Autorių teisių klausimai kūrėjams yra itin aktualūs, ypač socialinių tinklų eroje. Įprastoje žiniasklaidoje menininkų autorių teisės saugomos, tačiau socialinių tinklų pasaulis vis dar veikia nevaržomai, meno kūriniai dažnai tampa tiesiog gražiu fonu gražioms fotografijoms.
Vis dažniau pasitaiko situacijų, kai viešosiose erdvėse skambantys muzikos kūriniai yra monetizuojami, algoritmai socialiniuose tinkluose juos atpažįsta, pažymi, o „YouTube“ platforma be autorių palaiminimo netgi neleidžia įkelti vaizdo siužeto, kuriame skamba muzika. Taigi, muzikos pasaulio kūrėjų teisės yra ginamos, o vizualiojo meno kūrėjai vis dar lieka nuošalyje.
Asociacijos LATGA Menų skyriaus vadovė Ingrida Radovič aiškina, kad vizualiojo meno kūrėjai pagrindines pajamas uždirba iš kūrinių pardavimo, o ne iš kūrinių naudojimo, už kurį gauna atlygį. Menininkai vis dar klaidingai mano, kad jų kūrinių sklaida, kad ir be autorystės, yra būdas reklamuoti savo kūrybą.
Socialiniai tinklai šiandien yra svarbi kultūros komunikacijos dalis. Kultūros festivalių, renginių komunikacijų planuose socialiniai tinklai tampa vienu iš komunikacijos kanalų. Ir jis, anot S. Jokštytės, meno kūrėjams gali tapti tikrai naudingas, ne tik kurdamas ryšį su meno vartotojais, žiūrovais, bet ir finansinę grąžą.
Vis dėlto, turėti finansinės naudos iš socialiniuose tinkluose šmėžuojančios savo kūrybos vizualiojo meno kūrėjams dar sunkiai įmanoma: „Vaizdų atpažinimo įrankiai egzistuoja, tačiau jie yra labai sudėtingi ir brangūs, be to, neveikia šimto procentų tikslumu. Ilgai užtrunka, kol socialinių tinklų platformos priima autoriams palankius sprendimus. Neseniai pasklido žinia, kad po ilgų derybų, trukusių kelerius metus, pagaliau sutartį su „Meta“ pasirašė Prancūzijos vizualiųjų menų autorių organizacija. Tačiau kol kas problemos sprendžiamos taip: jūs praneškite apie pažeidimus, mes pašalinsime. Neabejoju, kad reikės bent kelių teismų, kol atsiras licencinės sutartys su autoriams atstovaujančiomis organizacijomis“, - sako asociacijos LATGA atstovė ir priduria, kad stengiamasi šviesti autorius: organizuojami įvairūs edukaciniai renginiai, kūrėjai yra nuolat konsultuojami organizacijos teisininkų.
Taip pat skaitykite: Motinystės tema lietuvių kūryboje: analizė
Autorių teisių klausimai kūrėjams yra jautrūs ir aktualūs. Įprastoje žiniasklaidoje menininkų autorių teisės yra saugomos, o socialinių tinklų erdvėse, savo asmeniniuose profiliuose žmonės veikia nevaržomai. Jų fiksuotuose vaizduose meno kūriniai dažnai tampa tiesiog gražiu fonu. Tačiau išties svarbu nurodyti ne tik erdvę, bet ir meno kūrinio joje autorystę.
Socialiniai tinklai kai kuriems autoriams padeda auginti savo žinomumą, parduoti kūrinius, tampa puikiu darbų portfeliu, tačiau juose vis dar egzistuoja daugybė spąstų, nuo kurių kūrėjai nėra apsaugoti. Gal į „Žymėk autorių“ panašios akcijos paskatins žmones labiau susimąstyti apie tai, kas yra kūrėjas, meno kūrinys ir autorystė.
Virtualius vaizdus vieno mygtuko paspaudimu gali perkurti kiekvienas, o įrankiai, leidžiantys juos kurti, dauginti ir platinti, prieinami neribotą laiką, neribotoje teritorijoje. Vizualiojo meno kūrėjų pavardės ir darbai šiame vaizdų sraute dažnai cirkuliuoja be autorystės. Menininko pavardė ir kūrinio pavadinimas viešojoje erdvėje mažų mažiausiai yra pagarbos menininkui ženklas.
