Tarp skyrium gyvenančių tėvo ir motinos privalo būti išspręsti tokie klausimai kaip: su kuriuo iš jų lieka gyventi jų nepilnamečiai vaikai, vaikų išlaikymas bei skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimo auklėjant nepilnamečius vaikus ir bendravimo tvarka su jais. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo skyrimo klausimų sprendimas ir įgyvendinimas yra kur kas lengviau pasiekiamas, nei bendras sutarimas dėl vaiko auklėjimo ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo. Tinkamas auklėjimo ir bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimas iš abiejų tėvų reikalauja nuolatinių pastangų ir tarpusavio bendradarbiavimo, o tam didžiausią iššūkį kelia tėvų tarpusavio nesutarimai.
Taigi sprendžiant klausimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo pirmiausia reikia suvokti, kad visaverčiam vaiko brendimui ir vystymuisi būtinas bendravimas tiek su motina, tiek su tėvu. Civiliniame kodekse yra įtvirtinta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvams nesutariant, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.
Su vaiku negyvenantis tėvas (motina) teisę bendrauti su vaiku gali įgyvendinti, jei motina (tėvas) nekliudo bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Kartu tai reiškia, kad bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimo nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio bendravimo tvarka siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami. Sankcija už bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą gali būti taikoma abiem tėvams, t. y. tiek skyrium gyvenančiam tėvui (motinai), tiek tėvui (motinai), su kuriuo gyvena vaikas, atsižvelgiant į kiekvienam iš jų tenkančių pareigų nevykdymą.
Teismo vaidmuo ir mediacija
Jei tėvai nesutaria dėl bendravimo su vaiku tvarkos, sprendimą nustato teismas. Tačiau šalys taip pat gali nusistatyti bendravimo su vaiku tvarką per mediaciją, kurios metu pasiektas taikus susitarimas įforminamas taikos sutartimi. Šalių pasirašytą taikos sutartį patvirtina teismas. Su vaiku negyvenantis tėvas (motina) teisę bendrauti su vaiku gali įgyvendinti, jei motina (tėvas) nekliudo bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus.
Bendravimo tvarkos nustatymas nėra savitikslis. Per bendravimo tvarkos nustatymą siekiama išlaikyti arba atkurti vaiko ryšį, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, su skyrium gyvenančiu tėvu (motina). Vaiko raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia.
Taip pat skaitykite: Vaiko atvežimas
Praktiniai aspektai: laikai, vietos, žingsniai
Karas dėl laiko ir vietos dažnai kyla dėl nepilnamečio vaiko dienos režimo poreikių. Vaiko amžius, rutina, ugdymo įstaigų lankymas, sveikatos būklė bei tėvų galimybių derinimas lemia konkrečią tvarką. Teismas įvertina vaiko amžių ir poreikius, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vietą ir kitus faktorius. Taip pat svarbu, kad bendravimo laikai neperkrautų vaiko dienotvarkės ir užtikrintų nuolatinį ryšį su abiem tėvais.
Teismas gali nustatyti įvairias bendravimo su vaiku tvarkos galimybes, iš kurių dažniausiai pasirenkama pereinamoji arba „50/50“ dalijimo forma. Tačiau turi būti atsižvelgta į vaiko interesus ir jo dienos režimą. Tai reiškia, kad kartais daugiau laiko praleidimo su vienu iš tėvų bus tinkama, o kartais - daugiau laiko su kitu.
Teisinės situacijos ir praktiniai patarimai
Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tėvų teisės ir pareigos yra lygiavertės, o bendravimo tvarka turi atitikti vaiko interesus. Bendraujant teismui svarbu pasakyti, kad vaiko interesai turi būti prioritetiniai, o tai taikoma tiek įstatymams, tiek kasdieniam elgesiui. Kai tėvai neturi sutarimo, teismas nustato laiką ir sąlygas, į kurias įtraukiama ir vaiko kasdienybė, mokslo įstaigos lankymas, atostogos, šventės ir pan.
