Socialiniai tinklai - virtualios erdvės, sujungiančios milijonus žmonių iš viso pasaulio. Prie socialinių tinklų šiuo metu yra prisijungę pusė pasaulio. Vienas mažas pakeitimas ar nauja funkcija socialiniuose tinkluose pakeičia tai, kaip 3 milijardai žmonių praleis savo dieną.
Šiandieninėje skaitmeninėje visuomenėje viešojo sektoriaus institucijoms skaidriau ir efektyviau komunikuoti, pasiekti didesnę piliečių dalį, juos įtraukti į diskusijas bei stiprinti pasitikėjimą valdžia padeda socialiniai tinklai. Nūdienos visuomenėje viešoji komunikacija vis dažniau įgauna skaitmeninį pavidalą. Pasak Auškalnienės (2025), socialinių tinklų erdvėje komunikacija tampa kasdienės veiklos dalimi, o piliečiai juose susiduria su politiniu ir visuomeniniu turiniu.
Kaip ir gyvenime, taip ir socialiniuose tinkluose yra tam tikros bendravimo taisyklės. Apie tai, kaip tinkamai juose elgtis, pasakoja gerai žinomas laidų apie skaitmenines technologijas vedėjas bei projekto „Prisijungusi Lietuva“ e. skautų ambasadorius L. Keraitis.
Kaip socialinė žiniasklaida perprogramuoja jūsų smegenis | Dr. John Kruse ir dr. Andrew Huberman
Socialinių tinklų algoritmai ir jų įtaka
Socialiniai tinklai keičia ne tik mūsų bendravimo įpročius, bet ir patį mąstymo būdą. Ar tikrai mes patys pasirenkame, ką matome savo naujienų sraute, ar šį sprendimą priima už mus nematomai veikiantys algoritmai? Kaip jie formuoja mūsų pasaulėžiūrą, emocijas, politines pažiūras ir net gyvenimo būdą? Apie tai, kaip algoritmai formuoja mūsų pasaulėžiūrą, diskutuojama naujausiame Mykolo Romerio universiteto (MRU) ir portalo 15min tinklalaidės „Kas bus rytoj?“ epizode.
Socialinių tinklų algoritmai nėra neutralūs - jie sukurti taip, kad kuo ilgiau išlaikytų vartotoją platformoje. Tai reiškia, kad jie nuolat analizuoja mūsų veiksmus: ką skaitome, ką „laikiname“, su kuo bendraujame, o tada pateikia būtent tokį turinį, kuris greičiausiai mus įtrauks. Socialiniai tinklai įtraukia - jie sukurti taip, kad kuo ilgiau išlaikytų naršančiųjų dėmesį.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Tačiau algoritmų įtaka tuo nesibaigia. Jie ne tik lemia, ką matome, bet ir kaip jaučiamės. Tyrimai rodo, kad socialiniai tinklai gali skatinti nerimą, lyginimosi su kitais jausmą ir net polinkį į depresiją. Ypač tai pastebima tarp jaunimo, kurių tapatybė dar tik formuojasi.
Kita, ne mažiau svarbi socialinių tinklų algoritmų pusė - politinė įtaka. Pastaraisiais metais vis daugiau kalbama apie tai, kaip jie naudojami politinėse kampanijose, kaip jų pagalba formuojama viešoji nuomonė ir netgi kaip priešiškos šalys išnaudoja juos siekdamos skaldyti visuomenę. Ar galima tai sustabdyti? Kai kurios šalys jau imasi priemonių - kalbama apie algoritmų skaidrumą, socialinių tinklų reguliavimą, net jų ribojimą.
Statistika ir vartotojų įpročiai
Lietuvoje populiariausiame socialiniame tinkle „Facebook“ anketas turi 1,6 mln. e. šalies gyventojų, t. y. 61,6 proc. visų gyventojų. Daugiausia (28 proc.) socialinio tinklo auditorijos sudaro 25-24 m. amžiaus vartotojai. 11 proc. socialinio tinklo auditorijos sudaro 55-64 m. amžiaus žmonės, o 5,4 proc. - 65 m.
Antrame pagal populiarumą socialiniame tinkle Lietuvoje „Instagram“ anketas turi 600 tūkst. lietuvių. Šiame tinkle taip pat dominuoja 18-23 ir 25-34 m. vartotojai. 55-64 m. amžiaus grupę sudaro 1,9 proc. vartotojų, o vyresni nei 65 m.
