Po Seimo rinkimų pirmadienio ryte BNS ir LRT spaudos konferencijoje dalyvavusi Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė tiksliai neatsakė ar planuoja būti premjere ir teigė, kad Vyriausybę formuos su prezidentu. Pirmadienį BNS spaudos konferencijoje atvyko LSDP pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė ir nariai Gintautas Paluckas ir Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič. Spaudos konferencijos metu V. Blinkevičiūtė teigė, kad rinkimų rezultatai parodė, jog žmonės nori pokyčių visoje Lietuvoje, kadangi socialdemokratai balsų gavo ne tik iš regionų vietų, tačiau ir iš didžiųjų Lietuvos miestų. „Tai dar kartą rodo, kad ne tik atskirai regionai, bet ir didmiesčių žmonės nori pokyčių“, - teigė V. Blinkevičiūtė.
Socialdemokratų prioritetai: pensijų kaupimas ir infrastruktūra
Be to, socialdemokratų atstovai nurodė, kad atėję į valdžią, pirmuosius pakeitimus jie numato pensijų kaupime bei kelių infrastruktūroje. Be to, LSDP pirmininkė kirto ir dabartiniams valdantiesiems dėl jų vykdytos politikos pastaruosius 4 metus ir bendravimo su Lietuvos žmonėmis ir kitais politikais. „Tiek švietimas, tiek sveikata, tiek įvairi kita infrastruktūra, tiek įvairių viešųjų paslaugų prieinamumas ir, žinoma ta arogancija ir negirdėjimas“, - tvirtino V. Blinkevičiūtė. V. Blinkevičiūtė taip pat pridėjo, kad pradėjus naują Seimo kadenciją socialdemokratai taip pat kol kas neplanuoja vykdyti naujų reformų ir teigia, kad visų pirma reikia įvertinti esamą situaciją. „Mūsų tikslas bus dar kartą įvertinti esamą situaciją tiek sveikatos, tiek švietimo srityje ir tos reformos, kurios yra nepasiteisinusios, na jas, taip sakant, stabdyti“, - teigė V. Blinkevičiūtė.
Vilijos Blinkevičiūtės požiūris į antrąją pensijų pakopą
Dar šių metų kovą Konstitucinis teismas (KT) išaiškino, jog Pensijų kaupimo įstatyme numatoma ribota galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo fondų pažeidžia Konstituciją. Į šias naujienas iš karto sureagavo socialdemokratai, ne tik pareiškę, jog „prievartinis“ žmonių įtraukimas į antrąją pakopą yra klaida, tačiau pažėrę ir kitos kritikos esamai antros pakopos pensijų sistemai. „Gyvenimas parodė, kad automatinis arba prievartinis žmonių įtraukimas į antrąją pakopą yra ydinga praktika. Galų gale visi mato, kad net ilgai kaupus gaunama vos 2-4 proc. algos dydžio išmoka. Akivaizdu, kad visų mokesčių mokėtojų pinigais remiamą sistemą būtina keisti. KT sprendimas parodė, kad buvome teisūs, todėl konservatorius ir liberalus raginu Seime pagaliau priimti politinį sprendimą ir leisti patiems žmonėms spręsti, kaip elgtis su savo pinigais“, - pranešime sakė V. Blinkevičiūtė.
Panašiai kalbėjo ir Seimo Ekonomikos reikalų komiteto vicepirmininkas Gintautas Paluckas, kuris šiuo metu matuojasi būsimo premjero kostiumą. „Pagaliau turime konkretų KT išaiškinimą, kuris pabrėžia tai, kas visiems ir taip buvo akivaizdu - priverstinis įtraukimas į pensijų kaupimą yra neteisinga, žiauri praktika. Gal žmogus serga, gal turi didelę nelaimę ir jam reikia pinigų - jis turi turėti teisę pasiimti dalį pinigų. Tikiuosi, kad KT išaiškinimas taps paspirtimi sutelkti politinę valią ir pagaliau sudaryti galimybę daliai asmenų iš kaupimo pasitraukti savo noru“, - sakė G. Paluckas.
