Autizmas yra itin sudėtingas nervų sistemos vystymosi sutrikimas, kuris paveikia sergančiojo elgesį, bendravimą ir įsitraukimą į įvairias veiklas bei funkcionavimą visuomenėje. Autizmas yra įvairialypis sutrikimas pasireiškiantis skirtingais simptomais. Autizmo spektro sutrikimas (ASS) yra įvairus neurovystymo sutrikimas sutrikimas, kuris apima įvairias socialinės sąveikos, kalbos ir elgesio skirtumus. Tai yra vadinama „spektru”, nes autizmo pasireiškimai gali labai skirtis nuo lengvų iki sunkių, ir kiekvienas atvejis yra unikalus.

Autizmas yra sudėtingas, įvairiapusis raidos sutrikimas, pasireiškiantis bendravimo, vaizduotės, interesų, elgesio ir emocijų savitumu. Šis sutrikimas veikia visą vaiko veiklą - verbalinę ir neverbalinę komunikaciją, socialinę sąveiką ir išryškėja ankstyvoje veikystėje. Dažniausi autizmo požymiai yra bendravimo sunkumai, sutrikę socialiniai kontaktai, pasikartojantis stereotipinis elgesys, priešinimasis aplinkos ir dienotvarkės pasikeitimams, neįprastos reakcijos į sensorinius dirgiklius. Nurodoma, kad autizmas sukelia visą gyvenimą pasireiškiančias kokybinius socialinio bendravimo, komunikacijos ir elgesio problemas.

Simptomai ir ypatumai

Autizmo simptomai pasireiškia nenuosekliai. Svarbu suprasti, kad autizmas yra unikalus ir kiekvienam asmeniui pasireiškia skirtingais bruožais ir simptomais, tad kiekvienas asmuo turi savo individualias ypatybes. Autizmo požymiai, stiprybės ir iššūkiai domino mokslininkus ir klinikinius specialistus mažiausiai 500 metų.

Kalbos ir komunikacijos sunkumai: kai kurie asmenys turintys autizmo spektro sutrikimą gali turėti kalbos atsilikimus arba visiškai nekalbėti. Socialiniai sunkumai: asmenims su Aspergerio sindromu gali būti sunku suvokti socialines normas ir domėtis kitais žmonėmis. Pakartotinio elgesio ir asmeninių interesų fokusas: asmenys gali pasižymėti stipriomis, sukoncentruotomis arba neįprastomis interesų sritimis.

Autistiškų asmenų smegenys struktūriškai ir chemiškai skiriasi nuo šio sutrikimo neturinčių žmonių smegenų. Dėl to autistiški asmenys patiria pasaulį kitaip nei neurotipiniai ir turi įveikti įvairius iššūkius įprastoms smegenims pritaikytame pasaulyje. Tai gali pasireikšti neįprastu elgesiu, individualiais mokymosi poreikiais, kitokiomis emocinėmis reakcijomis ir bendravimu. Pakitusi neurologija lemia intensyvesnius ar per mažai jaučiamus pojūčius, motorikos problemas (87 proc. autistiškų asmenų), sunkumus bendraujant, mokantis, įgyjant įgūdžių. Visa tai lemia kitokį, neretai ekspresyvų elgesį. Dažnai sakoma, kad elgesys yra komunikacija.

Taip pat skaitykite: Konferencija apie autizmą Seime

Autizmas neišnyksta bėgant laikui, iš jo neišaugama. Su juo susiję sunkumai, taip pat ir pranašumai lydi visą gyvenimą. Oficialus diagnozės pavadinimas - autizmo spektro sutrikimas. Dauguma autistiškų asmenų tiek užsienyje, tiek Lietuvoje nori būti įvardijami kaip autistiški asmenys.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Autizmo spektro sutrikimų (ASS) atsiradimo priežastys vis dar yra kompleksinės ir ne visiškai pilnai išsiaiškintos bei suprantamos. Tyrėjai, mokslininkai ir specialistai identifikavo keletą veiksnių, kurie gali prisidėti prie autizmo atsiradimo rizikos, tačiau svarbu paminėti, kad kiekvieno atvejo priežastys gali būti unikalios.

