Pozityvus bendravimas su vaiku - tai sąmoningas ir nuoseklus tėvų bei rūpintojų pasirinkimas, grindžiamas pagarba, atjauta ir vaiko saugumo užtikrinimu. Pozityviosios tėvystės filosofija koncentruojasi į vaiko galimybių, stiprybių ir gebėjimų ugdymą. Pagrindinė pozityviosios tėvystės idėja - išugdyti geriausias vaiko savybes bei padėti jam atskleisti savo potencialą, kad užaugęs jis sugebėtų visiškai save realizuoti.
Kodėl smurtas nėra priimtina bendravimo forma
Fizinis smurtas - tai tyčiniai asmens veiksmai, kurie sukelia fizinį skausmą. Tokie veiksmai gali sutrikdyti žmogaus sveikatą bei sukelti pavojų gyvybei, šis elgesys nėra toleruotinas ir teisėtas. Niekas neturi teisės bet kokia forma, taip pat ir fiziškai, skriausti kito. Suaugusiojo fizinis smurtas prieš vaiką yra nelegalus veiksmas, kuris yra draudžiamas įstatymų ir už jį baudžiama. Tai nėra tinkama forma išreikšti emocijas, spręsti iškilusius sunkumus ar ginčus šeimoje.
Fizinės bausmės už tam tikrą elgesį. Priverstinis suvaržymas ar uždarymas, užrakinimas patalpoje. Daiktų daužymas ir mėtymas ginčo metu į kitą asmenį. Trenkimas, spyrimas, pliaukštelėjimas, stiprus purtymas, stumdymas, tampymas, dusinimas, plakimas, braižymas, žnaibymas, tąsymas už plaukų, badymas, šaudymas, skandinimas, deginimas, mušimas įvairiais daiktais, grasinimas fiziškai užpulti ir kt. Bazinių poreikių nepatenkinimas, įskaitant miego ir maisto ribojimą ar nesuteikimą, atsisakymas suteikti pagalbą sergant ar su(si)žeidus.
Emocinis smurtas ir jo atpažinimas
Nuolatinis nederamas elgesys tampa emociniu smurtu. Nuolatinis neigiamas požiūris į vaiką - kartojant, kad jis - beviltiškas, niekam tikęs, suėdė jums gyvenimą - menkina vaiką, o tai išgyventi jam gali būti nepakeliamai sunku. Amžiaus neatitinkantis bendravimas su vaiku, kai suaugęs reikalauja, kad jis elgtųsi kaip vyresnis arba, atvirkščiai, trukdo suaugti, pavyzdžiui, iki paauglystės leisdamas miegoti tėvų lovoje, taip pat žaloja vaiką.
Psichologinio smurto forma laikomas ir vaiko socialinės adaptacijos ribojimas - suaugusieji neleidžia vaiko į mokyklą, kiemą, būrelius, draudžia bendrauti su bendraamžiais. Kai nederamas elgesys, kartojasi metai iš metų, vaikas stipriai žalojamas psichologiškai. Jis gali jaustis nelaimingas, prislėgtas, nesaugus, nuolat nerimauti. Patyręs psichologinį smurtą, ir suaugęs gali nepasitikėti savimi bei kitais, tapti nuolankiu arba, atvirkščiai, itin agresyviu.
Taip pat skaitykite: Vaikų autizmas ir socialinė sąveika
Pozityvios tėvystės principai ir konkretūs metodai
Tėvystės galima išmokti, - teigia patyrusi teisininkė, didelę tarptautinę patirtį vaiko teisių srityje turinti ekspertė ir pozityvios tėvystės lektorė Dainora Bernackienė. Taigi, vaikams be galo svarbu jausti tėvų meilę, dėmesį ir švelnumą. Vaikams be galo svarbu jausti mūsų meilę, dėmesį ir švelnumą. Vaikams svarbu matyti, kad jūs rimtai žiūrite į tai, ką ji/-s nori pasakyti, kad į visus jausmus, prašymus ar nutikimus reaguojate dėmesingai.
- Kurti pagarbius ir šiltus santykius su vaiku. Nuolat pasidomėkite, kuo vaikas gyvena ir kaip jis jaučiasi. Būkite prieinama/-s, kai vaikas dalijasi savo įspūdžiais ar kreipiasi bet kokiu klausimu.