Taip pat būtina paminėti, kad ikiteisminė mediacija yra privaloma nuo 2020 metų Lietuvoje. Mediacija gali užbaigti bylą taikos sutartimi, kurią teismas patvirtina. Tėvai turi teisę pateikti prašymą teismui dėl bendravimo tvarkos, taip pat gali kreiptis į teismą su prašymu priverstinai įgyvendinti sprendimą ar skirti sankcijas už pažeidimus.
Kaip užtikrinti tinkamą bendravimą: praktiniai patarimai tėvams
- Prieš teismą kreipiantis būtina įsitraukti į ikiteisminę mediaciją ir siekti taikos sutarties.
- Nustatant bendravimo laiką ir trukmę, vadovautis vaiko interesais, o ne tėvų norais.
- Sudaryti konkretų bendravimo grafiko planą, įtraukiant perėjimus tarp namų, laiką su motina ir laiką su tėvu, taip pat atostogų dalinimą.
- Jei vaikas neturi galimybės tiesiogiai bendrauti dėl objektyvių priežasčių, sudaryti alternatyvius ryšio būdus (telefonas, laiškai, video pokalbiai).
- Laikytis teismo sprendimo net ir abejotinose situacijose ir siekti jo vykdymo per teismus arba antstolius, jei reikia.
Teisės ir pareigos: ką svarbu žinoti
Pagal CK 3.170 str. 1-4 d., 3.174 str. tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais. Tėvai turi pareigą užtikrinti šią galimybę ir neklijuoti kliūčių. Kai tėvai nesusitaria, teismas nustato bendravimo tvarką.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo apibrėžimas
Tvarkos pažeidimai gali turėti teisiniams atsakomybių: įspėjimai, baudos, o kartais - tėvų valdžios apribojimas. Tačiau prioritetas - vaiko gerovė ir ryšio su abiem tėvais palaikymas.
Procedūrų eiga ir papildomi niuansai
Bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas vyksta teismine tvarka: teikiant prašymą nutraukti santuoką ar teikiant taikos sutartį; mediacijos atvejais - taiki pabaiga. Prieš kreipiantis į teismą būtina pasinaudoti ikiteismine mediacija. Esant poreikiui, teismas gali nustatyti pereinamojo laikotarpio tvarką, kol vaikas adaptuosis prie pokyčių.
Jei vienas iš tėvų pažeidžia sprendimą, galima kreiptis į teisinius veiksmus ar antstolius dėl vykdymo. Taip pat gali būti taikomas baudas už delsimą ar netikslų laikymąsi.
Santrauka: kokie yra pagrindiniai akcentai
Pagrindinis tikslas yra užtikrinti vaiko interesus, emocinį saugumą ir glaudžius ryšius su abiem tėvais. Bendravimo tvarka turi būti lanksti, reali tėvų galimybių atžvilgiu, bet tuo pačiu užtikrinti, kad vaikas praleistų pakankamai laiko su abiem tėvais, įskaitant šventes, atostogas ir darbo dienas. Du požiūriai dažnai kyla - vienas siekia kuo daugiau laiko su abiem tėvais, kitas gali įtvirtinti pereinamąją ar net konkrečią tvarką, kuri atitiktų vaiko poreikius. Svarbu, kad tvarka būtų aiški, nedetali, ir kad ją būtų galima vykdyti be papildomų konflikto šaltinių.
Prisegti papildomi įrodymai ir skaičiavimai
| Situacijos pavyzdys | Pagrindiniai principai | Reikalavimai |
|---|---|---|
| Nustatyta 50/50 dalis laiko | Vaiko laikas pasiskirstytas lygiomis dalimis | Gali būti ilgos kelionės, reikia atsižvelgti į mokslo įstaigas |
| Pereinamasis laikotarpis | Laikas pereinamas per kelias savaites mėnesius | Pradžioje dalyvavimas motinos buvimo metu |
| Vakarų / švenčių dalinimas | Skirtumas šventėms | Prioritetas - vaiko poreikiai |
Meta informacija
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos dėl bendravimo su neįgaliaisiais