• Genetika: genetiniai veiksniai laikomi svarbiausiais autizmo spektro sutrikimų atsiradimo veiksniais. Daugelis tyrimų parodo, kad šeimos medicininė istorija gali didinti autizmo riziką. Amerikos nacionaliniame sveikatos institute (2000) atrastas genas HOXA1, kurį turi 40% autizmu sergančių asmenų.
• Aplinkos veiksniai: nors genetika yra svarbi, aplinkos veiksniai taip pat gali turėti įtakos autizmo atsiradimui.
• Neuropsichologiniai veiksniai: kiekvieno žmogaus smegenys yra unikalios, ir neuropsichologiniai veiksniai taip pat gali turėti įtakos autizmo spektro sutrikimų vystymuisi.
• Imuninės sistemos disbalansas: kai kurie tyrimai rodo, kad imuninės sistemos pokyčiai gali būti susiję su autizmo rizika.
• Biocheminiai procesai: Simpson, Zionts (1992) nurodo, kad autizmo priežastis gali būti ir įvairūs biocheminių procesų sutrikimai: serotonino, epinefrino ir norepinefrino kiekio pakitimas; autizmą gali nulemti ir padidėjęs opioido kiekis.
• Organinės - neurologinės priežastys: sutrikimo atsiradimas siejamas su smegenų veikos sutrikimais (disfunkcijomis), kurie atsiranda dėl smegenų pažeidimų prenataliniu ar perinataliniu laikotarpiu. Nustatytos keturių tipų organinės - neurologinės priežastys: pernelyg didelis tinklinio darinio aktyvumas, nepastovi percepcija dėl smegenų kamieno disfunkcijos, limbinės sistemos ir kairiojo smegenų pusrutulio disfunkcija. Pastaruoju metu manoma, kad sutrikimas yra susijęs su smegenėlių pažeidimais, kuriuos patvirtina ir patologiniai EEG duomenys.
• Paveldimos ligos: autizmą gali nulemti ir paveldimos ligos, pvz. fenilketonurija, neurofibromatozė, tuberozinė sklerozė ir kt.

Diagnozė: kaip nustatomas autizmas

Greitas šios ligos diagnozavimas yra itin svarbus. Tyrimai įrodė, kad laiku nustatyta diagnozė bei tinkamas gydymas turi įtakos gydymo rezultatams. Autizmo spektro sutrikimų atsiradimui dažniausiai įtakos turi kompleksinis genetinis ir aplinkos veiksnių sąveikavimas.

Autizmo spektro sutrikimui diagnozavimas yra sudėtingas procesas, kurį dažnai atlieka įvairių specialistų komanda. Svarbu pabrėžti, kad diagnozavimo procesas turi būti atliekamas kvalifikuotų specialistų, įskaitant psichologus, psichiatrus, neurologus, logopedus, ergoterapeutus, kineziterapeutus ir kitus, turinčius patirties autizmo spektro sutrikimų srityje.

1. Anamnezė: gydytojai ir specialistai renka išsamią istoriją apie paciento vystymąsi ir elgesį.
2. Elgesio stebėjimas: specialistai stebi paciento elgesį, socialinius įgūdžius, bendravimą su kitais ir kitus aspektus, kurie gali būti susiję su autizmu. Šis stebėjimas dažnai vyks

   Autizmas: supratimas, diagnozė ir pagalba

   Autizmas yra itin sudėtingas nervų sistemos vystymosi sutrikimas, kuris paveikia sergančiojo elgesį, bendravimą ir įsitraukimą į įvairias veiklas bei funkcionavimą visuomenėje. Tai yra sudėtingas ir įvairialypis neurologinis sutrikimas, apibūdinamas įvairiomis apraiškomis, kurios gali pasireikšti nuo lengvo iki sunkaus laipsnio. Autizmas yra įvairialypis sutrikimas pasireiškiantis skirtingais simptomais.

   Taip pat skaitykite: Konvencija ir autizmas: svarbūs aspektai

   Autizmo spektro sutrikimas (ASS) yra įvairus neurovystymo sutrikimas, kuris apima įvairias socialinės sąveikos, kalbos ir elgesio skirtumus. Tai yra vadinama „spektru”, nes autizmo pasireiškimai gali labai skirtis nuo lengvų iki sunkių, ir kiekvienas atvejis yra unikalus. Svarbu suprasti, kad autizmas yra unikalus ir kiekvienam asmeniui pasireiškia skirtingais bruožais ir simptomais, tad kiekvienas asmuo turi savo individualias ypatybes.