- Vis pasikalbėkite su vaiku apie saugumą. Nuolat grįžkite prie šios temos ir priminkite, kad niekas neturi teisės vaiko skriausti ar žeminti (mušti, rėkti, stumdyti, apvardžiuoti ir pan.). Pabrėžkite, kad niekam negalima liesti intymių vaiko kūno vietų ir prašyti pažiūrėti, išskyrus atvejus, kai tai būtina gydytojams bei tėvams ligos atveju ar susižeidus.
- Būkite saugiu suaugusiuoju savo vaikui. Rūpinkitės savo savijauta, kad galėtumėte išlikti rami/-us stresinėse situacijose. Kai sukyla įtampa, pirmiausia imkitės veiksmų, kurie padeda jums nusiraminti. Jei įtemptoje situacijoje nesusivaldėte, pripažinkite tai. Nurimus pasikalbėkite su vaiku - pirma/-s inicijuokite pokalbį, įvardinkite, kad netinkamai pasielgėte, atsiprašykite, pasakykite, kad kitą kartą stengsitės elgtis kitaip.
- Mokykite vaiką atpažinti ir išreikšti emocijas. Visos emocijos mums labai svarbios ir reikalingos, nes padeda išvengti pavojingų situacijų, susitaikyti su egzistenciniais klausimais, išgyventi skaudžius patyrimus. Problema, ypač stiprios emocijos, tampa, kai yra išreiškiamos veiksmais prieš save ar kitus.
- Skatinkite atvirą dialogą. Itin svarbu yra suvokti, kad bendravimas reiškia kalbėjimą su savo vaiku, o ne jam. Siekdami efektyvaus tarpusavio bendravimo turime išmokti aiškiai ir atvirai reikšti savo mintis, to paties mokydami ir savo vaiką.
- Naudokite ribas ir lūkesčius kaip saugumo garantą. Aiškios ribos ir lūkesčiai, kurie užtikrina vaiko saugumo. Ribos turėtų būti aiškiai aptartos prieš bendravimą ir, jeigu reikia, primintos viso bendravimo metu.
Aktyvus klausymasis ir žodžių galia
Yra tam tikros pagrindinės nuostatos ir gebėjimai, kuriuos turi savyje atrasti ir ugdytis tėvai. Tai - aktyvaus klausymosi įgūdžiai, jie turi būti efektyvūs, nes kitu atveju tėvai paprasčiausiai neišvengs netikrumo ir nenuoširdumo jausmo, o visas bendravimo procesas atrodys mechaninis ir paviršutiniškas. Žodžiai - itin galingas įrankis, leidžiantis mums perteikti savo giliausius jausmus vaikui. Vaikui, girdinčiam teigiamus žodžius iš savo tėvų, susiformuoja teigiamas savęs vertinimas. Tai formuoja jo savigarbą.
Kaip elgtis, jei smurtas vyksta aplinkoje ar tarp vaikų
Fizinis smurtas patiriamas iš kito vaiko taip pat yra netoleruotinas veiksmas. Skriauda iš kito vaiko dažnai patiriama tokioje aplinkoje, kurioje skriaudėjas jaučiasi saugus, nematomas ir nebaudžiamas. Tai gali būti uždaresnės erdvės mokykloje ar kai nėra šalia suaugusiojo. Skriaudžiamas dažnai būna silpnesnis vaikas už skriaudėją. Tačiau taip pat reikia žinoti, kad bet koks skriaudimas nėra tinkamas ir leistinas elgesys.
- Sakyk STOP arba duok ženklą sustoti skriaudikui. Įvardyk, jog tai nėra priimtina ir apie smurtą informuosi atsakingus suaugusiuosius.
- Jei nepavyksta žodžiu ar atsitraukimu sustabdyti skriaudiko arba tai vyksta ne pirmą kartą, ieškoti pagalbos galima kreipiantis į suaugusiuosius, kuriais tu pasitiki. Tai gali būti mokytojai, šeimos nariai ar kiti.
- Jeigu neramu ar nesi tikras, kad suaugusieji padės, visada gali kreiptis į Vaikų liniją. Čia tave išklausys savanoris ir galėsite kartu pamėginti ieškoti sprendimų, jei tuo metu to norėsi.