Socialiniuose tinkluose pasklidę, kartais perkurti vaizdai nebeleidžia nustatyti vaizdo kilmės šaltinio. Autoriai tuomet yra bejėgiai reikalauti, kad jie būtų nurodomi kaip kūrinių autoriai, nes vaizdus sukūrę šaltiniai ir subjektai jiems yra tiesiog nežinomi.
LATGA Menų skyriaus vadovė Ingrida Radovič teigia, kad kiekvienas autorius nuo kūrinio sukūrimo momento į savo kūrinį turi turtines ir neturtines teises. Turtinės autoriaus teisės - tai išimtinės autoriaus teisės leisti naudoti kūrinį tam tikrais būdais, pavyzdžiui, skelbti jį internete. Šios teisės galioja visą autoriaus gyvenimą ir dar 70 metų po jo mirties. Neturtinės teisės - autorystės teisė, teisė į autoriaus vardą ir kūrinio neliečiamybės teisė - galioja neribotai.
Taip pat skaitykite: Bylinėjimosi išlaidos
I. Radovič primena, kad taisykles ir ribas visiems naudotojams nustato Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. Nėra didelio skirtumo, ar kūrinys naudojamas internetinėje žiniasklaidoje, ar žiniasklaidos priemonės paskyroje socialiniuose tinkluose. Kalbant apie privačius asmenis, kurie viešai skelbia kitų autorių kūrinius socialiniuose tinkluose nekomerciniais tikslais be autorių leidimo, - toks skelbimas pažeidžia socialinių tinklų naudojimo taisykles, kurios dažniausiai numato, kad į socialinius tinklus galima kelti tik savo sukurtą turinį, nepažeidžiantį kitų asmenų autorių teisių. Taigi, autoriai ar jų atstovai gali paprašyti internetinės platformos administratoriaus pašalinti jų teises pažeidžiantį turinį. Populiariausiose platformose paprastai tai padaroma gana greitai - per keletą valandų.
Praėjusiais metais į Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą buvo perkelta 2019 metų Europos Sąjungos direktyva dėl autorių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje. Direktyva numato turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjų atsakomybę už turinį, kurį tokių paslaugų naudotojai viešai skelbia interneto platformose, ir pareigą gauti leidimą iš teisių turėtojų. Lietuvos muzikos autoriai jau gauna atlyginimą už jų kūrinių naudojimą tokiose platformose.
Mūsų dailininkai ir fotografai iš kai kurių užsienio šalių per LATGA asociaciją taip pat gauna atlyginimą už tokį panaudojimą. Kol kas dar neturime licencinių sutarčių su didžiaisiais paslaugų teikėjais dėl vizualiųjų menų, bet tikimės greitu metu pradėti derybas ir pasiekti, kad nebereikėtų pildyti prašymų šalinti be leidimo paskelbtus mūsų autorių kūrinius, kad tie kūriniai galėtų likti interneto erdvėje, o autoriams už juos būtų tinkamai atlyginta.
Po balsavimo EP tiek užsienio, tiek Lietuvos žiniasklaidoje nuvilnijo daug komentarų, kuriuose baiminamasi, jog priimti pakeitimai apribos saviraiškos laisvę internete ir bus kitaip kenksmingi Europos Sąjungos piliečiams. Kai kurias nepagrįstas baimes norėtųsi išsklaidyti.
Mitai apie Autorių Teisių Direktyvą
Mitas Nr. 1 - interneto platformos vykdys vartotojų įkeliamo turinio cenzūrą. Vienas iš gajų argumentų prieš pakeitimus ES Autorių teisių direktyvai - galima turinio cenzūra. ims prevenciškai cenzūruoti ir blokuoti net ir autorių teisių nepažeidžiančius šių platformų vartotojų kūrinius. Tačiau reikia suprasti, kad vienas svarbių interneto (ypač - socialinių tinklų) platformų verslo modelių elementų - vartotojų veiksmų sekimas ir duomenų kaupimas, kuo didesnės tarpusavio komunikacijos ir aktyvumo skatinimas. Platformos tikrai ras būdų, kaip skatinti ir patenkinti vartotojų saviraiškos poreikį, tuo pačiu gerbiant ir autorių teises.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Mitas Nr. 2 - informacija internete bus prieinama sunkiau, nes didelė dalis bus randama tik pirminiuose šaltiniuose. Sunku komentuoti tokią baimę, nes technologinių galimybių, kaip tą informaciją galima cituoti, tuo pat metu apsaugant ir autorių teises, yra. Be kita ko, vienas iš Direktyvos 11 straipsnyje numatytų elementų yra galimybė individualiuose, nekomerciniuose projektuose rodyti, cituoti labai trumpas kūrinių ištraukas, atskirus žodžius. Direktyvoje būtent ir numatytos išimtys nekomerciniams projektams, Direktyva negalios vadinamiesiems memams.