   Požymiai, stiprybės ir iššūkiai

   Dažniausi autizmo požymiai yra bendravimo sunkumai, sutrikę socialiniai kontaktai, pasikartojantis stereotipinis elgesys, priešinimasis aplinkos ir dienotvarkės pasikeitimams, neįprastos reakcijos į sensorinius dirgiklius. Autizmas sukelia visą gyvenimą pasireiškiančias kokybinius socialinio bendravimo, komunikacijos ir elgesio problemas. Autistiškų asmenų smegenys struktūriškai ir chemiškai skiriasi nuo šio sutrikimo neturinčių žmonių smegenų.

   Pakitusios neurologijos pasekmė - intensyvesni ar per mažai jaučiami pojūčiai, motorikos problemos (87 proc. autistiškų asmenų), sunkumai bendraujant, mokantis, įgyjant įgūdžių. Visa tai lemia kitokį, neretai ekspresyvų elgesį. Norint padėti autistiškam asmeniui, reikia ne koreguoti elgesį, o suprasti jo priežastis, patiriamus sunkumus.

   Autistiški asmenys turi ir stipriųjų pusių: neįprastas požiūris, didelis susitelkimas į specializuotas sritis, loginis mąstymas, gebėjimas gilintis į detales. Daugelis mokslininkų ir praktikuojančių specialistų pabrėžia, kad autizmas kartu su sunkumais dažnai siejamas ir su unikaliomis stiprybėmis.

   Dažnumas ir demografiniai ypatumai

   Per pastaruosius kelis dešimtmečius pastebimas autizmo spektro sutrikimų (ASS) diagnozavimo dažnumo padidėjimas, kuris kelia didelį visuomenės susidomėjimą ir iššaukia naujus tyrimus šio reiškinio atžvilgiu. Tai rodo didėjantį supratimą ir sąmoningumą apie šį sutrikimą. Autizmo paplitimas - ankstesni duomenys nurodė, kad iš 10000 vaikų 4-5 būdingas autizmo sindromas. Šis sutrikimas labiau paplitęs berniukų tarpe; berniukų ir mergaičių santykis dažnai nurodomas kaip apie 4:1.

   Taip pat skaitykite: Autizmas: viskas, ką reikia žinoti

   Priežastys: genetika, neurologija ir aplinka

   Autizmo spektro sutrikimų atsiradimo priežastys vis dar yra kompleksinės ir ne visiškai išsiaiškintos. Tyrėjai identifikavo kelis veiksnius, kurie gali prisidėti prie rizikos:

   • Genetika: genetiniai veiksniai laikomi svarbiausiais, daugelis tyrimų rodo, kad šeimos medicininė istorija gali didinti autizmo riziką; atrasti specifiniai genai ir paveldimi pokyčiai gali turėti įtakos. Amerikos nacionaliniame sveikatos institute (2000) atrastas genas HOXA1, kurį turi 40% autizmu sergančių asmenų.
   • Aplinkos veiksniai: nors genetika yra svarbi, aplinkos veiksniai taip pat gali turėti įtakos autizmo atsiradimui.
   • Neuropsichologiniai veiksniai: kiekvieno žmogaus smegenys yra unikalios, ir neuropsichologiniai veiksniai taip pat gali turėti įtakos autizmo vystymuisi.
   • Imuninės sistemos disbalansas: kai kurie tyrimai rodo, kad imuninės sistemos pokyčiai gali būti susiję su autizmo rizika.
   • Organinės - neurologinės priežastys: nustatyti keturi tipai organinių priežasčių - pernelyg didelis tinklinio darinio aktyvumas, nepastovi percepcija dėl smegenų kamieno disfunkcijos, limbinės sistemos ir kairiojo smegenų pusrutulio disfunkcija; pastaruoju metu manoma apie smegenėlių pažeidimų svarbą.

