Šiame straipsnyje aptarsime smurto šeimoje pobūdį ir tendencijas, remdamiesi pateiktais fragmentais apie lyties pagrindu vykdomą smurtą, šeimos santykių dinamika, moterų patirtimis ir visuomenės požiūriu. Pateiktoje medžiagoje akcentuojami istoriniai ir socialiniai veiksniai, smurto progresija santykiuose, seksualinio smurto formos bei pasekmės ir prevencijos bei pagalbos svarba.
Istorinė ir socialinė perspektyva: sovietinė patirtis ir pokyčiai po okupacijos
Vienas iš pagrindinių šio rinkinio tikslų yra aptarti skirtingus sovietinės praeities ir postsovietinės dabarties socialinius kintamuosius, susijusius su tęstine tiesiogine ir tyčia vykdoma socialine kontrole Lietuvoje - lyties pagrindu grindžiamu smurtu prieš moteris šeimoje. Jis prasideda nuo trumpų apibendrinimų apie moterų vaidmenis ir galimybes transformuojant viešojo/privataus ribas ir sovietinę lygybės ideologiją, po to aptariamas retradicionalizacijos procesas ir jo poveikis šeimos gyvenimui bei lyties pagrindu vykdomam smurtui šeimoje.
Smurto pradžia ir raida santykiuose
Dažniausiai viskas prasideda pamažu, o santykiai tikrai neprimena smurtinių. Smurtautojas ilgainiui atsiskleidžia vis kitomis spalvomis, ima kontroliuoti vis labiau. Dažniausiai psichologinė prievarta ir būna ta pradžia. Menkinimas, nepripažinimas, žeminimas. Taip prieinama prie stadijos, kai seksualinius santykius be savo noro moterys laiko norma, gyvenimo santvarka, kur turi pasiduoti ir sutikti su viskuo, ką tau sako.
Ir fizinis, ir seksualinis smurtas prasideda nuo psichologinių dalykų ir žiūrima, kiek žmogus paklūsta kito valiai, kiek nusileidžia kito norams, reikalavimams. Ilgai besitęsiantis smurtautojo „jaukinimosi“ etapas moteris klaidina - jos suabejoja, ar santykiai sveiki, ar smurtiniai, toksiški. Juk kiekviename santykyje pasitaiko sudėtingų etapų, ginčų, konfliktų.
Seksualinio smurto pobūdis ir pasekmės
Mane išprievartavo mano vyras. Mane išžagino mano vaikinas. Tokius žodžius pasakyti baisu net pačiai sau. Kaip žmogus, su kuriuo pasirinkai būti kartu, kuris turėtų mylėti, rūpintis, su kuriuo turėtum jaustis saugi ir rami, - kaip toks žmogus gali prievartauti ar žaloti? Tai pripažinti gali būti labai skaudu. O kreiptis pagalbos, apie tai kalbėti su šeimos nariais, draugais, policija, medikais ar teisėjais gali atrodyti nepakeliama.
Taip pat skaitykite: Pagalba socialinės rizikos šeimoms
Seksualinė prievarta iš artimiausio žmogaus - dažniausia iš visų išprievartavimo situacijų. Jei draugas ar vyras kartą pasinaudojo jūsų kūnu ir išprievartavo, tenkindamas savo poreikius, ir neklausė jūsų sakomo „baik, nenoriu“, labai tikėtina, kad jis tą darys ir toliau, vis dažniau ir stipriau. Nestabdomas smurtas linkęs augti ir plėstis.
Olandų psichiatras Bessel van der Kolk, vienas geriausių traumos specialistų pasaulyje, sako, kad prievartavimo ir žaginimo trauma yra tos pačios prigimties, kaip ir karių psichologinės traumos, patirtos žiauraus mūšio lauke. Seksualinio smurto trauma sukelia potrauminio streso sutrikimą ir yra viena sunkiausiai išgydomų traumų, pakeičianti žmogaus kūną ir psichiką. Ilgalaikis ir pakartotinis traumavimas - prievartavimas šeimoje - atima iš žmogaus galią, motyvaciją kovoti ir gintis ir, jei negydoma, galiausiai sužlugdo asmenybę.
Smurto formos šeimoje
Smurtautojas šeimoje ar poroje naudoja ir visas kitas smurto formas - psichologinį (tai žeminimas, nuvertinimas, patyčios, pateikiant tai kaip juokelį ar sakant, kad „tu ne taip supratai“), ekonominį (draudimas dirbti, tobulėti, važiuoti į komandiruotes ar imtis projektų, biudžeto kontroliavimas, uždirbtų pinigų pasisavinimas, apgavystės, susijusios su pinigais), fizinį (mušimas, stumdymas, kitoks žalojimas, dažnai pasakant, kad tai įvyko netyčia).
Apie seksualinį smurtą iš artimiausio žmogaus negalima kalbėti, nekalbant apie smurtinių santykių kūrimosi dinamiką. Paprastai psichologinė prievarta paruošia kelią seksualinei prievartai.
