Šaltalankio nauda džiugina net ir žiemą, kai uogų jau nebėra. Kaip pasakoja žolininkė Danutė Kunčienė, šaltalankių naudą pastebėjo dar senovės romėnai - šio krūmo lapais maitinti arkliai buvo stipresni, o jų kailis žvilgėjo. Taip šaltalankis gavo lotynišką hippophae vardą, reiškiantį „spindintis arklys“. Nors šiandien kalbėdami apie šaltalankio naudą žmogaus sveikatai dažniau omenyje turime uogas, žolininkė pabrėžia ir šaltalankio lapų svarbą. Pasibaigus rudeniui, kai sveikatai naudingų gėrybių gamtoje galima rasti vis mažiau, žiemos pradžioje dar pakankamai ilgai išsilaiko nepažeisti šaltalankio lapai - žvilgantys, sidabrine apačia.
„Šaltalankio uogas geriausia rinkti vėlyvą rudenį - rugsėjo pabaigoje arba spalį. Tada uogos jau būna subrendę, o paskui jos pradeda juoduoti, byrėti. Tačiau net ir tada, kai uogų jau neberandate, galima prisirinkti lapų arbatai. Jos ypatingai naudingos persirgus įvairiais virusiniais susirgimais, padeda stiprinti organizmą“, - pabrėžia ji. Šaltalankio krūmų galima rasti ežerų šlaituose, tačiau žolininkė įspėja nedaryti klaidos ir nerinkti uogų iš pakelių - naudingiausios uogos bus tos, kurias rinksime iš švaria vietų. Geriausia šaltalankio uogas ir lapus rinkti kerpant šakeles. Jei mėginsite skinti uogas, plona jų odelė gali sutrūkti, o šakelių dygliai apdraskys rankas.
Uogos ir lapai: kas naudingiausia?
„Ne tik šaltalankio uogose, bet ir lapuose gausu naudingų medžiagų. Lapai yra vitamino C šaltinis, labai tinkamas plaukams skalauti. Šaltalankio lapų nuoviras plaukams suteikia žvilgesio, padeda nuo slinkimo - moterys, kurių plaukai išretėję, pastebi, kad šaltalankis padeda jiems geriau augti. O šaltalankių lapų ir šakelių nuovirą galima naudoti ir kojų vonelėms, kurios lengvina podagros ir sąnarių skausmus, tinka spuoguotai odai gydyti“, - sako D. Kunčienė.
Lapų ir uogų arbatą rekomenduoja po įvairių susirgimų. Turtinga sudėtimi ir gausybe naudingų savybių pasižymi ir šaltalankio uogos - jose daug flavonoidų, vitaminų B1, B2, B6, vitamino C, E, K, D, beta karoteno, sočiųjų ir polinesočiųjų riebalų rūgščių. Šaltalankiai iš organizmo šalina laisvuosius radikalus, mažina cholesterolio kiekį kraujyje. „Šaltalankio uoga ypatingai naudinga tuomet, kai esame persirgę, organizmas nusilpęs. Mūsų mityboje uogos gali būti naudojamos profilaktiškai prieš aterosklerozę. Šaltalankių aliejus padeda esant žaizdoms burnos gleivinėje, skrandžio erozijoms, gali būti naudojamas ir išoriškai žaizdoms gydyti. Ne veltui šaltalankis dažnai įeina ir į įvairių kremų sudėtį - jis neleidžia odai taip greitai senti“, - sako žolininkė.
Kaip naudoti šaltalankius gamyboje ir kasdienėje mityboje
Šaltalankio uogos gali būti spaudžiamos sultims, verdamos uogienėms; daug naudos išgaunama iš šviežių arba šaldytų uogų, iš kurių ruošiamos skanios arbatos. „Visada gerai turėti šviežių šaltalankio uogų. Iš jų galima pasidaryti labai skanią arbatą - uogas užplikome karštu vandeniu, sutriname, pasiskaniname medumi ir turime puikiausią vitamininę arbatą. Dar geriau, jei turime prisidžiovinę ir augalo lapų - jie arbatai suteikia dar ryškesnio, malonesnio skonio“, - pataria ji.