Pensijų sistemos reformos projektai: modeliai ir siūlymai
Įstatymo projektas parengtas, atsižvelgiant į š.m. gegužės 16 d. V.Blinkevičiūtės teigimu, atsižvelgiant į įvairių Lietuvos politinių jėgų sutarimą, kad pensijų sistemoje būtini du elementai - einamosiomis įmokomis pagrįsta sistema ir kaupiamoji, - numatoma įteisinti valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimą pensijų fonduose ir gyvybės draudimo bendrovėse (toliau - pensijų kaupimo bendrovės). Pagrindinis einamojo finansavimo ir kaupimo principų derinimu pagrįsto modelio privalumas - apsaugos senatvėje finansavimo paskirstymas tarp skirtingų mechanizmų, tuo sumažinant bendrą riziką. Be to, jis suteiktų darbingo amžiaus žmonėms daugiau galimybių dalį jų vartojimo iš darbingo amžiaus perkelti į senatvę. Dėl šių priežasčių tokį pensijų sistemos modelį pasirinko daugelis valstybių.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
Įstatymo projektu siūloma nustatyti socialinio draudimo pensijų sistemos ir kaupiamosios pensijų dalies pagrindinius sąveikos principus. Pensijų kaupimas leistų padidinti jame dalyvaujančių asmenų pensijas, nedidinant socialinio draudimo įmokų tarifo. Kaip rodo pasaulio praktika, kapitalo grąža iki šiol buvo didesnė nei darbo užmokesčio augimas. Todėl, socialinės apsaugos ir darbo ministrės manymu, tikėtina, jog pensijos su kaupiamąja dalimi būtų bent 20 proc. didesnės, negu jos būtų palikus galioti tik einamojo finansavimo sistemą.
Teisinės ir administracinės nuostatos
Skirtingai nuo ankstesnių pensijų sistemos reformos projekto variantų, įstatymo projektu teikiama leisti gyventojams kaupti socialinio draudimo įmokos dalį ne tik pensijų fonduose, bet ir gyvybės draudimo bendrovėse, dėl ko naujos sistemos administravimo išlaidos turėtų būti mažesnės. Kadangi įmokos tarifas nedidelis ir dalyvių skaičius neapibrėžtas (iš pradžių jis gali būti labai nedidelis), tai gali būti, kad pensijų fondai apskritai nesisteigs. Kita vertus, dauguma potencialių pensijų fondų steigėjų (bankai, draudimo įmonės), jau turi įsteigusios gyvybės draudimo bendroves, ir tikėtina, kad jos įstatymo projekto nustatytą pensijų kaupimą vykdytų naudodami jau esančią struktūrą, net ir įsteigę atskirus pensijų fondus. Gyvybės draudimo įmonės jau turi sukurtą infrastruktūrą bei darbo patirtį. Be to, Lietuvoje gerai išvystyta šių įmonių priežiūros struktūra.
Skirtingai nuo ankstesnių Vyriausybės siūlymų, užtikrinant visišką savanoriškumą ir laisvę pasirinkti, įstatymo projektu ketinama reglamentuoti, kad kaupti socialinio draudimo įmokos dalį pensijų kaupimo bendrovėse turėtų teisę visi asmenys, draudžiami visai valstybinei socialinio draudimo pensijai. Asmenys turėtų teisę laisvai pasirinkti pensijų kaupimo bendrovę, veikiančią Lietuvoje ir turinčią teisę vykdyti pensijų kaupimą.
Įmokų dydis, pereinamumas ir finansavimas
Siūloma įtvirtinti, kad pensijų kaupimo įmokos dydis pirmaisiais reformos metais būtų 2,5 proc. nuo apdraustųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos. Kitaip tariant, pensijų kaupimo įmoka būtų atimama iš valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos. Galima daryti prielaidą, kad pirmaisiais reformos metais išlaidos pensijų reformai būtų minimalios (apie 20 mln. Lt). Dėl pensijų reformos įgyvendinimo atsiradusį lėšų trūkumą „Sodros“ biudžete dengtų valstybės biudžetas. Atsiradus pertekliui „Sodros“ biudžete, galima būtų didinti dabartinių pensininkų pensijas bei iš dalies dengti pensijų reformos išlaidas.