Moterys, sutikimas ir visuomenės požiūris
Apie sutikimą seksualiniams santykiams Lietuvoje pradėta kalbėti tik prieš keletą metų. Laisvanoriško sutikimo koncepcija net buvo bandyta atspindėti įstatymuose, tačiau iniciatyva sulaukė bangos patyčių ir greit užgeso. Sutikimo [sąvokos] nebuvimas - labai didelė problema. Tai, kad tas pasiūlymas įvesti sutikimą į įstatymus buvo tiesiog išjuoktas, atvirai iš jo buvo išsityčiojama, rodo seksualinio smurto problemos nesuvokimą visuomenėje.
Taip pat skaitykite: Andrasiūnienės įžvalgos apie rizikos šeimas
Visuomenė nesupranta kontroliuojančių santykių poveikio poros seksualiniame bendravime. Nesupranta to, kad seksualiniai veiksmai, seksualiniai santykiai turi būti priimtini abiem partneriams. Jei vienas sutiko su tam tikrais veiksmais - prisilietimais, bučiniais, glamonėmis, tačiau eigoje jam ėmė nebepatikti, kas daroma su jo kūnu - jis turi turėti teisę atsiimti tą sutikimą ir tie veiksmai turi liautis.
Visuomenėje vis dar gaji nuostata, kad „vyrui reikia daugiau“ ir moters pareiga šeimoje ar santykiuose - patenkinti vyro seksualinius poreikius. Kita labai gaji nuostata, didinanti seksualinės prievartos paplitimą, yra tai, kad švietimas apie seksualinius santykius ir reprodukcinę sveikatą turi būti tik šeimos reikalas. Tokio švietimo nebuvimas palaiko „tradicinių“ nuostatų bujojimą.
Asmeninės istorijos ir pagalba
Psichologė pasakoja vieną iš smurtinių santykių istorijų. Panašių yra šimtai, tačiau moterys retai ryžtasi kreiptis pagalbos. „Moteris ilgą laiką patyrė vyro spaudimą turėti seksualinius santykius. Ši moteris dirbo, tad vyras ją keldavo anksti ryte, jau 5 valandą, kad galėtų su ja pasantykiauti ir kad ji laiku išeitų į darbą“. Psichologei moteris pasakojo negalinti dėvėti sijono. „Ji sakė: kai tik pareinu namo, tvarkausi virtuvėje - jo rankos iš karto lenda po tuo sijonu“. Vyras versdavo ją žiūrėti pornografinius filmus. Moteriai nepatikdavo, jau buvo šlykštu. „Tai buvo košmaras“, - sakė moteris psichologei.
Tokios prievartos pasekmės nuolat lydi aukas: „Jos kūnas pradėjo tiesiog šaukti“, - pasakoja psichologė. Moteris dirbo vyriškame kolektyve ir kai kolegos prieidavo arčiau, jos oda imdavo šiauštis, kildavo baimė. Vyrai tiesiog prieidavo darbiniais reikalais, tačiau moters kūnas po ilgalaikės seksualinės prievartos į juos reaguodavo kaip į pavojaus šaltinius. Galiausiai moteris kreipėsi pagalbos - ir jai pavyko! „Pagarba policijos pareigūnams, kurie šiuos vyro veiksmus traktavo kaip seksualinę prievartą. Taip būna retai“, - džiaugsmu dalinasi dr. Dalia Puidokienė.
Empatiškas ir atidus pareigūnų požiūris paskatino moterį nesustoti ir galiausiai vyrui buvo paskirtos kardomosios priemonės ir uždrausta artintis prie žmonos. Moteris apgynė save ir išsilaisvino nuo smurtautojo.
Taip pat skaitykite: Socialinis darbuotojas ir pedagogas: partnerystė prevencijai
Prevencija, švietimas ir institucinis atsakas
Specialistė sako, kad Lietuvoje nedelsiant būtinas švietimas apie tai, kas yra sveiki, o kas yra kontroliuojantys santykiai. Nuo mažumės vaikai turi būti ugdomi, kad suprastų skirtumą tarp to, koks yra kito žmogaus priimtinas elgesys, o koks - ne, kur yra ribos, kurių peržengti negalima. Vaikai ir suaugę turi mokytis drąsiai sakyti „ne“ nepriimtinam, diskomfortą keliančiam kitų žmonių elgesiui, neleisti peržengti savo ribų.
Specialistai ragina nepasiduoti ir kaip bebūtų sunku, smurto šeimoje ir poroje atveju būtinai ieškoti pagalbos. Kol rankos nenusviro galutinai, seksualinį smurtą patiriančius žmones specialistai ragina būtinai ieškoti pagalbos ir kreiptis į Prabilk nacionalinį informacijos apie seksualinį smurtą centrą. Puslapyje Prabilk.lt rasite informaciją, kaip atpažinti seksualinį smurtą šeimoje, kur kreiptis, nuo ko pradėti keisti savo situaciją. Čia dirbantys specialistai nesakys „pakentėk, nes tai tavo pareiga“.