Mitas Nr. 3 - projektas nederintas ir „prastumtas“ korporacijų lobistų. Net Lietuvos europarlamentaras Bronius Ropė viešojoje erdvėje piktinosi tuo, kad projektas buvo “stumiamas”, “nesuderintas”. Reaguojant į šį mitą reikia paminėti, kad pakeitimai Direktyvai buvo svarstomi du metus, o pati direktyva paskutinį kartą buvo keista prieš kelis dešimtmečius. Įdomus faktas - kova dėl ES Autorių teisių direktyvos juokais dar vadinama Holivudo ir Silicio slėnio kova. Taigi, korporacijos iš dalies atstovavo abi puses.
Mitas Nr. 4 - dings saviraiškos laisvė, dings memai. Šį mitą paneigti itin paprasta - Direktyvoje būtent ir numatytos išimtys nekomerciniams projektams, Direktyva negalios vadinamiesiems memams.
Mitas Nr. 5 - prie pakeitimų galės prisitaikyti tik didžiulės korporacijos, mažiems, naujiems socialiniams tinklams jie taps nepakeliama našta. Dalis Direktyvos kritikų teigė, kad nauji reikalavimai taps „nepakeliama našta mažiesiems rinkos veikėjams ir apribos konkurenciją socialinių tinkle rinkoje“, nes prie griežtų Direktyvos reikalavimų galės prisitaikyti tik didžiulės kompanijos. Tai yra netiesa visų pirma dėl to, kad nauji reikalavimai nebus taikomi mažiesiems rinkos veikėjams (kompanijoms, veikiančioms mažiau nei tris metus ir turinčioms mažesnę nei 11 milijonų eurų apvartą ir turinčioms mažiau nei 5 milijonus unikalių vartotojų). Dar daugiau - turėdami omenyje pasikeitusį, pagerėjusį ES nusistatymą autorių teisių ir intelektinės nuosavybės apskritai, atžvilgiu, pačių socialinių platformų kūrėjai sugalvos būdus, kaip savo verslo modelius prie jų pritaikyti arba atitinkamai pakeisti.
Mitas Nr. 6 - nukentės vartotojai. Dar viena baimė sako, kad internetinės platformos, vengdamos atsakomybės už galimus autorių teisių pažeidimus, atsakomybės prašys iš vartotojų. Tai yra netiesa visų pirma todėl, kad Direktyva būtent ir perkelia atsakomybę nuo vartotojų ant internetinių platformų pečių. Jei, pavyzdžiui, nuspręsite patalpinti dalį savo mėgstamo filmo „Youtube“, šiandien už tai esate atsakingas tik Jūs pats. Pagal naujas taisykles, atsakomybė teks ir patiems „Youtube“, kuriuos į teismą už autorių teisių pažeidimus galės patraukti ir suinteresuotų pusių teisininkai. Be kita ko, būtų sunku įsivaizduoti internetinę platformą, kovojančią su savo pačios vartotojais, nuo kurių priklauso jų gerovė.
Pliusai: Kokybinis Pokytis Autorių Teisių Srityje
Diskusijos dėl ES Autorių teisių direktyvos - iš dalies filosofinės ir turbūt gilesnės, svarbesnės nei gali pasirodyti iš pradžių. Ne paslaptis, kad yra manančių, jog intelektinė nuosavybė nėra tokio pat tipo, kaip kitų formų nuosavybė, todėl ir jos apsauga turi būti ribota, nepažeidžianti tokių visuomenės elementų kaip saviraiška, interneto laisvė. Yra teigiančių, kad intelektinės nuosavybės apsauga savaime riboja idėjų sklaidą.