Pensijų kaupimo įmoką siūloma palaipsniui didinti, kol 2007 m. ji pasiektų 5,5 proc. Taigi, lyginant su ankstesniais Vyriausybės pensijų sistemos reformos projekto variantais, įgyvendinant šį siūlymą, pirmaisiais metais kaupiamos lėšos būtų nedidelės ir augtų palaipsniui, todėl Lietuvos finansų rinka nesunkiai galėtų absorbuoti šias sumas. Taip pat tai reiškia, kad reformos finansavimo našta didėtų tik palaipsniui, kuomet vis didesnę Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto deficito dalį galima būtų dengti šiame biudžete susidarysiančio pertekliaus lėšomis.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
Istorinė perspektyva: kaip susiklostė antroji pakopa
Antrosios pakopos pensijų fondo kelias buvo gana ilgas ir painus. Pirmą kartą ši idėja Seimą pasiekė 1999 m. Tuomet Seimo valdančiąją daugumą sudarė konservatoriai, triuškinančia persvara laimėję 1996 m. Seimo rinkimus. Pačios privataus kaupimo galimybės pirmieji ėmėsi konservatoriai, nors galutinai įtvirtino socialdemokratai. Antroji pakopa - dešimtis kartų koreguota, triskart reformuota. Bet tuo jos istorija turbūt nesibaigs.
Pačios privataus kaupimo galimybės pirmieji ėmėsi konservatoriai, nors galutinai įtvirtino socialdemokratai. Po socliberalams nesėkmingų rinkimų, V. Blinkevičiūtė perbėgo pas socialdemokratus, tapo socialinės apsaugos ir darbo ministre. Ir būtent V. Blinkevičiūtei einant šias pareigas, 2003 m. buvo priimtas pensijų kaupimo įstatymas, kurį socialdemokratai šiomis dienomis neretai keikia. Po metų pradėjo veikti ir pirmieji privatūs pensijų fondai.
Kaip ir socialdemokratai, LŽVS taip pat prieštarauja automatiniam įtraukimui į antros pakopos pensijų kaupimą. 2019 m. - tuomet Sauliaus Skvernelio Vyriausybės socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis inicijavo pakeitimus pensijų kaupimo įstatyme. Įgyvendinus pakeitimus, trejus metus pilnamečiai asmenys, kurie įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 1 dieną yra jaunesni kaip 40 metų amžiaus automatiškai įtraukiami į pensijų kaupimą.
Privalumai ir trūkumai: ekonomistų ir praktikų vertinimai
Pagrindinis einamojo finansavimo ir kaupimo principų derinimu pagrįsto modelio privalumas - apsaugos senatvėje finansavimo paskirstymas tarp skirtingų mechanizmų, tuo sumažinant bendrą riziką. Pensijų kaupimas leistų padidinti jame dalyvaujančių asmenų pensijas, nedidinant socialinio draudimo įmokų tarifo. Kaip rodo pasaulio praktika, kapitalo grąža iki šiol buvo didesnė nei darbo užmokesčio augimas.
Pasaulio bankas nuo pat pradžių siūlė, kad jaunimui privatus kaupimas būtų privalomas. „Dėl visuotinio dalyvavimo, tai, kad nebuvo įtrauktas jaunimas, buvo Lietuvos ypatybė, skirtingai nuo daugumos, gal net visų Rytų Europos šalių“, - pastebėjo vienas iš ekspertų. Ekonomistas Romas Lazutka priminė, kad pradžia yra pasaulio banko 1994 m. knyga Averting the old age crisis (liet. Senatvės krizės išvengimas), o pirmos idėjos remiasi ir Čilės patirtimi.
Taip pat skaitykite: INVL pensijų fondų rezultatai
Tačiau kritikai pabrėžia rizikas ir socialinį poveikį: Milijonas žmonių, investavusių į privačius pensijų fondus, tikėjosi sotesnės senatvės. Būsimieji pensininkai nukentėjo nuo nevaldomos pasaulinės akcijų rinkų griūties, o 2009-2010 m. sumažintos įmokos laikinai apribojo kaupimą. Valdantieji nesugalvojo kito būdo užlopyti "Sodros" biudžeto skyles, kaip tik apiplėšti būsimus pensininkus, - tokios nuomonės pasigirsta viešoje erdvėje.
Indeksavimas, bazinė pensija ir „Sodros“ skola
Prie teigiamų pensijų reformos dalykų neabejotinai galima priskirti 3,7 milijardo eurų „Sodros“ skolos perkėlimą į valstybės biudžetą. Skola nedingo, bet nuo „Sodros“ kaklo nuimtas akmuo. Kitas svarbus žingsnis - siūlymas ir bazinę pensiją perkelti į valstybės biudžetą. Tai leistų finansuoti pensijas iš visų mokesčių. Visi, sulaukę pensinio amžiaus, nepriklausomai nuo sukaupto darbo stažo, gautų bazinę pensiją, kurios dydį lemtų valstybės finansinės galimybės ir politinė valia didinti senjorų pajamas.
