Autizmas arba autizmo spektro sutrikimas (ASS) - tai raidos sutrikimas, pasireiškiantis įvairiomis skirtingomis formomis. Dėl šios priežasties jis ir vadinamas spektru. Autizmo spektras yra sudėtingas, daugiasluoksnis. Kitokia neurologija lemia įvairias stiprybes ir sunkumus.
Ką reiškia autizmas ir kaip jis pasireiškia
Šiandien ši liga įvardijama kaip itin sudėtingas nervų sistemos vystymosi sutrikimas, kuris paveikia sergančiojo elgesį, bendravimą, įsitraukimą į įvairias veiklas bei funkcionavimą visuomenėje. ASS sutrikimų turintiems žmonėms prireikia ypatingos psichologų, pedagogų, logopedų bei gydytojų pagalbos. Autizmas yra neurologinis sutrikimas. Autistiškų asmenų smegenys struktūriškai ir chemiškai skiriasi nuo šio sutrikimo neturinčių žmonių smegenų. Dėl to autistiški asmenys patiria pasaulį kitaip nei neurotipiniai ir turi įveikti įvairius iššūkius įprastoms smegenims pritaikytame pasaulyje.
Autizmo spektras yra sudėtingas, daugiasluoksnis. Autizmas yra įvairaus laipsnio nervų sistemos vystymosi nukrypimas, pasireiškiantis kūdikystėje ar vaikystėje, kuriam nebūdinga savaiminė remisija. Simptomai išlieka ir sulaukus pilnametystės, tačiau būna nebe tokie akivaizdūs. Oficialus diagnozės pavadinimas - autizmo spektro sutrikimas.
Dažniausi požymiai: socialinė sąveika, komunikacija, elgesio ypatumai
Autizmo sukeliami raidos nukrypimai yra plataus spektro, todėl kiekvienam individui pasireiškia skirtingo sunkumo simptomais. Išskiriami trys simptomai: nuoseklus tam tikrų socialinių interesų trūkumas, komunikacijos stoka ir pasikartojančios griežtos tvarkos veiksmų sekos. Šie požymiai gali pasitaikyti ir nesant autizmo, todėl jis diagnozuojamas tik turintiems akivaizdžius visus tris simptomus.
- Socialinės sąveikos sutrikimas: akių kontakto stoka, noro bendrauti ir kurti santykius stoka, nemokėjimas sukurti abipusių santykių, socialinių taisyklių nesupratimas.
- Kalbinio ir nekalbinio bendravimo sutrikimas: kalbos stoka, kūno kalbos, gestų stoka, sunkumai palaikant pokalbį, echolalija, sutrikęs socialinis žaidimas.
- Elgesio ypatumai ir sensoriniai sutrikimai: ribotas interesų ratas, reikalavimas laikytis rutinos, susidomėjimas keistais dalykais, stereotipijos, neįprastos reakcijos į sensorinius dirgiklius.
Vaikui vystantis nuo kūdikystės iki brandos, autizmas pasireiškia skirtingai. Socialinio vystymosi sutrikimai stebimi anksti vaikystėje. Kai kurie kūdikiai rodo mažiau dėmesio socialiniams dirgikliams, šypsenai; į kitus žiūri daug rečiau, dažnai nekreipia dėmesio į ištartą savo vardą (ne visi). Pradėję vaikščioti kūdikiai nemėgsta akių kontakto.
Taip pat skaitykite: Kur kreiptis dėl autizmo?
Emocinis ryšys ir empatija: sunkumai ir misinterpretacijos
Dažniausiai autizmas pasireiškia tuo, kad vaikas negeba ar susiduria su problemomis reikšdamas savo ir suprasdamas kitų žmonių jausmus bei mintis. Kitaip tariant, autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai sunkiai interpretuoja gestus, veido mimikas ir net kalbą. Autistams sunku įsijausti į kito žmogaus būseną, ją perprasti, todėl jie dažnai apibūdinami kaip vengiantys socialinio kontakto.
Autistiškiems vaikams sunku suprasti humorą, perkeltinę prasmę, subtilias užuominas ar perskaityti kito žmogaus emocijas, mimikas. Kartais autistiškiems žmonėms gali būti sunku suprasti ir pačią kalbą, kai kalbama per greitai, per ilgais sakiniais ir pateikiama daug informacijos, todėl kalbėkite aiškiai ir trumpais sakiniais. Autistas gali nesuprasti sarkazmo, ironijos, jam sunku suprasti perkeltines žodžių reikšmes. Todėl jo reakcija gali būti neadekvati.