   Diagnozė: kompleksinis ir komandinio darbo procesas

   Greitas šios būklės diagnozavimas yra itin svarbus: tyrimai įrodė, kad laiku nustatyta diagnozė bei tinkamas gydymas turi įtakos gydymo rezultatams. Autizmo spektro sutrikimui diagnozavimas yra sudėtingas procesas, kurį dažnai atlieka įvairių specialistų komanda.

   Diagnostikos komponentai:

   • Anamnezė: gydytojai ir specialistai renka išsamią istoriją apie paciento vystymąsi ir elgesį.
   • Elgesio stebėjimas: specialistai stebi paciento elgesį, socialinius įgūdžius, bendravimą su kitais ir kitus aspektus, dažnai skirtingose situacijose.
   • Standartizuoti vertinimai: dauguma specialistų diagnozavimui naudoja standartizuotus vertinimus ir testus.
   • Gydytojų ir specialistų konsultacijos: į procesą dažnai įtraukiami psichologai, psichiatrai, neurologai, logopedai, ergoterapeutai ir kt.
   • Tėvų ir šeimos įtraukimas: šeimos ir tėvų požiūris yra svarbi diagnozės proceso dalis.
   • Diferencinė diagnozė: siekiant pašalinti kitus sutrikimus su panašiais požymiais (pvz., protinės raidos sutrikimai, Landau-Kleffner sindromas, trapiosios X chromosomos sindromas, vaikų šizofrenija).

   Pirmieji autizmo požymiai turėtų būti pastebėti iki 1,5-2 metų amžiaus. Nustatant vaikų autizmą rekomenduojama taikyti Ankstyvojo amžiaus vaikų autizmo požymių kontrolinį sąrašą, kuriuo galima tirti 18 mėnesių amžiaus vaikus; sąrašą sudaro klausimai tėvams ir gydytojo stebėjimas.

   Tipai ir sunkumo laipsniai

   Autizmo spektro sutrikimai apima įvairias apraiškas ir sunkumo laipsnius; kalbant apie „tipus”, dažniausiai naudojami terminai „lengvas“, „vidutinis“ ir „sunkus“ autizmas. Autizmo spektro sutrikimų atvejai yra unikalūs:

   • Lengvas autizmas: asmenys su minimaliomis kalbos ir socialinėmis problemomis.
   • Vidutinio sunkumo autizmas: gali prireikti tam tikros pagalbos ir palaikymo socialinių ir komunikacinių įgūdžių srityse.
   • Sunkus autizmas: gali būti stiprūs socialiniai ir kalbos sunkumai.

   Ankstesniuose klasifikavimuose buvo išskiriami tokie sindromai kaip Aspergerio, Rett, netipiškas autizmas ir klasikinis autizmas; šiandien dauguma šių klinikinių variantų traktuojami kaip autizmo spektro dalys. Svarbu pažymėti, kad Aspergerio sindromas dabar laikomas autizmo spektro sutrikimu, o jo požymiai - socialiniai sunkumai, pakartotinis elgesys ir siauro pobūdžio interesai - remiami autizmo spektru.

   Gretutiniai sutrikimai ir sveikata

   Daugiau nei 80 proc. autistiškų asmenų būdingi gretutiniai sutrikimai. Tai reiškia, kad šalia autizmo yra ir dar koks nors kitas ar kiti sutrikimai, kurie dažnai neigiamai veikia savijautą ir sveikatą. Daugumai autistiškų asmenų būdingi sutrikimai, kurių pagrindas yra nerimas. Taip pat dažni miego, virškinimo sutrikimai, epilepsija. Neretai autizmą lydi kalbos, dėmesio ir hiperaktyvumo, motorikos ar motorikos planavimo sutrikimai. Apie 30 proc. autistiškų asmenų turi intelekto sutrikimą, tačiau autistiški asmenys gali būti ir labai aukšto intelekto.

   Gydymo ir pagalbos principai

   Autizmo gydymo būdai yra įvairūs ir skirtingi; gydymo tikslas dažnai yra padėti žmogui geriau funkcionuoti ir gerinti gyvenimo kokybę. Su tinkamu gydymu bei pagalba dalis turinčių autizmo sutrikimą gali nesunkiai atlikti kasdienines veiklas, puikiai įsilieti į mokyklos gyvenimą bei sėkmingai dirbti ir siekti karjeros.