Taip pat skaitykite: Alzheimerio ligos valdymas Lietuvoje
Uogos tampa ne tik gydančia arbata, bet ir gydančiu maistu. Su šakelėmis ir lapeliais nukirptas šaltalankių uogų kekes žolininkė pataria namuose dėti į šaldiklį. Kai šakelės pašals, dideliame inde pakanka jas padaužyti, ir uogos gražiai nubyra. Taip atskyrus naudingas krūmo dalis, šakeles ir lapus galima sėkmingai panaudoti verdant arbatas ir nuovirus, o uogos puikiai tiks sultims, aliejui, arbatoms, desertams ar net receptams su žuvimi. „Šaltalankio uogos labai skaniai dera su žuvimi, pavyzdžiui, troškinta menke. Sibire nuo seno moterys gardžią žuvį tiekdavo su šaltalankių padažu“, - aiškina žolininkė.
Prisirinkus šaltalankio uogų, namuose galima pasigaminti jų aliejų. „Išspaudus šaltalankių sultis, išspaudas su smulkintomis odelėmis ir sėklomis reikia išdžiovinti, o tuomet užpilti alyvuogių aliejumi. 20 dienų užpilą reikia laikyti šiltai, vis papurtyti. Tada, kai jau nukoši, turi tą pirmą, auksinį šaltalankių aliejų. Jis - aukso vertės, ypatingas. Mažas jo buteliukas vaistinėse kainuoja labai daug, o patiems pasidaryti paprasta“, - pastebi D. Kunčienė. Lietuvoje šaltalankių sėklų aliejus neparduodamas, nes jis brangus dėl didesnio jame esančio vitamino E kiekio. Uogų aliejus tinka vartoti į vidų, kai vargina skrandžio ligos, avitaminozė. Natūralus šaltalankio aliejus skystina kraują, tad tinka vėžio ir kraujagyslių ligų prevencijai.
Odos priežiūra ir grožis
Šaltalankių aliejus labai tinkamas odos ligoms gydyti - nuo dermatitų, žaizdų, sutrūkinėjimų. Padeda gydant pragulas, iššutusias vietas; moterims atsiradus žaizdelių naudojami vidiniai gydomieji makšties tamponai su šaltalankiu. Aliejus gali padėti vėžiu sergantiems žmonėms, nes saugo baltuosius kraujo kūnelius nuo radiacijos ir radioterapijos (švitinimo). Po chemoterapijos greičiau atsinaujina audinių ląstelės, gyja oda. Šaltalankių uogų aliejus yra efektyvi priemonė odai gydyti Nudegus pliaže ar buityje, nušalus, iššutus, nutrynus arba atsiradus mažų žaizdelių.
Šaltalankių sultys galėtų būti naudojamos grožio ritualuose. Raukšlėtai odai tinka kaukė iš vieno arbatinio šaukštelio grietinės ir vieno arbatinio šaukštelio šaltalankių sulčių; toks derinys drėkina ir maitina odą. Maitinamąją kaukę galima pasigaminti ir iš dviejų šaukštų riebios varškės, sumaišytos su arbatiniu šaukšteliu šaltalankių sulčių ir kiaušinio tryniu. Kaukę palaikyti apie 15 minučių, po to nuplauti šiltu arbatiniu vandeniu. Taip pat gali būti pridedama kamparo aliejaus, jei pageidaujama.
Dozavimas, saugumas ir sąveikos
Šaltalankiai gali būti netinkami kai kurioms gyventojų grupėms. Saugumo aspektai: šaltalankiai gali būti netinkami vaikams ir žmonėms su tam tikromis ligomis. Dažniausiai pasitaikantys šalutiniai poveikiai yra virškinimo sutrikimai vartojant didesnes dozes. Prieš naudojant šaltalankių papildus, ypač jei vartojate kitų vaistų, rekomenduojama pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu. Dozavimas: nėra pakankamai mokslinių įrodymų apie saugias ar veiksmingas šaltalankių dozes; tyrimai rodo platų dozių diapazoną, todėl būtina laikytis individualios rekomendacijos.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie slaugos darbą Berlyne
Gydytojai ir vaistininkai įspėja apie galimas sąveikas su vaistais, įskaitant kraują skystinančius vaistus ir cukraus kiekį kraujyje mažinančius vaistus. Todėl svarbu kartu su gydytoju įvertinti galimą sąveiką su vaistais, papildais ir mityba. Laikymo sąlygos: maisto papildus ir kremus rekomenduojama laikyti vėsioje, sausoje vietoje, apsaugotoje nuo tiesioginių saulės spindulių. Išmeskite papildus ir kremus, kai pasibaigia nurodytas galiojimo laikas. Šaltalankių sultys reikalauja atsargumo dėl didelio rūgštingumo: neskiestos sultys gali dirginti skrandžio gleivinę, todėl jas reikėtų gerti atsargiai ir, jeigu reikia, atskiesti vandeniu.