Prie teigiamų sprendimų priskirtinas ir kasmetis pensijų indeksavimas. Pensijų indeksavimo koeficiento dydį (kiek didės pensijos) lemia du veiksniai. Pirmas veiksnys - viso šalies darbo užmokesčio fondo didėjimas. Jis labai priklausomas nuo minimalaus mėnesio atlyginimo didinimo. Antras veiksnys - septynerių metų viso šalies darbo užmokesčio fondo vertės pokyčio aritmetinis vidurkis. Pavyzdžiui, indeksuojant pensijas 2018 m. pradžioje, vidurkiui apskaičiuoti buvo naudojami 2014-2020 m. rodikliai arba jų prognozės. Statistika ir prognozės neturi visiško, garantuoto atsparumo politiniams vėjams.
Sunkumai, atviri klausimai ir visuomenės nuomonė
Kol kas pateiktame pensijų ir mokesčių reformos pakete - per daug nežinomųjų ir klaustukų. Siūloma reforma sudėtinga, o visuomenės ir specialistų prašoma pareikšti nuomonę. Ar bus užtikrintas saugus įmokų „Sodrai“ perdavimas darbuotojui, kad tai netaptų pretekstu sumažinti realų jo atlyginimą? Ar laiku ir pagrįstai siūlomos „Sodros“ lubos? Kaip privatiems fondams bus priskiriami asmenys, automatiškai įtraukti į pensijų kaupimą?
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas teigia, kad pensijų reformą pasiūlė verslas. Nors ministerijų ir Lietuvos banko atstovai neigia šį teiginį, diskusijos rodo, kad reforma susieta su mokesčių reforma. Siūloma didinti neapmokestinamąjį pajamų minimumą, mažinti įmoką „Sodrai“ 2 procentais (bet kaupiantiesiems II pakopoje tektų mokėti ne 2, o 4 procentus savo pajamų), įvesti „Sodros“ lubas (tai reiškia, kad „Sodra“ praras dar dalį pajamų).
Verslas ir uždirbantieji labai didelius atlyginimus naudą pajustų iškart po reformų įgyvendinimo. O kaupiantieji ir ypač dabartiniai pensininkai? O neįgalieji, sergantieji, praradusieji darbą, mamos ir tėveliai, našlės ir našliai, našlaičiai? Kokios galimybės žymiai didinti išmokas jiems, jei dirbtinai mažinamos įmokos „Sodrai“? Dabar labai madinga kalbėti apie dabartinių ir būsimųjų pensininkų supriešinimą. Nepriešinkim visuomenės ir susipriešinimo nebus. Visa valstybinio socialinio draudimo sistema paremta solidarumo ir pasitikėjimo principu.
Būtų idealu, jei nei „Sodros“, nei valstybės biudžeto lėšų nebūtų privačiuose pensijų fonduose. Yra visų gyventojų „Sodra“ ir yra privatūs fondai, kuriuose būsimieji pensininkai kaupia (savarankiškai ar organizuotai) papildomai pensijai. Šiuo metu tikėtis, kad tai sugebės padaryti nemaža dalis dirbančiųjų, kurių pajamos siekia vidurkį arba mažiau, būtų naivu. Taip pat ir tikėtis, kad prie darbuotojo pensijos kaupimo prisidės darbdavys.
Praktiniai patarimai pensijų fondo dalyviams
Kaip elgtis antros pakopos pensijų fondų dalyviams gavus ataskaitas, skelbiančias apie investicijų nuvertėjimą? Kiekvienas atvejis individualus, todėl ir sprendžiama turėtų būti individualiai, tariantis su specialistais. Reikia atsižvelgti į dalyvio amžių, sukauptą sumą, rizikos toleranciją. Bendras patarimas: nereiktų blaškytis ir keisti pensijų fondų iš rizikingesnių į ne tokius rizikingus, ypač jei dalyvis jaunas ir dar ilgai dalyvaus pensijų sistemoje.
Dalyviai taip pat gali svarstyti galimybę keisti pensijų valdytoją, jei jų netenkina pasirinkto pensijų fondo rezultatai, aptarnavimo kokybė, per dideli mokesčiai ir pan. Tiesa, keisti valdytoją galima tik tada, jei nuo pensijų kaupimo sutarties pasirašymo dienos praėjo treji metai. Be to, pakeisti pensijų fondo valdytoją kainuoja.
