Socialinis darbas yra viena iš tų sričių, kuriai ypač reikšmingas tarpinstitucinis bendradarbiavimas, padedantis teikti efektyvesnę pagalbą šeimai ar klientui, spręsti konfliktus, kylančius sunkumus ar sudėtingas gyvenimiškas situacijas.
Tarpinstitucinio bendradarbiavimo samprata ir svarba
Bendradarbiavimas - tai darbas kartu, sujungus intelektines jėgas, pagalba vienas kitam, bendras problemos sprendimas ir bendras sprendimo priėmimas.
Kalbiniu požiūriu sąvoka bendradarbiauti kildinama iš lotyniško žodžio "cooperari" - bendradarbiauti (daryti ką bendromis jėgomis).
Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje (2003) bendradarbiavimas apibūdinamas kaip asmens arba socialinių grupių bendravimas siekiant padėti realizuoti vienas kito poreikius.
Bendradarbiavimas yra integrali žmogaus egzistencijos dalis. Jis neatsiejamas nuo žmogaus aktyvumo, jo gebėjimo mokytis pritaikant savo patirtį.
Taip pat skaitykite: Vaikų autizmas ir socialinė sąveika
Socialinio darbo kontekste bendradarbiavimas yra priemonė, kuria naudojantis galima abipusiai naudingai keistis informacija, įgūdžiais ir patirtimi.
Bendradarbiavimo procedūra taikoma per neformalius kontaktus, kuriuos užmezga atskiri žmonės arba grupės, arba per formalias struktūras.
Pagrindiniai principai ir tikslai
Pagrindiniai principai ir sritys: Teigiama tarpusavio priklausomybė, Skatinanti sąveika, Individuali atsakomybė, Socialiniai gebėjimai, Grupiniai procesai.
Organizacijų bendradarbiavimas turi remtis ne kontroliavimu ar pavaldumu, o lygiavertiškumo principu, abipusiu pasitikėjimu ir bendrų tikslų siekimu.
Pagrindinis tarpinstitucinio bendradarbiavimo tikslas - suteikti visapusišką, nuoseklią ir tvarią pagalbą, orientuotą ne tik į problemų sprendimą, bet ir į ilgalaikį pokytį.
Taip pat skaitykite: Visavertis gyvenimas vaikų globos namuose
Bendradarbiaujant siekiama, kad žmogus neliktų vienas su savo sunkumais, o pagalbos procesas būtų aiškus, kryptingas ir pagrįstas tarpusavio susitarimais.
Efektyvus tarpinstitucinis bendradarbiavimas tiesiogiai priklauso nuo komunikacinės praktikos ir orientuotas į tam tikrus strateginius tikslus, kuriant veiksmingesnę socialinių paslaugų sistemą, sudarant palankesnes pagalbos šeimai galimybes.
Atvejo vadyba tarpinstitucinio bendradarbiavimo kontekste
Straipsnyje analizuojamas atvejo vadybos procesas tarpinstitucinio bendradarbiavimo kontekste, teikiant pagalbą Lietuvoje socialinę riziką patiriančioms šeimoms.
Atlikus tarpinstitucinio bendradarbiavimo atvejo vadybos proceso praktikos analizę siekiama išskirti esminius veiksmingo tarpinstitucinio bendradarbiavimo veiksnius ir kliūtis, telkiant pagalbos teikėjus, planuojant, teikiant pagalbą vaikui ir (ar) šeimai, bendradarbiaujant su valstybės, savivaldybių institucijomis, įstaigomis ir kitomis organizacijomis.
Atvejo vadybininkų vaidmuo šiame procese - itin reikšmingas. Jie koordinuoja pagalbos teikimą, organizuoja atvejo aptarimus, suburia skirtingų sričių specialistus ir užtikrina sprendimų įgyvendinimą.
Taip pat skaitykite: Efektyvūs bendravimo metodai slaugant vaikus
Bendri susitikimai, reguliarios konsultacijos ir grįžtamasis ryšys leidžia laiku pastebėti pokyčius, įvertinti priimtų sprendimų veiksmingumą ir, esant poreikiui, koreguoti pagalbos planą.