Norite pabandyti suprasti, kaip vaikas, turintis autizmo spektro sutrikimą, jaučiasi mums visiškai įprastose socialinėse situacijose? Pabandykite įsivaizduoti save staiga atsidūrusį nepažįstamoje šalyje naktį, triukšmingame, pilname besikeičiančių šviesų ir skubančių žmonių mieste. Ypač, jei supranti tik kelis pavienius, tarpusavyje nesusijusius žodžius, tačiau negebi išreikšti, kad tau reikia pagalbos.
Autizmas ir emocinis ryšys šeimoje: iššūkiai ir palaikymas
Šeimos, auginančios autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus, atėjusios į psichologo kabinetą dalijasi, kad jaučia aplinkos smerkimą, nes jų vaikas elgiasi ne taip, kaip daugeliui įprasta. Dažniausiai tai, ko nepažįstame ir nesuprantame, sunku priimti, nes žmogus linkęs naujus dalykus aiškinti pagal jau turimą pasaulio suvokimą.
Aplinkinių priėmimas bei supratimas autizmo spektro sutrikimus turintiems vaikams ypač svarbus. Vaikai, turintys stiprių raidos sutrikimų, be išorinės pagalbos visuomenėje adaptuojasi sunkiai. „ASS turintys vaikai dėl socialinių įgūdžių trūkumo, padidėjusio neproduktyvaus aktyvumo, impulsyvumo, mokymosi sunkumų, motyvacijos stokos ir kt. kliūčių neretai patiria neigiamą aplinkinių vertinimą bei izoliaciją“. Deja, kartu su vaikais, neretai izoliaciją jaučia ir tėvai.
Taip pat skaitykite: Tendencijos ir Iššūkiai: Autizmas Lietuvoje
Autistiškiems vaikams itin svarbi rutina, jie mėgsta tvarką, struktūrą ir nuspėjamumą. Jiems patinka taisyklės, kurių jie griežtai laikosi. Pokyčiai ir spontaniški planų pasikeitimai autistiškiems žmonėms kelia stiprų nerimą, todėl apie pasikeitimus autistiškam žmogui naudinga pranešti kiek galima anksčiau. Būkite jautrūs, empatiški ir pastebėję, kad vaikas jaučiasi neužtikrintai dėl savo elgesio ar atliekamos veiklos, naudokite socialinius paskatinimus, fizinius paskatinimus, daiktinius ar valgomus paskatinimus.
Diagnozė ir susiję sveikatos aspektai
ASS diagnozė gali būti nustatyta 3 metų amžiaus vaikui. Autizmas pirmą kartą aprašytas 1943 metais JAV gydytojo Leo Kanerio Baltimorės Johns Hopkins vardo universitete ir beveik tuo pat metu Austrijos gydytojo Hanso Aspergerio. Autizmui būdingi pakitimai įvairiose smegenų zonose. Tiksli autizmo priežastis nenustatyta. Spėjama, kad tam tikri genetiniai ir aplinkos veiksniai nulemia sutrikimą.
Daugiau nei 80 proc. autistiškų asmenų būdingi gretutiniai sutrikimai. Tai reiškia, kad šalia autizmo yra ir dar koks nors kitas ar kiti sutrikimai, kurie dažnai neigiamai veikia autistiško asmens savijautą ir (ar) sveikatą. Daugumai autistiškų asmenų būdingi sutrikimai, kurių pagrindas yra nerimas. Taip pat dažni miego, virškinimo sutrikimai, epilepsija. Neretai autizmą lydi raidos sutrikimai, tokie kaip kalbos, dėmesio ir hiperaktyvumo, motorikos ar motorikos planavimo sutrikimai. Apie 30 proc. autistiškų asmenų turi intelekto sutrikimą, tačiau autistiški asmenys gali būti ir labai aukšto intelekto.
Ar autizmas gydomas? Terapijos ir pagalbos galimybės
Deja, kaip ir minėjome prieš tai, autizmo spektro sutrikimas nėra liga, todėl jis nėra išgydomas. Tačiau pritaikius specialią pagalbą, autistiškas vaikas sėkmingai gali integruotis bendruomenėje ir gyventi. Šioje vietoje labai svarbus tiek šeimos, tiek padedančių specialistų bendradarbiavimas. Autizmas nėra liga, jo nereikia gydyti. Autistiškų žmonių smegenys, dažnai ir kūnai yra kitokie. Anot jų, jiems reikalinga pagalba pažįstant savo kūno kitoniškumą ir panašumus su kitais žmonėmis. Daugeliui reikalinga specifinė, individualizuota pagalba atrandant iššūkių priežastis, ieškant sprendimų.