Rinkimų rezultatai ir politinis kontekstas
Sekmadienį vyko 2024 metų Seimo rinkimų antrasis turas. Pergalę rinkimuose pasiekė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), kuri kitos kadencijos Seime turės 52 mandatus. Šiuo metu kadenciją baigiančiame Seime socialdemokratai turi 14 mandatų. V. Blinkevičiūtė teigė, kad kartu su prezidentu formuos Vyriausybę.
Ar reforma užtikrins pensijų tvarumą ir teisingumą?
Vyriausybės siekis, kad po pensijų ir mokesčių reformos, ateityje, pensija sudarytų mažiausiai 50 procentų buvusio darbo užmokesčio - pagirtinas. Ne pieno upės ir kisieliaus krantai, bet jau šis tas. Dar vienas neįtikėtinai didelis reformos pliusas: proga nenutylėti skurdo problemų.
Tačiau vis dar lieka daug neatsakytų klausimų: ar reforma nesumažins realių žmonių pajamų, ar saugiai bus perduotos įmokos „Sodrai“, kaip bus užtikrinta silpnų grupių apsauga ir ar bus išlaikytas solidarumo principas. Vykdant reformas pirmiausia reiktų pasakyti paprastą tiesą: valstybė skiria per mažai lėšų socialiniam draudimui apskritai. Vis dar per mažai. Čia yra esminė tiesa. Todėl turi didėti ne tik pačių būsimųjų pensininkų indėlis į pragyvenimą senatvėje, bet, labai svarbu, ir pačios valstybės bei „Sodros“ indėlis.
| Elemento pavadinimas | Siūloma reikšmė / pasekmė |
|---|---|
| Pensijų kaupimo įmoka (pradinė) | 2,5% nuo apdraustųjų pajamų |
| Pensijų kaupimo įmoka (paleidžiant, tikslas) | Palaipsniui augti iki 5,5% |
| Pereinamojo laikotarpio išlaidos (numatoma) | apie 20 mln. Lt pirmaisiais metais |
| Administravimo vietos | Pensijų fondai ir gyvybės draudimo bendrovės |
| Finansavimo šaltinis pereinamajam deficitui | Valstybės biudžetas dengia „Sodros“ trūkumą |
Nutarta įstatymo projektui po pateikimo pritarti ir pradėti jo svarstymo procedūrą. Pagrindiniu komitetu projektui svarstyti paskirtas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Įstatymo projekte siūloma pensijų sistemos reformą pradėti nuo 2004 m. Tokia reformos pradžia numatoma dėl pasirengimo darbų ir dėl to, kad nuo 2004 m. laukiama trumpalaikio šalies demografinės situacijos pagerėjimo, kuomet darbingo amžiaus žmonių ir pensinio amžiaus žmonių santykis turėtų šiek tiek didėti.
Nutarta įstatymo projektui po pateikimo pritarti ir pradėti jo svarstymo procedūrą. Pagrindiniu komitetu projektui svarstyti paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas. Nutarta Seimo nutarimo projektui po pateikimo pritarti ir pradėti jo svarstymo procedūrą. Pagrindiniu komitetu projektui svarstyti paskirtas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
Milijonas žmonių, investavusių į privačius pensijų fondus, tikėjosi sotesnės senatvės. Jau šį mėnesį antros pakopos pensijų fondų valdymo bendrovės ims ruošti metines fondų veiklos ataskaitas. Geriausiai 2008-aisiais sekėsi konservatyviems pensijų fondams, investuojantiems į Vyriausybės vertybinius popierius, obligacijas. Tik šie fondai metus baigė su pliuso ženklu.
Perspektyvos
Pensijų reforma Lietuvoje yra sudėtingas procesas, susijęs tiek su socialinio draudimo, tiek su mokesčių politika, ir reikalaujantis politinės valios, ekspertų diskusijų bei visuomenės palaikymo. V. Blinkevičiūtės ir socialdemokratų pozicija rodo siekį koreguoti antrąją pakopą, sustiprinti valstybės vaidmenį ir užtikrinti, kad reforma atitiktų Konstitucinio Teismo išaiškinimus bei žmonių lūkesčius.
tags: #pensiju #fondai #sukurti #blinkeviciutes