Nepaisant kritikos, verta paminėti, kad priimti pakeitimai ES Autorių teisių direktyvai yra gera pradžia seniai lauktiems pokyčiams intelektinės nuosavybės apsaugos srityje. Autoriai neturi resursų patys nuolat stebėti skirtingas internetines platformas ir veltis į debatus su korporacijomis, be to, tai jokiu būdu negarantuoja pajamų.
Pirmiausia - dėl išaugsiančios interneto platformų atsakomybės. Jei iki šiol interneto gigantai atsakomybės dėl autorių teisių pažeidimo išvengdavo, ir toliau sėkmingai vystydavo savo verslus, tai dabar situacija keisis. Natūralu - autoriai neturi resursų patys nuolat stebėti skirtingas internetines platformas ir veltis į debatus su korporacijomis, be to, tai jokiu būdu negarantuoja pajamų.
Antra - išauga pajamos dėl reklamos. Nudžiugti turėtų ir naujienų (ir kitokių) portalų valdytojai - nors Direktyva įpareigoja naujienų puslapius ir įvairius socialinius tinklus mokėti autoriams už jų kūrinių naudojimą, tačiau ateina ir papildomas pajamos iš reklamos (kurios šiandien netenkama dėl turinio (per)pasidalijimo kitose platformose ar puslapiuose).
Trečia - atsiveria naujas puslapis bendradarbiavimo galimybėms tarp autorių ir internetinių platformų. Pagarbos autoriams puslapis. Jei anksčiau autorių žodis interneto gigantams išvis nebuvo svarbus, tai dabar į jų norus teks įsiklausyti. Neatmestina galimybė, kad savo žinomumo didinimu suinteresuoti autoriai suteiks teises interneto platformoms (-ose) naudotis jų kūriniais.
Apibendrinant, ES Autorių teisių direktyva yra svarbus žingsnis siekiant užtikrinti autorių teises skaitmeninėje eroje. Nors direktyva sulaukė nemažai kritikos, ji taip pat atveria naujas galimybes autoriams ir interneto platformoms bendradarbiauti ir kurti tvarią ekosistemą, kurioje gerbiamos intelektinės nuosavybės teisės.
ES Autorių teisių direktyvos balsavimo rezultatai Europos parlamente
Socialinė akcija „Žymėk autorių“
VšĮ „Galerijų savaitgalis“, bendradarbiaudamas su menininkams atstovaujančia Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga, inicijavo socialinės reklamos kampaniją „Žymėk autorių“. Jos tikslas - ugdyti visuomenės pagarbą kūrybinei veiklai, autorių ir gretutinėms teisėms. Galerijų, muziejų ir meno erdvių lankytojai buvo kviečiami savo socialinių tinklų nuotraukose, kuriose yra meno kūrinių, nurodyti kūrinio autorystę - pažymėti menininką #žymėkautorių.
Socialinės kampanijos "Žymėk autorių" logotipas
LATGA Menų skyriaus vadovė I. Radovič dalijasi ateities planais: „Kol kas dar neturime licencinių sutarčių su didžiaisiais paslaugų teikėjais dėl vizualiųjų menų, bet tikimės greitu metu pradėti derybas ir pasiekti, kad nebereikėtų pildyti prašymų šalinti be leidimo paskelbtus mūsų autorių kūrinius, kad tie kūriniai galėtų likti interneto erdvėje, o autoriams už juos būtų tinkamai atlyginta“.
Šalia to svarbios ir besikeičiančios socialinių tinklų tendencijos, į kurias taip pat verta atkreipti dėmesį. Kaip išskiria žinoma tinklaraštininkė, vaizdo įrašų paklausa šiuo metu yra viena ryškiausių tendencijų, kuriai pradžią davė smarkiai išgarsėjęs soc.
GERIAUSIAI SAUGOMOS PASLAPTYS APIE SĄŽININGĄ NAUDOJIMĄ „YouTube“ | Žiniasklaidos teisininkas paaiškina
Todėl pirmas ir svarbiausias dalykas, kurio neturėtų pamiršti turinio kūrėjams socialiniuose tinkluose yra labai paprastas: būk savimi ir nesistenk kopijuoti. Išskirtinumas yra tai, kas labiausiai žavi.