Institucijų bendradarbiavimo praktika Lietuvoje
Telšių socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkai ir socialiniai darbuotojai kasdien savo veikloje bendradarbiauja su įvairiomis institucijomis ir organizacijomis. Tai neatsiejama jų profesinės praktikos dalis.
Nuolatinis ryšys palaikomas su Savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyriumi, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bendruomenėmis, seniūnijomis, policijos pareigūnais, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriumi, ugdymo ir švietimo įstaigomis, vaikų dienos centrais, esančiais Telšių rajono savivaldybėje, kitų rajonų atvejo vadybininkais, socialiniais partneriais bei kitomis įstaigomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis.
Siekiant stiprinti bendradarbiavimą su ugdymo įstaigomis Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centro atvejo vadybininkės, Globos centro viešinimo specialistė bei GIMK atestuotas asmuo vyko susitikti su Joniškio rajono darželių darbuotojais.
Susitikimo metu pristatytas atvejo vadybos procesas, socialinių darbuotojų veikla, aptarta bendradarbiavimo svarba tiek globos, tiek atvejo vadybos procese.
Bendradarbiavimo kliūtys ir rizikos
Pastebima, kad bendradarbiavimu manoma esant ir paviršutiniškus, formalius, biurokratinio pobūdžio (pavaldumo) ryšius. Tokia samprata rodo nepakankamai suvokiant bendradarbiavimą socialinės pagalbos srityje.
Institucijų bendradarbiavimas ir koordinacija sąlygoja darbuotojų pasikeitimą patirtimi ir informacija, pasidalijimą atsakomybe bei tinkamiausio sprendimo radimą. Stokojant koordinacijos ir bendradarbiavimo yra didelė tikimybė priimti skubotą sprendimą.
Dažniausiai nebendradarbiaujant nėra žinoma, ką veikia kitos institucijos. Tokiu atveju iškyla tam tikrų paslaugų pasikartojimo arba visai jų nebuvimo problema.
Tarpinstitucinis koordinuotas darbas išviešina tokias problemas: profesionalų įgūdžių stoką, įstatymų spragas, organizacinius trūkumus, profesinę izoliaciją bei išteklių stoką.
Pavyzdžiui, R. Civinskas (2006) pastebėjo, kad organizuojamos paramos vaikui mechanizmas neveikia dėl to, kad neveikia tėvų ir mokyklos bendradarbiavimo mechanizmas.
Partnerystės ir lygiavertis bendradarbiavimas
Partnerystės sąvoka įgalina bendruomenes įnešti savo indėlį į socialinių demokratinių struktūrų plėtojimą, joje pripažįstamas visų visuomenės sektorių tarpusavio priklausomumas, kai kalbama apie sudėtingų socialinių, ekonominių ir politinių problemų sprendimą.
A. G. Rašytinienė (2008) teigia, kad partnerystė tai intensyvios organizacijų sąveikos forma, skirta problemoms spręsti. Partnerystė kuriama dalyvavimo pagrindu ir remiasi atvira komunikacija tarp visų narių.
Pagrindiniai partnerystės principai: pagarba, lygiateisiškumas ir geranoriškumas teisėtiems savitarpio interesams; laisvos bendros derybos; savanoriškumas ir realus įsipareigojimų vykdymas; objektyvios informacijos suteikimas, bešališkumas; tarpusavio kontrolė ir atsakomybė; bendradarbiavimo metodų ir formų kompleksiškumo taikymas.
Komunikacija ir nauji modeliai
Šis tyrimas yra pagrįstas sistemų teorija, kuri siūlo komunikaciją kaip pagrindinę sąvoką sistemų teorijoje.
Atliktas tyrimas parodė, kad respondentai aiškiai supranta savo profesinius tikslus, nustatydami įtakingas veiksnių charakteristikas efektyviam bendradarbiavimui ir efektyvaus tarpinstitucinio sąveikos trūkumą.
