Šeimos ir ugdymo įstaigos darbuotojų bendradarbiavimas yra būtina sąlyga sėkmingam vaiko ugdymui(si). Visgi, įtraukti tėvus į ugdymo įstaigos gyvenimą nėra paprasta užduotis.
Pastebima tendencija, kad tėvai vis mažiau skiria laiko bendravimui su pedagogais, nors vaikų ugdymo(si) sunkumai, prasti rezultatai, elgesio problemos ir kita dažnai įvardijama kaip menko ugdytinių tėvų ir pedagogų bendradarbiavimo pasekmė.
Siekiant ugdyti vaikų asmenybės savybes, svarbu ugdyti ir jų socialinius įgūdžius, santykių užmezgimo, palaikymo, bendradarbiavimo, emocijų valdymo ir raiškos, problemų sprendimo ir kt. gebėjimus pradinio ugdymo proceso metu.
Socialinių įgūdžių ugdymo(si) proceso sėkmingumas bei veiksmingumas siejamas su visos mokyklos pastangomis, organizuojant ir koordinuojant ugdymo procesą, sprendžiant ugdymo įstaigoje iškylančias socialines problemas, atsižvelgiant į atsakomybių pasidalijimą priimant reikiamus sprendimus.
Labai svarbu, kad tėvai ir pedagogai, ugdydami gyvenimiškus įgūdžius, dalyvautų kaip lygiaverčiai partneriai ir dalintųsi atsakomybe už vaiko poelgius.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti psichologinį smurtą?
Tėvų ir ikimokyklinio ugdymo pedagogų bendradarbiavimą vienija vienas tikslas - vaiko gerovė.
Tyrimai apie bendravimą ir bendradarbiavimą
Tyrimo tikslas - išanalizuoti priešmokyklinio ugdymo pedagogų ir tėvų bendravimą bei bendradarbiavimą.
Tyrimas atliktas Kauno miesto 8-iose ikimokyklinio ugdymo įstaigose 2019 m. lapkričio mėn. Respondentai buvo atrinkti patogiosios atrankos būdu. Tyrime dalyvavo 50 priešmokyklinio amžiaus vaikų tėvų ir 46 pedagogai.
Atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad svarbiausios kliūtys sėkmingam tėvų ir pedagogų bendravimui ir bendradarbiavimui yra tėvų užimtumas ir nenoras dalyvauti ugdymo veikloje.
Tėvai dėl užimtumo ir laiko trūkumo neįtraukiami į bendradarbiavimo veiklą. Pedagogai nenoriai bendrauja telefonu ir internetu, teisindamiesi, kad yra užimti darbine veikla. Tuo tarpu tėvams tai priimtinesnė ir patogesnė bendravimo forma.
Taip pat skaitykite: Slaugytojo bendravimas su šeima
Tiek pedagogai, tiek tėvai stengiasi bendrauti ir bendradarbiauti taupydami savo laiką, todėl bendravimas ir bendradarbiavimas yra problemiškas, ne visada nuoširdus. Tarp pedagogų ir tėvų nepastebėta glaudaus ryšio, kuris galėtų būti užmezgamas bendrų veiklų metu.
Dabartinis tėvų ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų bendravimas ir bendradarbiavimas yra problemiškas ir dėl to, kad taikoma viena pagrindinė bendravimo ir bendradarbiavimo forma - pokalbiai atvedant ir pasiimant vaiką ir tėvų susirinkimai, kurie organizuojami retai.
Siekiant pakeisti mokyklinio amžiaus vaikų elgesį, ypač svarbios yra intervencinės priemonės.
Socialinių įgūdžių ugdymo(si) proceso sėkmingumas bei veiksmingumas siejamas su visos mokyklos pastangomis, organizuojant ir koordinuojant ugdymo procesą, sprendžiant ugdymo įstaigoje iškylančias socialines problemas, atsižvelgiant į atsakomybių pasidalijimą priimant reikiamus sprendimus.