Taikomos terapijos, ugdymo metodikos. Nėra universalaus gydymo tinkamo visiems autistiškiems asmenims. Gydymas parenkamas pagal vyraujančius simptomus ir nukreiptas į normalaus vystymosi skatinimą ir savarankiškos asmenybės ugdymą. Pagrindiniai gydymo metodai yra kalbos ir kalbėjimo mokymas, bei socialinių įgūdžių formavimas. Situacijų modeliavimas, treniravimas, žaidimas vaidmenimis. Apima sveikinimąsi, keitimąsi objektais, tarpusavio pokalbius.
Taip pat skaitykite: Autizmo supratimo diena
| Terapijos / pagalbos sritis | Ką apima |
|---|---|
| Kalbos ir bendravimo mokymas | Verbalinės ir neverbalinės komunikacijos skatinti, alternatyvios komunikacijos priemonės |
| Elgesio terapija (pvz., ABA) | Elgesio formavimas, struktūruoti uždaviniai, paskatinimai |
| Ergoterapija | Kasdienio gyvenimo įgūdžiai, sensorinė integracija, socialiniai įgūdžiai |
| Specialios pedagoginės priemonės | Individualios ugdymo programos, rutinos kūrimas, vizualinės instrukcijos |
| Medikamentinė pagalba | Skirta palengvinti specifinius simptomus: miegui, agresijai, nerimui |
Ergoterapeutas individualiai pritaiko terapinį planą pagal kiekvieno suaugusio asmens turinčio autizmo spektro sutrikimą poreikius ir gebėjimus. Ergoterapeutas gali dirbti su suaugusiais asmenimis, kad padėtų jiems įgyti ir tobulinti kasdienio gyvenimo įgūdžius, pvz., maisto ruošimą, asmeninę higieną, darbo ir laisvalaikio veiklų palaikymą. Ergoterapeutas gali naudoti sensorinę integraciją ir jos technikas, kad padėtų asmeniui tinkamai atsakyti ir valdyti sensorinius iššūkius.
Autizmo ir ADHD sankirtos: panašumai ir skirtumai
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADHD) ir autizmo spektro sutrikimas yra neurologiniai sutrikimai, darantys įtaką toms pačioms ir panašioms smegenų funkcijoms. Nors tai skirtingi sutrikimai, pastebima, kad autizmo spektro sutrikimas ir aktyvumo, dėmesio sutrikimas turi daug panašumų. Abu minėtus sutrikimus turintys vaikai pasižymi savistimuliaciniu elgesiu, sensoriniais jautrumais, nedėmesingumu, impulsyvumu, padidėjusiu aktyvumu. Manoma, kad aktyvumo ir dėmesio sutrikimą bei autizmą sieja bendras genetinis ryšys, todėl apie 14 % autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų yra diagnozuotas ir aktyvumo, dėmesio sutrikimas.
Skirtumai: vaikams, turintiems aktyvumo ir dėmesio sutrikimą, dažnai sunku ilgai išlaikyti dėmesį ir jie greitai nusibosta rutina, tuo tarpu autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai gali domėtis viena tema ir rasti paguodą rutinoje. Bendravimo skirtumai taip pat aiškūs: ADHD turintys vaikai gali pertraukinėti kitus, o autistiški vaikai dažnai turi sunkumų pradėti pokalbį ir reaguoti į socialinę sąveiką.
Kaip atpažinti autizmo požymius ir kada kreiptis
Pirmuosius šio sutrikimo požymius galima pastebėti dar ankstyvoje vaikystėje, o vaikui augant, jie tampa vis ryškesni, sunkesni. Medicininiai tyrimai rodo, kad kai kuriems autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams pasireiškia vystymosi regresija, t. y., grįžimas į ankstesnę būklę - kai viską atrodo gerai mokantis vaikas nustoja kalbėti, žaisti, bendrauti. Tokia regresija pasireiškia tarp 1 ir 2 metų amžiaus.
Autizmo atpažinimui rekomenduojama atkreipti dėmesį į šiuos elgesio požymius: vėlyvas kalbos vystymasis, silpnas akių kontaktas, neveikiantis gestų naudojimas, riboti interesai, ritualizuotas elgesys, nenoras keisti rutinos. Pirmieji autizmo požymiai turėtų būti pastebėti iki 1,5-2 metų amžiaus. Nustatant vaikų autizmą rekomenduojama taikyti ankstyvojo amžiaus vaikų autizmo požymių kontrolinį sąrašą, kuriuo galima tirti 18 mėnesių amžiaus vaikus.