Siekiant optimizuoti tarpinstitucinį bendradarbiavimą atvejo vadybos procese, tikslinga formuoti naują tarpinstitucinio komunikacijos modelį, nustatant tikslus, priimant sprendimus ir pritaikant sprendimus praktikoje.
Taip pat svarbus yra kooperatinio proceso monitoringas, atliktų rezultatų įvertinimo algoritmas, kuris padėtų atlikti reikiamas sistemines korekcijas, kur reikia.
Profesinis tobulėjimas: supervizija ir intervizija
Efektyvinant socialinio darbo veiklą, būtinas nuolatinis mokymasis, savo darbo įvertinimas bei refleksija. Tam tinka supervizija ir intervizija, pasaulyje pripažinti profesinės paramos ir konsultavimo būdai.
Šie taikomi tiek norint pasidalinti patirtimi, ugdyti įvairius problemų sprendimo gebėjimus, išvengti perdegimo sindromo, tiek rengiant studentus profesinei veiklai, taip pat keliant kvalifikaciją, įgyjant naujų įgūdžių ir žinių.
Supervizija išsivystė į praktinę profesionalią intervenciją ir tapo savarankišku konsultavimo metodu darbo srities klausimais.
Supervizijos (kartu ir intervizijos) samprata daugiabriaunė. Egzistuoja požiūrių ir teorijų įvairovė, tad mokslinėje literatūroje pateikiama nemažai skirtingų supervizijos apibrėžimų.
Intervizija yra labai glaudžiai susijusi su supervizija, ir iš dalies netgi gali būti traktuojama kaip supervizijos forma ar rūšis.
Priežiūros vaidmenų žaidimas: Prižiūrimo asmens lūkesčiai ir sesijos tikslai
Tarpinstitucinio bendradarbiavimo poveikis ir nauda
Atliktas tyrimas rodo, kad kruopštus tarpinstitucinis bendradarbiavimas tiesiogiai veikia respondentų profesinę motyvaciją ir perorientuoja respondentų krypties lygius bei pastangų aktyvumą.
Telšių socialinių paslaugų centro specialistai, dirbdami kartu su partneriais, siekia ne tik spręsti problemas, bet ir kurti ilgalaikį pokytį - stiprinti žmogaus savarankiškumą, atsakomybę ir pasitikėjimą pagalbos sistema.
Socialinis tinklo intervencija kaip socialinės paramos metodas gali būti taikoma kaip vienas iš bendradarbiavimo rezultatų, stiprinant šeimos ir bendruomenės paramos tinklus.
Rekomendacijos praktikai
- Dalykiniam institucijų bendradarbiavimui reikia sąmoningo apsisprendimo ir įdirbio: pirmiausia suvokti bendradarbiavimo reikšmę ir naudą organizacijoje.
- Vystant darbuotojų gebėjimą dirbti komanda svarbu ugdyti gebėjimą bendrai planuoti ir atlikti užduotis.
- Įdiegti kooperacinio proceso monitoringą ir atliktų rezultatų vertinimo algoritmus, kurie padėtų koreguoti veiksmus praktikoje.
- Plėtoti partnerystes remiantis lygiateisiškumu, tarpusavio pasitikėjimu ir aiškiai apibrėžtais įsipareigojimais.
- Skatinti supervizijos ir intervizijos taikymą kaip praktikos tobulinimo ir palaikymo priemones.
Trumpa lentelė: Bendradarbiavimo elementai ir jų nauda
| Elementas | Nauda |
|---|---|
| Komunikacija | Geresnė koordinacija, aiškūs sprendimai |
| Partnerystė | Įtrauktis, resursų dalijimasis |
| Atvejo vadyba | Visapusiška pagalba šeimai/klientui |
| Supervizija / intervizija | Profesinis augimas, paramos mechanizmai |
Apibendrinant, tarpinstitucinis bendradarbiavimas - būtina sąlyga efektyviam socialiniam darbui, kuri reikalauja kryptingos komunikacijos, aiškių principų ir nuolatinio profesinio tobulinimo.
tags: #bendravimas #ir #bendradarbiavimas #su #socialiniais #partneriais