Ar galima auginti šaltalankius Lietuvoje?
Šaltalankiai - dygliuotas medis, paplitęs Azijoje ir Europoje. Medis turi gydomųjų savybių ir dažnai įeina į tradicinę ir kosmetinę praktiką. Sultys ir aliejai turi daug antioksidantų, vitaminų ir nepakeičiamųjų riebalų rūgščių; šių medžiagų dėka šaltalankiai stiprina imuninę sistemą, gerina odą bei palaiko širdies ir kraujagyslių sveikatą.
Pristatomi receptai ir praktiniai patarimai
- Gaivinantys šaltalankių putėsiai: šaltalankių uogos, cukrus, vanduo, želatina, plakta grietinėlė ir šokoladas - puiki vasaros gaiva.
- Šaltalankių arbata: užplikyta arbata su susmulkintomis šaltalankių uogomis ir medumi.
- Šaltalankių uogienė su graikiniais riešutais: uogos, riešutai, cukrus ir vanduo - puikus desertinis užtepalas prie patiekalų.
- Šaltalankių suflė: kiaušinių baltymai, cukrus, šviežios šaltalankio uogos ir sviestas.
- Šaltalankių želė: šaltalankio sultys su cukrumi, tirštinant pagal poreikį.
Ar tikrai stiprėja plaukai, gerėja odos spalva? Vietoj šių hibridinių pretenzijų, svarbu žinoti, kad senovės graikai ir romėnai šaltalankius vartojo dėl jų maistingųjų medžiagų - geležies, vario, mangano - kurios stiprina plaukų šaknis ir suteikia odai įspūdingą atspalvį. Šaltalankių aliejus įeina į daugelio kremų, losjonų, serumų sudėtį. Galite pasigaminti ir namų grožio kaukę: sutrinkite šaltalankių uogas, įdėkite šaukštelį aliejaus ar grietinės ir užtepkite veidą ar kaklą. Po 15 minučių nuplaukite šiltu vandeniu. Taip pat galima naudoti aliejų vietiškai odos gydymui ir žaizdų gijimui, ypač jei kalbame apie radiacijos ar chemoterapijos laikotarpius.
Infografika ir papildomi šaltiniai
Napildomi duomenys ir praktiniai patarimai šaltalankio pasirinkimui
100 proc. neskiestos šaltalankių sultys yra grynas koncentratas be priedų, o nektarai skiedžiami vandeniu ir dažnai turi pridėtinio cukraus. Renkantis sultis, atkreipkite dėmesį į ekologiškumo sertifikatą LT-EKO-001, kuris reiškia, kad uogos augintos be sintetinių pesticidų ir trąšų. Jei sergate virškinimo sutrikimais ar turite jautrumą rūgšties poveikiui, pradėkite vėliau ir vartokite mažais kiekiais, palaipsniui didindami dozę.
Šaltalankiai gali būti naudingi imuninei sistemai, virškinimui, odai ir širdies kraujagyslių sveikatai. Tačiau pagrindinė žinia - derinti su gydytoju ir laikytis saiko: per didelės dozės, sąveikos su vaistais ir netoleravimas gali sukelti nepageidaujamų reakcijų. Lanksti dienos norma, atsakingas vartojimas ir kokybiški produktai - pagrindiniai žingsniai siekiant gauti maksimalias naudas iš šaltalankių.
Taip pat skaitykite: Slaugos Darbo Apžvalga
Šaltalankio nauda džiugina net ir žiemą, kai uogų jau nebėra. Tačiau svarbiausia - rinktis šviežius ar šaldytus lapus ir uogas, ruošti arbatą ar sultis bei pasiruošti skanaus aliejaus gamybai namuose, naudojant paprastą receptūrą ir atsargumo priemones.