   Medikamentinis gydymas

   Šiuo metu dar nėra atrasto vaisto, kuris galėtų išgydyti autizmą, tačiau gydymas vaistais yra svarbi bendros pagalbos programos dalis. Autizmo atveju dažniausiai naudojami vitaminas B6, magnis, neuroleptikai, sedatyviniai preparatai. Gydymas vitaminais gali padėti spręsti elgesio problemas (autoagresiją, hiperaktyvumą) ir miego sutrikimus. Neuroleptikų (pvz., haloperidolio, pimozido) poveikyje pagerėja bendravimas, sumažėja mokymosi problemos, tačiau šie preparatai turi stiprų šalutinį poveikį ir ilgalaikis jų vartojimas nerekomenduojamas. Sedatyviniai preparatai skiriami miego sutrikimams gydyti.

   Psichologinės ir pedagoginės priemonės

   Psichoterapijos tikslas yra kiek įmanoma geriau padėti žmonėms, kuriems diagnozuotas autizmas. Gydymo metu pacientams padedama išmokti suprasti bei valdyti jausmus tokius kaip nerimas ar nuotaikos sutrikimai, bei iš jų kylančius rimtas psichologines problemas tokias kaip depresija.

   Taikomoji elgesio analizė (ABA) yra įrodymais grįstas mokymo metodas, kuris padeda kovoti su sunkumais, kurie trukdo ar yra pavojingi bei žalingi mokymosi procesui. Autistiški vaikai gali būti ugdomi įvairiose įstaigose, atsižvelgiant į sutrikimo sunkumą, vaiko elgesį ir emocijas. Kiekvienam vaikui ugdyti sudaroma individuali programa, kurioje daug dėmesio skiriama struktūruotos aplinkos kūrimui, kalbos ar alternatyvaus bendravimo skatinimui, numatomi konkretūs tikslai ir jų siekimo būdai.

   Dauguma autorių ypatingą dėmesį skiria elgesio korekcijai: išsamiai įvertinus vaiko elgesį įvairiose situacijose, numatomi pagrindiniai reikalavimai, kurių laikosi tėvai ir vaiką ugdantys specialistai. Ugdymo programose dažnai remiamasi bihevioristiniais elgesio formavimo principais - prizais, apdovanojimais skatinant tinkamus veiksmus.

   Sukurta įvairių autizmu sergančių vaikų ugdymo programų: Welch valdymo terapija, Valdeno metodas, komunikacijos skatinimo (Facilitated Communication) metodas, ABA metodas, Galler modelis ir daugelis kitų. Neretai taikomos delfinų, arklių, muzikos, žaidimo, dailės terapijos. Pastebėta, kad meninė veikla ir bendravimas su gyvūnais teigiamai veikia kai kuriuos autizmo simptomus - vaikai geriau miega, nurimsta, susikaupia.

   Kadangi dėl veiksmų planavimo ir aplinkinių veiklos mėgdžiojimo stokos autistiškiems vaikams sunku išmokti būtiniausių gyvenimo įgūdžių, ugdymo programose didelis dėmesys skiriamas savitarnos ir savitvarkos mokymui. Siekiant suformuoti tam tikrus įgūdžius, dažnai naudojama simbolių ar paveikslėlių seka, suskirstant veiksmo atlikimą į mažus žingsnelius. Visi veiksmai, kuriuos vaikas atlieka, yra įvardijami konkrečioje situacijoje.

   Praktiniai patarimai bendraujant ir lavinant

   • „Pagauk“ vaiko dėmesį ir tada parodyk jam kokį nors daiktą kitame kambario gale, sakydamas: „pažiūrėk, tai… (įvardinkite daiktą)“.
   • „Pagauk“ vaiko dėmesį, tada duok jam mažą žaislinį puodelį ir arbatinuką sakydamas: „prašau įpilti man arbatos“.
   • Paklauskite vaiko: „Kur yra lempa?“ arba „Parodyk man lempą“.
   • Patikrinkite, ar vaikas gali iš kaladėlių pastatyti bokštą - tai paprastas uždavinys, parodantis erdvinį suvokimą ir motoriką.

