metams nuo pirmosios jo lankymosi stacionare dienos. SAM teigimu, ši tvarka padidina paslaugų prieinamumą žmonėms, kuriems jų reikia.
Tačiau slaugos specialistai sako, jog atsiranda nauja problema - net turint laisvų vietų ligoninėje žmogus negali gultis į ją, jei dar nepraėjo metai nuo paskutinio jo vizito. Paliatyviosios pagalbos asociacijos prezidentas sako, kad po keturių mėnesių stacionare žmogus grįžta namo ir, jei jam reikia nuolatinės priežiūros, tenka laukti naujoje eilėje - eilėje į globos įstaigą.
Vilniaus šv. Juozapo namų slaugytoja teigia, kad dabar labai dažnai žmonės skambina, jie nežino, kad negali nuo naujų metų sausio vėl gauti šių paslaugų, nepaisant to, kad būklė pablogėjo ar dar kažkas įvyko. Eilė atsiranda iš niekur - mes kaip ir galėtume priimti žmogų, turėtume skirti jam vietą, bet negalime, nes jis dar mėnesį gultis negali.
Paliatyviosios pagalbos specialistas M. M. teigia, kad gauti slaugą stacionare yra nemažas iššūkis. 120 dienų terminas tarsi turėjo padidinti paslaugų prieinamumą, bet iš tiesų tai neleis galutinai išspręsti problemos, nes šių paslaugų funkcija nėra žmogaus ilgalaikė priežiūra. Šią dieną slauga yra tapusi tam tikra socialinių problemų sprendimo vieta, kol žmogus laukia vietos globos įstaigoje.
Taip pat skaitykite: Pagalba Panevėžio gyventojams
Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos (LPOAT) pirmininkė Vida Augustinienė sako, jog tokie atvejai, kai tenka ieškoti privačių globos įstaigų, gana dažni. Tačiau kai kurios ligoninės randa sprendimą ir šioms situacijoms. Štai, pavyzdžiui, Plungės ligoninė turi licenciją teikti trumpalaikes globos paslaugas suaugusiems asmenims su negalia ir senyvo amžiaus asmenims.
Visgi, palaikomojo gydymo specialistas M. Čiurlionis sako, jog sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos sistemos turėtų bendradarbiauti. SAM atstovė J. teigia, kad svarstoma būtent šitų dviejų sektorių integracija ir vieno langelio principas. Senėjančiai visuomenei integracija yra ypač svarbi.
Slaugos paslaugos namuose
Slaugos paslaugos namuose išties gali padėti, jos Lietuvoje neblogai išplėtotos, bet joms vis dar trūksta finansavimo, politinės paramos. Viena slaugytoja gali aplankyti žmogų tris kartus per dieną - ryte, per pietus ir vakare, padėti jam apsirengti, apsiprausti, paduoti vaistus, padėti pavalgyti. Ambulatorinės paslaugos - pigus pavyzdys, pasiskolintas iš skandinavų.
Gydytojų trūkumas ir atlyginimai
Buvęs Seimo narys A. Matulas pasakojo, kad grįžimui į mediciną ruošėsi dar visą praeitą vasarą ir rudenį. Kadangi periferijoje katastrofiškai trūksta medikų, buvau pradėtas kalbinti dirbti slaugos skyriuje. Jis tvirtino, kad buvo sulaukęs pasiūlymų dirbti pagal specialybę iš ne vienos rajono ligoninės, tačiau pasirinko Pasvalį, kadangi jaučiantis pareigą atiduoti duoklę kraštiečiams.
Pašnekovas tvirtino, kad dėl atlyginimų esą šiuo metu nelabai kas skundžiasi, o pagrindinė bėda - specialistų, ypač terapeutų, slaugos darbuotojų - trūkumas. Nėra nė vieno gydytojo, kad dirbtų už 2 tūkst. eurų. Dabar gi sklinda kalbos, esą vos ne per blatą įsidarbinau, tai, žinokite, dabar viskas atvirkščiai - reikia ne blato ieškoti, kad galėtum įsidarbinti, bet įstaigos administracijai gydytojui ar slaugytojui vos ne kyšį siūlyti, kad tik ateitų dirbti. Deja, dabar yra tokia situacija.
Taip pat skaitykite: Panevėžio socialinių įmonių pasiekimai
Teisiniai ir etiniai aspektai
Garbaus amžiaus pacientės testamentu šeimos gydytojui paliktas turtas negali būti laikomas kyšiu. Taip nutarė ikiteisminį tyrimą atlikę ir jį nutraukę Panevėžio pareigūnai. Panevėžio teismas šį mėnesį turėtų atversti civilinę bylą, kurioje V. Bražiulis bando užginčyti testatorės valią.
V. Bražiulis yra įsitikinęs, kad visa ši istorija - akivaizdus kyšininkavimas. Buvęs lakūnas bandytojas neabejoja, kad medikas nutyli nenaudingus faktus ir bando išvengti atsakomybės: „Šioje istorijoje yra daug mįslių. Tarkime, gydytojas nežinojo apie ruošiamą sudaryti testamentą, bet iš kur mano žmona, pensininkė, galėjo gauti paveldėtojo asmens kodą? O medikas apie paveldimą turtą žinojo dar pacientei esant gyvai.“