Jeigu tavo draugas ar pažįstamasis yra mušamas ar kitaip skriaudžiamas kito vaiko, svarbu perduoti šią informaciją suaugusiems, kuriais pasitiki. Informavimas apie kito skriaudimą gali padėti nuskriaustajam ir tai yra teisingas žingsnis. Jei tavo šeimoje yra skriaudžiamas tavo brolis ar sesė, tu taip pat tampi smurto auka ir raginame kreiptis pagalbos ne tik dėl brolio ar sesės, bet ir dėl savęs.
Kur kreiptis pagalbos ir teisinis kontekstas
Susidurdamas su fiziniu smurtu šeimoje ar kitoje aplinkoje, kurioje smurtauja suaugęs, kviečiame netylėti ir kreiptis pagalbos. Suprantama, kad gali būti baugu ir nedrąsu kreiptis, nes nežinai, kaip sureaguos smurtautojas. Gal jautiesi vienišas/a ir nežinai, kaip kažkas, tavo akimis beviltiškoje situacijoje, galėtų padėti, taip pat gali nežinoti įstaigų, į kurias gali kreiptis.
Taip pat skaitykite: Visavertis gyvenimas vaikų globos namuose
Tiek Vaikų linijos savanoris, tiek Vaiko teisių linijos konsultantas neprašys tavęs prisistatyti, jei to nenorėsi, galėsi likti anonimas. Vaikų teisių linijos atstovas galės tau suorganizuoti pagalbą, papasakos visą eigą, kaip ir kas vyks. Jei nenorėsi, neatskleis tavo duomenų ir smurtautojas nesužinos, kad būtent tu kreipeisi pagalbos. O jeigu tau gresia pavojus šiuo metu, kreipkis į Bendrosios pagalbos centrą numeriu 112.
Emociškai pasijusti lengviau ir sprendimo būdų kartu ieškoti padės Vaikų linijos savanoriai. 116 111 arba parašyti pokalbiais internetu. Su tavimi pasikalbės savanoris, leis išbūti tavo sunkius jausmus, išklausys ir pasidalys galimybėmis, kur gali kreiptis savo atveju.
Specializuotos pagalbos pavyzdžiai
Sauga vaikui draugiška erdvė skirta bendrauti su skyriumi gyvenančiu vienu iš tėvų Išmanios bendratėvystės centre su specialisto priežiūra yra viena iš išeičių, palengvinančių šią problemą. Bendravimą stebintis specialistas turi nesikišti į vaiko ir tėvo bendravimą, bet užtikrinti, kad vaikas jaustųsi saugus tiek fiziškai, tiek emociškai. Taip pat specialistas gali patarti ir padėti tiek bendravime dalyvaujančiam vienam iš tėvų, tiek vaikui užtikrinti, kad pokalbis išliktų pagarbus ir produktyvus.
Kaip tėvai gali keisti savo elgesį
Auklėjimo ir drausminimo ribos gali būti peržengiamos ir patiriant stresą, išgyvenant sudėtingas situacijas. Nederamą suaugusiųjų elgesį gali išprovokuoti nesąmoningi bandymai įveikti savo vaikystės patirtis. Didelę darbo su vaikais ir tėvais patirtį turinti ekspertė pabrėžė, kad dėl vieno ar kelių nesusitvardymų, užvaldžius emocijoms, tėvai neturėtų savęs kaltinti. Pakanka pripažinti savo klaidą ir atsiprašyti vaiko.
Tėvams, norintiems keisti bendravimo su atžalomis stilių, E.Petkutė patarė gilintis ir suprasti vaikų poreikius, kuriuos būtina patenkinti jų amžiaus tarpsnyje, mokytis atpažinti emocijas ir savikontrolės įgūdžių, tyrinėti savo elgesį ir stengtis jį keisti.
Taip pat skaitykite: Efektyvūs bendravimo metodai slaugant vaikus
Praktiniai patarimai kasdienai
- Palaikykite nuoseklumą: vaikui svarbu žinoti, ko tikėtis ir kokios taisyklės galioja.