Kada kreiptis į specialistus
- Jei vaikas iki 2 metų amžiaus nedaro akių kontakto ar neatsiliepiа į vardą.
- Jei vaiko kalba vėluoja arba jis praranda anksčiau turėtą kalbėjimo gebėjimą.
- Jei pastebite stiprų ir atkaklų ritualizuotą elgesį ar stereotipijas, trukdančias kasdienei veiklai.
- Jei vaikas sunkiai įsitraukia į žaidimus su kitais arba nesidalina džiaugsmais.
Tikslumo ir profesionalumo užtikrinimas: tik tinkami specialistai, tokie kaip psichologai, psichiatrai ar neurologai, gali tikslingai diagnozuoti autizmo spektro sutrikimą. Jie turi reikiamą išsilavinimą, patirtį ir žinias, norint atlikti išsamų vertinimą ir diagnozę. Išsamus vertinimas apima klinikinį pokalbį, simptomų vertinimą, specialius testus, išsamią vystymosi istoriją ir kitų galimų diagnozių atmetimą.
Kaip aplinka ir požiūris keičia pagalbą
Į negalią galima žiūrėti pro medicininio ir socialinio modelio prizmes. Medicininis modelis pirmiausia ieško asmens trūkumų - ko jis negali. Pagal tai suteikiama diagnozė. Socialinio požiūrio į negalią pradinis taškas yra pagarba - tu esi žmogus, tu vertas pagarbos, tavo orumas yra svarbu. Toliau ieškoma žmogaus stiprybių, siekiama suprasti jo poreikius. Pagal socialinį modelį daug dėmesio skiriama žmonėms, kurie yra iššūkius patiriančio asmens aplinkoje. Tam, kad aplinka būtų įgalinanti, būtent šalia esantiems žmonėms teikiamos konsultacijos ir mokymai. Itin svarbią vietą užima santykiai - jie yra vertybė.
Norint padėti autistiškam asmeniui, reikia ne koreguoti elgesį, o suprasti jo priežastis, patiriamus sunkumus. Suaugę autistiški asmenys teigia, kad nuolatinė paieška, ko tu negali, ir bandymas taisyti, tarsi būtum sugedęs, neigiamai veikia psichinę sveikatą. Suaugę autistiški asmenys rekomenduoja vertinti pagal „reikia daugiau pagalbos“ arba „reikia mažiau pagalbos“.
Geri pavyzdžiai ir stiprybės
Beje, ar žinojote, kad raidos sutrikimų turėjo ir turi nemažai žymių ir genialių mūsų pasaulio žmonių? Tokių kaip Stanley Kubrick, Charles Robert Darwin ar Anthony Hopkins. Nemažai žmonių turi pavienių autizmo bruožų. Tokiems žmonėms būdingi tam tikri socialinės sąveikos ypatumai. Daugelis Aspergerio sindromą tyrinėjančių mokslininkų jį vertina ne tik kaip būseną, sukeliančią tam tikrus apribojimus, bet ir suteikiančią galimybes, kurios kaip tik ir susijusios su jų mąstymo bei emociniais ypatumais. Neįprastas jų požiūris priklauso nuo tendencijos pasirinkti, nuo ko pradėti loginę grandinę. Prioritetus tokie asmenys teikia problemos išsprendimui, o ne kitų asmenų socialinių ar emocinių poreikių patenkinimui.
Praktiniai patarimai bendraujant su autistiškais vaikais
- Kalbėkite aiškiai ir trumpais sakiniais; venkite sarkazmo ir perkeltinės reikšmės.
- Praneškite apie pasikeitimus anksčiau ir suteikite struktūrą bei rutiną.
- Naudokite socialinius, fizinius ir daiktinius paskatinimus, kai reikia skatinti elgesį.
- Atminkite, kad netinkamas elgesys dažnai kyla dėl nerimo ar sensorinio perkrovimo, o ne dėl tyčinio piktumo.
- Pagalbos galimybės: kalbos ir bendravimo mokymas, ergoterapija, elgesio terapija, šeimos parama ir išorinis supratimas.
Svarbiausioji dalis yra ta, kad už kiekvienos diagnozės, kokia ji bebūtų, yra žmogus, kuris nori būti suprastas ir priimtas. Autistiški asmenys taip pat nori būti mylimi, suprasti, išklausyti. Tik, skirtingai nei kitiems, autistiškiems vaikams sunku visa tai išreikšti ir suprasti kitus.
tags: #autizmo #sutrikimas #meiles #stoka