Nagrinėjant pradinių klasių mokinių tarpusavio bendravimo sunkumus, išryškėjo, kad pradinių klasių mokiniams sunku prisiimti atsakomybę už savo elgesį, gerbti kalbantįjį, dalintis, išlaukti savo eilės, dirbti komandoje, išsireikšti neįžeidžiant kito asmens.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo konfliktai ir sprendimai
Mokinių bendravimo sunkumus siekiama įveikti įtraukiant juos į žaidimus, diskusijas, savirefleksiją.
Socialinės temos nuolat plėtojamos pamokų metu, taip pat vykdant tokias socialines programas, dalyvaujant socialinėse akcijose, draugiškose socialinio ugdymo olimpiadose, stengiasi įtraukti į neatlygintiną, savanorišką patirtį bei vykdant naratyvinio žaidimo veiklas, kurios skatina socialinius įgūdžius ugdyti(s) žaidžiant. Mokykloje skiriamas didelis dėmesys socialiniams ir emociniams įgūdžiams ugdyti.
Tarp vaikų įvykusius nesutarimus tiriamieji sprendžia kartu diskutuojant, remiantis socialinio ugdymo programa, prevencinėmis dienomis akcentuojant būdus padedančius išspręsti nesutarimus, kultūringą bendravimą ir bendradarbiavimą.
Kitas iš pradinių klasių mokinių tarpusavio bendravimo sunkumų įveikos metodų, kurį taikė tiriamieji, - naratyvinis žaidimas. Išryškėjo kelios tokio pasirinkimo priežastys: mokinių amžius, kuriame žaidimas yra įdomi ir patraukli veikla; žaidimas palengvina pradinių klasių mokinių susikaupimą ir įsitraukimą į ugdomąją veiklą; padeda praktiškai įtvirtinti naują informaciją aiškia ir įdomia forma; skatina saviraišką ir bendravimą.
Visų socialinių veiklų organizavimas vykdomas tiriamiesiems diskutuojant, aptariant ir bendradarbiaujant: išsikeliant tikslus, nusimatant gaires, aptariant rezultatus ir numatant tolimesnes veiklas bei jų temas.
Nuo pirmos akimirkos, kai šeimos paklausiamos, ar nori dalyvauti grupės veikloje, jos turi aiškiai suvokti, jog tikimasi kuo įvairiapusiškesnio jų įsitraukimo į lopšelio gyvenimą. Tėvams tai gali būti netikėta mintis ir iš pradžių ne visai priimtina.
Norint prasmingai įtraukti šeimą į veiklą, reikia tam skirti laiko, daug ką suplanuoti, susipažinti su šeimos interesais, žinoti kitus įsipareigojimus.
Jeigu augs pasitikėjimas ir tvirtės santykiai, tada išryškės daugiau tėvų reikmių, pomėgių, talentų. Pagrindinė ugdytojų komandos pareiga - kartu su šeima rūpintis vaikais.
Kadangi kūdikių pagrindinių reikmių tenkinimas visiškai priklauso nuo auklėtojų, labai svarbu, kad tėvai ir auklėtojos kasdien dalytųsi žiniomis apie vaiką, jo sveikatos būklę, paramos lygį, valgymą, sauskelnių keitimą, miegojimą ir žaidimą.
Apibendrinant galima teigti, kad bendradarbiavimo sąvoka neturi vienos apibrėžties, todėl dauguma autorių, kurie domisi ir analizuoja bendradarbiavimo sampratą ją aiškina įvairiai. Bendradarbiavimas - tai darbas kartu, siekiant bendro tikslo.
Labai svarbus tėvų įtraukimas į vaiko ugdymo procesą darželyje. Pedagogai turi ne tik informuoti vaiko tėvus apie tai kokia jo sveikata tą dieną, kaip jis šiandien valgė ir panašiai, bet ir stengtis, kad tėvai noriai dalyvautų grupės veikloje.
Mokyklos ir šeimos aplinkų sąveika yra labai svarbi vaiko ugdymui.
Tėvai atsako už vaiko brendimą, auklėjimą ir lavinimą, rengia jį gyvenimui už šeimos ribų. Tuo tarpu ugdymo institucija papildo ugdymą šeimoje.
Svarbiausias vaikų ugdymo tikslas - bendradarbiavimas su šeima. Jo sėkmė priklauso nuo pedagogo keliamų tikslų, mokėjimo bendrauti, tėvų socialinio - pedagoginio švietimo.