   Požiūriai į negalią: medicininis ir socialinis modeliai

   Medicininis modelis pirmiausia ieško asmens trūkumų - ko jis negali; pagal tai suteikiama diagnozė, siekiama normalizuoti. Socialinio požiūrio į negalią pradinis taškas yra pagarba - tu esi žmogus, tu vertas pagarbos, tavo orumas yra svarbu. Toliau ieškoma žmogaus stiprybių, siekiama suprasti jo poreikius. Kuriant pagalbos planą žiūrima ne į sutrikimų šalinimą, o į ilgalaikę perspektyvą. Pagal socialinį modelį daug dėmesio skiriama žmonėms, kurie yra iššūkius patiriančio asmens aplinkoje; tam, kad aplinka būtų įgalinanti, šalia esamiems žmonėms teikiamos konsultacijos ir mokymai.

   Suaugę autistiški asmenys rekomenduoja vertinti pagal „reikia daugiau pagalbos“ arba „reikia mažiau pagalbos“; toks įrankis praktikoje leidžia tiksliau orientuoti pagalbą pagal funkcinius poreikius. Deja, Lietuvoje šis požiūris dar nėra pakankamai paplitęs.

   Diagnostikos ir gydymo specialistai

   Reikiamas kompetencijas šį sutrikimą diagnozuoti dažniausiai turi psichologai (taip pat ir neurologai, kurie specializuojasi smegenų ir žmogaus sąveikos pažinimo, elgesio ir emocinio funkcionavimo srityse). Pirmo vizito metu psichologai atlieka išsamius vertinimus. Psichologų rekomendacijos grindžiamos individualiais paciento gebėjimais atsižvelgiant į pažinimo, elgsenos, emocinius bei mokymosi poreikius. Šios išsamios psichologų rekomendacijos bei jomis grįstas gydymo planas padeda specialistams, dirbantiems su autizmo sutrikimus turinčiais pacientais.

   Autizmo diagnostikai labai svarbus bendras sveikatos, neurologinis ir neuropsichiatrinis tyrimas. Svarbu, kad vaiko apžiūrą atliktų specialistas, turintis pakankamai kompetencijų bei patirties diagnozuojant bei gydant autizmo sutrikimus, nes tik šie specialistai gali pasiūlyti tinkamą gydymo planą.

   Praktinė informacija ir kvietimas kreiptis

   Jei jaučiate, kad Jums gali būti naudinga specialisto konsultacija, kviečiame susisiekti telefonu +37064655468, užpildę užklausos formą arba registruodamiesi konsultacijai. Labai svarbu kreiptis laiku - ankstyva diagnostika ir intervencija gerina ilgalaikius rezultatus.

   Naudingi šaltiniai

   • Grabrucker, A. M. (2021). Autism Spectrum Disorders. Exon Publications.
   • Hollander, E., Hagerman, R. J., & Fein, D. (Eds.). (2018). Autism spectrum disorders. American Psychiatric Association Publishing.
   • Lord, C., Brugha, T., Charman, T. ir kt. (2020). Autismspectrum disorder. Annual Review of Public Health.
   • Gillberg, C., Coleman, M. (1992). The biology of the autistic syndromes.
   • Sherratt, D. (2005). How to support and teach children on the autism spectrum.

   Kaip diagnozuojamas autizmas?

   Sritys	Intervencijos pavyzdžiai
   Kalba ir komunikacija	Logopedija, alternatyvus bendravimas, paveikslėlių seka
   Elgesys	ABA, bihevioristiniai metodai, elgesio korekcija
   Socialiniai įgūdžiai	Struktūruota aplinka, grupinės terapijos, socialinių įgūdžių treniruotės
   Emocinė būsena	Psichoterapija, nerimo valdymas, miego higiena
   Medicininė priežiūra	Vaistai simptomams valdyti, sveikatos priežiūros komanda

   Autizmas neišnyksta bėgant laikui, iš jo neišaugama; su juo susiję sunkumai, taip pat ir pranašumai lydi visą gyvenimą. Daug autistiškų asmenų pripažįsta, kad autizmas yra neatsiejama jų asmenybės dalis, lemianti kitokį pasaulio patyrimą. Tinkama parama, supratimas ir pritaikyta intervencija leidžia didinti autonomiją, gerinti gyvenimo kokybę ir palaikyti asmenų įsitraukimą visuomenėje.

   tags: #autizmas #nekovok #o #suprask