Specialistai pabrėžia, kad smurtinio elgesio keitimo programos Lietuvoje - dar visai naujas reiškinys, o motyvuotų vyrų, kurie savanoriškai ieško pagalbos, yra vienetai. Daugiausiai dirbama su tais, kuriuos elgesio keitimo programą įpareigojo išklausyti teismas.
Statistika ir patirtys
2022 metais atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, kad 14,4% Lietuvos moterų yra patyrę išžaginimą. Taip vadinamas išprievartavimas vaginaliniu būdu. Seksualinę prievartą be išžaginimo (išprievartavimą analiniu, oraliniu būdu) yra išgyvenę beveik pusė apklaustųjų - net 48,2%. Nesaugiausia moterims erdvė, kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų, yra jų pačių namai.
Platesnis kontekstas: visuomenės atsakomybė ir mitai
Smurtinių santykių kultūra vis dar yra smarkiai išplitusi. Partnerės ar žmonos kontrolė santykiuose ir šeimoje, įvairių rūšių smurtas artimoje aplinkoje, kurį dar tik pradedame atpažinti ir tikras patirtis santykiuose gaubianti tyla mus persekioja dar iš okupacijos laikų auklėjimo. Vienas populiariausių mitų skelbia tai, kad „vyrui reikia daugiau“ ir moters pareiga šeimoje ar santykiuose - patenkinti vyro seksualinius poreikius.
Psichologė dr. Dalia Puidokienė: „Ne taip seniai moterys sakydavo: kaip gi tas vyras gyvens be seksualinių santykių? Štai ir kenčiu, ir žiūriu į lubas. Vyro savininkiškumas kraštutinę formą įgavo neseniai Prancūzijoje išaiškintame nusikaltime... Šis atvejis yra skaudus, labai gilus. Bet tai nereiškia, kad tokių atvejų, tik mažesnėje skalėje, neįvyksta Lietuvoj. Kai išnaudojama partnerė, paskui perduodama kitam vyrui, kai globotines, kurios neturi šeimos, suvilioja ir išnaudoja ne tik patėvis, bet ir jo giminės ir draugai. Tokio seksualinio ir psichologinio išnaudojimo atvejų yra ir Lietuvoje.”
Kas yra smurtas
Veiksmai institucijoms
Komisija sieks išsiaiškinti, ar įstaigoje galioja aiški veiksmų tvarka vaikui pranešus apie galimą seksualinį smurtą, ar darbuotojai žino, kaip tokiais atvejais privalu veikti, kam turi būti nedelsiant perduota informacija, kaip užtikrinama, kad vaikas nepatirtų spaudimo ar kaltinimų, ir ar jam laiku suteikiama profesionali pagalba.
„Vaiko praeitis, elgesys ar apranga negali tapti priežastimi jo neišgirsti. Į Gruzdžius vykstame tam, kad gautume aiškius atsakymus ir įsitikintume, jog kiekvieną kartą vaikui prabilus suaugusieji tiksliai žino, ką, kada ir kaip privalo padaryti, kad vaikas būtų apsaugotas“, - pabrėžia komisijos pirmininkė.
Veiksmai individui
Pasirūpinti savimi - mūsų pareiga prieš save, nes niekas kitas to nepadarys. Specialistai ragina nepasiduoti ir kaip bebūtų sunku, smurto šeimoje ir poroje atveju būtinai ieškoti pagalbos. „Jis pasikeis, jis pažadėjo“, - tokia iliuzija labai dažnai sulaiko smurtiniuose santykiuose. Tačiau kaip bebūtų gaila, realybė ta, kad smurtas dažniausiai kartojasi ir stiprėja, o smurtautojas didžiąja dauguma atvejų nesikeičia.
| Sritys | Pagrindiniai pastebėjimai |
|---|---|
| Smurto pradžia | Psichologinė prievarta kaip įvadas; menkinimas, kontrolė |
| Seksualinis smurtas | Gali būti vaginalinis, analinis, oralinis; dažniausiai vykdomas artimo asmens |
| Pasekmės | PTSS, sveikatos sutrikimai, socialinė izoliacija |
| Prevencija | Švietimas, įstatymai, pagalbos tarnybos, smurtautojų elgesio keitimo programos |
Ši medžiaga parodo, kad kovai su smurtu šeimoje reikia integruoto požiūrio: visuomenės švietimo, institucijų parengimo, efektyvių teisinių sprendimų ir prieinamos pagalbos nukentėjusiems. Svarbu atpažinti ankstyvuosius psichologinės prievartos ženklus, ugdyti sutikimo sampratą ir skatinti kultūrą, kurioje moters autonomija ir saugumas būtų pripažinti ir saugomi.