Tėvai dažnai nesusimąsto apie savo pareigas, kurias turėtų atlikti ugdydami vaikų gyvenimiškus įgūdžius, o jei ir susimąsto, - ,,neranda“ laiko dalyvauti.
Štai keletas tyrimų, susijusių su bendradarbiavimu su ugdytinių tėvais:
- Bendradarbiavimui su ugdytinių tėvais skirtų technologijų taikymas siekiant efektyvios komunikacijos.
- Ikimokyklinio amžiaus specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų tėvų poreikis pedagoginiam švietimui.
- Ikimokyklinio ugdymo pedagogų ir imigrantų tėvų bendravimas ir bendradarbiavimas.
- Pedagogų ir tėvų bendradarbiavimas ugdant autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus.
- Pedagogų ir tėvų bendradarbiavimo formos, organizuojant priešmokyklinio amžiaus vaikų etnokultūrinį ugdymą.
- Pedagogų ir tėvų bendradarbiavimo kokybė - vienas pedagogų veiklos profesionalumą lemiančių veiksnių.
- Šiuolaikinių technologijų panaudojimo galimybės bendradarbiaujant su ugdytinių tėvais.
- Tėvų, auginančių ikimokyklinio amžiaus specialiųjų ugdymosi poreikių vaikus, pedagoginis švietimas siekiant partnerystės su mokytojais.
- Tėvų ir mokyklos bendradarbiavimo gairės: ką atskleidžia kritiški tėvų atsiliepimai apie ugdymo procesą.
- Tėvų įtraukimas į aplinkos pedagogizavimą taikant andragogines sistemas.
- Tėvų požiūris į bendradarbiavimo raišką ikimokyklinėje bendruomenėje.
- Tėvų švietimas ikimokyklinėse ugdymo įstaigose: lūkesčiai ir realybė.
- Ugdymo įstaigos ir šeimos partnerystė.
- Ugdomosios aplinkos reikšmė pažinimo ugdymui(si) ikimokykliniame amžiuje.
Savo straipsnio tyrimo rezultatuose pabrėžia, kad bendradarbiavimo procesą dauguma autorių aiškina skirtingai.
Pasak D. Skeirienė (2005), žmonėms keičiantis patirtimi, dirbant bendrą darbą, labai svarbūs tampa bendravimo ir bendradarbiavimo procesai. Autorės nuomone, bendravimas ir bendradarbiavimas yra ypač svarbios žmonių santykių formos.
Tokios pat nuomonės laikosi autoriai Bruce ir Riketts (2008). Jie teigia, jog kai bendradarbiaujantys žmonės pradeda darniai veikti, siekti bendrų tikslo, galima pradėti kalbėti apie bendradarbiavimo procesą. Jie pabrėžia, kad bendradarbiavimas gali būti apibūdinamas kaip socialinis procesas, kurio sėkmė priklauso nuo proceso dalyvių veiksmingumo, efektyvumo ir pasitenkinimo galutiniu rezultatu.
L. Miltenienės (2005) nuomone, sėkmingo bendradarbiavimo pagrindas yra komandos narių tarpusavio sąveika, komunikacija, kooperacija.
R. Kontautienė (2006), tyrinėdama bendravimo problemas, aptaria svarbiausius bendradarbiavimo ugdymo įstaigos komponentus: formą, funkciją, kontekstą ir socialinį komponentą. Mokslininkė kaip esminį bendradarbiavimo komponentą išskiria bendradarbiavimo formą. Jos tvirtinimu, bendradarbiavimo funkcija apima tikslą arba bendradarbiavimo susiformavimo priežastis. Autorės teigimu bendradarbiavimo kontekstas lemia priežastingumą, dėl ko bendradarbiaujama, o socialinis komponentas apibūdina subjektus, su kuriais bendradarbiaujama.
Autorė I. Vaitkienė (2005) pabrėžia, kad tėvai ir ugdymo įstaiga - tai dvi institucijos, kurios rūpinasi vaiko ugdymu.
Vaikų, tėvų ir mokytojų bendravimas. Koks jis yra ir koks turėtų būti?
tags: #bendraujant #ir #bendradarbiaujant #su #istaigoje #dirbanciu