2019 m. bibliotekose vyresnio amžiaus žmones mokė beveik 1000 e. skautų.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Populiariausi socialiniai tinklai Lietuvoje (2023 m.)
| Socialinis tinklas | Vartotojų skaičius | Procentinė dalis |
|---|---|---|
| 1,6 mln. | 61,6% | |
| 600 tūkst. | - |
Kaip elgtis socialiniuose tinkluose?
E. skautų ambasadorius L. Keraitis pastebi, kad socialiniai tinklai keičiasi kasdien, todėl senjorams padėti žengti pirmuosius žingsnius geriausia su draugu, giminaičiu ar užsukant į biblioteką. „Svarbu nepamiršti, kad čia susipina privatus ir viešas bendravimas. „Todėl ir svarbu pradedant naudotis socialiniu tinklu turėti patarėjų. Bet kas esantis ten bent kelias savaites gali padėti naujam vartotojui greičiau įsilieti. Paskirkite šiek tiek laiko socialinio tinklo tyrinėjimui - peržvelkite savo profilio nustatymus, meniu skilties galimybes. Geriau būti smalsiam ir kartą suklysti, nei bijoti ir vėliau klysti nuolat. Vieną kartą paspaudus ne ten nieko bloga nenutiks.
Socialiniuose tinkluose bendravimo kultūrą kuriame mes patys. Paskelbta žinia sklinda akimirksniu. „Pirmiausia svarbu suvokti, kad nors kiekvienas socialinio tinklo draugas yra pasiekiamas kelių klavišų spustelėjimu tai nereiškia, kad turėtumėte trukdyti jį vos pasitaikius progai. Kai atsirado socialiniai tinklai, visi dalinomės vaizdo įrašais su graudinančiai dainuojančiu benamiu ar nuotraukomis su mielais kačiukais. Tačiau po kurio laiko supratome, kad toks dėmesį patraukiantis turinys tik švaisto visų mūsų laiką. Tad net jei pamatėte ašarą išspaudžiantį vaizdo įrašą, neskubėkite visiems jo siųsti“, - sako L. Pasak pašnekovo, geriau - mažiau, bet kokybiškai, nei daug ir tuščiai praleisto laiko. Kaip mityboje, taip ir socialiniuose tinkluose - ši taisyklė puikiai tinka.
L. Keraitis į žinutes stengiasi atrašyti 1-2 kartus per dieną ir nebūti nuolat trukdomas telefono pypsėjimo. „Turiu draugų, kurie, valandėlę neatsakę į vyresnio amžiaus tėvų žinutę socialiniuose tinkluose, sulaukia skambučio“, - dalijasi e.
Luko teigimu, komentarų skiltis - vienas iš svarbesnių aspektų, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį. „Čia reikia šiek tiek taktiškumo. Žinau, kad ne mane vieną prajuokina panašūs komentarai: „Šaunuolis, kada grįši, mirė teta Marytė, nupirk pomidorų“. Viename sakinyje į krūvą sumestos skirtingos mintys, supainiotas privatus ir viešas bendravimas. Juk kasdieniniame gyvenime taip nekalbėtumėte“, - pabrėžia L. „Atsižvelkite į kontekstą. Juk į namus užėjusiems ir batų nusiauti nespėjusiems svečiams nepuolat pasakoti dešimtmečio senumo istorijos. Viskam yra savas laikas - turėkite tai omenyje bendraudami socialiniuose tinkluose. O jei nesate tikri, ar jūsų žodžius mato visi, ar tik žmogus, kuriam norite juos skirti, tuomet įsivaizduokite, kad kalbate viešumoje.
„Niurzgos - jų nemėgsta niekas. O jei jie ir agresyvūs - nėra nieko bloga tokį vartotoją užblokuoti. Pirmiausia man dėl tokių vartotojų liūdna. Kaip dažnai jie imasi vertinti nepažįstamų žmonių gyvenimus ir kišti savo nuomonę. Socialiniai tinklai iš esmės yra įvairumui skirta vieta, kurioje galime išvysti skirtingas pasaulio spalvas. Sakinys „aš ne rasistas, bet...“ arba „aš esu tolerantiškas, bet...“ niekada nesibaigia gerai.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Kaip valdyti laiką socialiniuose tinkluose?