- Skatinkite autonomiją: leiskite vaikui priimti amžiui tinkamus sprendimus ir klysti saugioje aplinkoje.
- Modeliuokite emocijų valdymą: parodykite, kaip ramiai kalbėti apie jausmus ir spręsti konfliktus be smurto.
- Pripažinkite klaidas ir atsiprašykite: tai moko vaiką atsakomybės ir žmogiškumo.
- Saugokite vaiko ribas: gerbkite jo kūno ir emocinį erdvę, nelieskite ar versti elgtis prieš norą.
Tarptautinis ir teisinis kontekstas
2011 m. priimta Stambulo konvencija kol kas neratifikuota Lietuvoje, nors Stambulo konvencija numato taisykles, skirtas apsaugoti vaikus liudytojus, ir įtvirtina pareigą užkirsti kelią smurtui prieš vaikus, patraukti smurtautojus atsakomybėn bei apsaugoti vaikus nuo smurto. Kaip konkrečiau įgyvendinti Vaiko teisių konvencijos 19 straipsnį, yra išaiškinta 2011 m. JT Vaiko teisių komiteto bendrajame komentare Nr. 13, kuris laikomas labai svarbiu žingsniu šioje srityje.
Vaiko teisėmis pagrįstas požiūris reikalauja, kad į vaikus būtų žiūrima ne tik kaip į „aukas“, o kaip teisių turėtojus su savo individualiu orumu, fiziniu bei psichologiniu vientisumu. Tai reiškia, kad siūlant įvairias paslaugas nukentėjusiems asmenims, reikia taip pat galvoti apie vaiko interesus ir specifinius poreikius, o kalbant apie įvairaus amžiaus vaikus, apsaugos ir paramos paslaugas reikia individualizuoti.
Kaip elgtis, jei vaikas pats daro smurtą
Jeigu taip nutiko, jog įsitraukei į netinkamą draugiją, kuri skatina skriausti kitus, ar dėl emocinių iššūkių, nesusivaldei ir ėmeisi fizinio smurto prieš kitą vaiką, tu visada gali sustoti. Tikriausiai supranti, kad smurtas nėra išeitis tinkamas ir būdas spręsti kilusį konfliktą ar kitą situaciją. Todėl visada gali kreiptis į patikimus suaugusiuosius - tai gali būti tavo šeimos nariai, mokytojai ar kiti. Pasikalbėk su jais, pasidalyk, kas nutiko ir kaip jautiesi. Suaugęs tau padės rasti sprendimo būdų, kaip suvaldyti situaciją, kaip pasielgti vienu ar kitu atveju.
Jeigu situacija užsitęsia ir jauti atstūmimą iš anksčiau buvusių draugų, dalykis apie tai su suaugusiais, pasikalbėk su draugais ar bendraklasiais. Būk šiuo atveju nuoširdus ir nusiteik, kad gali sulaukti kritikos. Tačiau tavo atviras pokalbis ir drąsa parodys kitiems vaikams, jog pripažįsti savo klaidas ir keitiesi.
Visuomenės atsakomybė ir prevencija
Visi vaikai gali atsidurti pavojingose ir gąsdinančiose situacijose, kai padidėja rizika jiems patirti kokio nors pobūdžio prievartą. Su prievarta vaikas gali susidurti įvairiose aplinkose - ugdymo įstaigoje, šeimoje, gatvėje, virtualioje erdvėje, smurtą patirti ir iš vaikų, ir iš suaugusiųjų. Vaikas, kuris tampa kitų smurto liudininku, nors ir nenukreiptu tiesiogiai į jį, ar gyvena aplinkoje, kurioje smurtaujama, taip pat patiria smurtą.
Šeima atlieka labai svarbų vaidmenį, įgyvendinant vaiko teises, tačiau kartais šeimoje yra nesaugu. Ar vaikai turėtų pasirūpinti klimato kaita, žmogaus teisių problemomis, pandemijomis, karais ir smurto epidemija? Vaikai yra vaikai. Vaikai negali nuolat savarankiškai kovoti už savo teises, suaugusiems stovint nuošalyje ir laukiant, kol nauja karta išspręs visas problemas, kurias jiems perleidžiame (ir kurių nemažai patys sukūrėme).
tags: #bendravimas #su #vaiku #be #smurto