Pastaruosius ketverius metus laidas apie technologijas radijuje ir televizijoje vedantis e. skautų tarybos narys Lukas Keraitis pasakoja, kad pats ne kartą yra pastebėjęs, jog vos padėjęs telefoną ir vėl jį paima į ranką. „Bandant skaityti knygą susikaupti yra sunku, o telefone būti gera, net nepastebi, kiek laiko ten pralindi. Anot L. Keraičio, pasaulyje nieko nėra svarbiau nei mūsų dėmesys. Įmonės moka pinigus už tai, kad žmogus atkreiptų dėmesį į jų produktus.
Kartu su internetu atsirado ir daug tikslesnių būdų pamatuoti žmonių dėmesį ir jo naršymo kelią. Socialiniais tinklais naudojamės nemokamai, mat jie gyvena iš reklamos. Kuo ilgiau būsime socialiniuose tinkluose, tuo daugiau jie reklamos galės parodyti. „Socialiniuose tinkluose visada gausu stimuliatorių, kažkas naujo - paveikslėlis, kuris prajuokina, naujiena, kuri supykdo, draugo, kuriam aš pavydžiu, įrašas. Tai suteikia emocijų, padeda įveikti nuobodulį. Mūsų dėmesį taip pat atkreipia ir nuolat iššokantys pranešimai, pavyzdžiui, socialinis tinklas primena, kad šioje grupėje yra įrašai, kuriuos būtina pamatyti. Kažkas, dirbantis socialinį tinklą vystančioje įmonėje, sugalvojo, kad kaskart gavus žinutę iššoks parnešimas. Tą akimirką jis nusprendė, jog 3 milijardai žmonių per dieną daugybę kartų išvys tokius pranešimus. Esame dažnai sutrikdomi - kažin ar nuo to netampame labiau išsiblaškę?“, - klausia L.
„Jei kažkokios funkcijos mums nepatinka, manau, turime turėti teisę jų atsisakyti. Verta apie tai kalbėti ir spausti socialinius tinklus bei technologijų įmones. Pasak L. „Socialiniai tinklai yra nuostabus įrankis, šių laikų atradimas, leidęs sujungti pasaulį, atrasti bendruomenes, jaustis mažiau vienišam, kad ir kokį keistą hobį turi, greičiausiai internete bus dar kažkas, kas domisi tuo pačiu. Tai leidžia palaikyti ryšius su žmonėmis, ypač karantino laikotarpiu. Jeigu dabar būtų 2000-ieji ir mes turėtume tik žinutes ir pokalbius telefonu, būtų gerokai liūdniau.
L. Keraitis pataria stebėti save naršant socialiniuose tinkluose ir įvertinti, ar tai trukdo ar ne, mat vieniems kelios valandos, praleistos socialiniuose tinkluose, yra nieko tokio, o kiti pastebi, kad socialiniai tinklai iš jų atima daugiau laiko, nei jie norėtų. „Mano pasiūlymas - nedvejojant sumažinti iššokančių pranešimų kiekį. Aš pats esu išsijungęs 95 proc. visų pranešimų telefone - tiek programėlių, tiek naujienų portalų. Nuolat stebiu tik šeimos susirašinėjimą. Kiti būdai - apriboti laiką, praleidžiamą socialiniuose tinkluose. Tai leidžia padaryti šiuolaikiniai išmanieji telefonai be jokių papildomų programėlių. Pavyzdžiui, įmanoma nusistatyti, kad tam tikroje aplikacijoje per dieną būtų galima praleisti ne daugiau nei valandą. „Ši funkcija naudinga žmonėms, kuriems sunku savo pastangomis sukontroliuoti socialinėms medijoms skiriamą laiką. Aš pats eksperimentavimo tikslais esu tai išbandęs. Taip pat pabandžiau ir dar vieną metodą - nuo tam tikros valandos išjungti telefono ekrano spalvas, kad jis būtų bespalvis. Skaityti tai netrukdo, bet kažkieno atostogų Balyje nuotraukos tampa gerokai nuobodesnės“, - pataria L. Anot jo, taip pat galima sekti laiką, apskritai praleidžiamą telefone - kartais skaičiai šokiruoja ir tai turi teigiamos įtakos naudojimosi socialiniais tinklais pusiausvyrai.
„Vieniems žmonėms socialiniai tinklai nekelia jokios problemos, jie ateina pasiimti, ko reikia ir viskas. Kitiems žmonėms ten lengviau užsibūti, ir tai nėra tik jaunimo problema.
tags: #socialiniu #tiklu #komitetas