Autizmas - tai sudėtingas raidos sutrikimas, pasireiškiantis bendravimo, vaizduotės, interesų, elgesio ir emocijų savitumu. Šis sutrikimas veikia visą vaiko veiklą - verbalinę ir neverbalinę komunikaciją, socialinę sąveiką - ir išryškėja ankstyvoje vaikystėje. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip meninė veikla gali būti naudojama kaip priemonė autizmo spektro sutrikimų turinčių asmenų saviraiškai, komunikacijai ir integracijai į visuomenę. Straipsnyje remiamasi Miglės Juršytės-Pakštalienės, Kauno Prano Daunio ugdymo centro auklėtinio mamos, patirtimi kuriant "Autizmo dėlionę", kuri įtraukė visą mokyklos bendruomenę į bendrą kūrybinį procesą.
Autizmo spektro sutrikimai: esmė ir iššūkiai
Autizmo spektro sutrikimai (ASS) apima įvairius raidos sutrikimus, tokius kaip Aspergerio sindromas, Rett sindromas, netipiškas autizmas ir klasikinis autizmas. Šie sutrikimai pasižymi socialinės sąveikos, komunikacijos ir elgesio sunkumais. Autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims dažnai būna sunku suprasti socialinius signalus, užmegzti ir palaikyti santykius, taip pat jie gali pasižymėti pasikartojančiu elgesiu ir interesais.
Autizmas - tai kompleksinis raidos sutrikimas, kuriam būdingi socialinio bendravimo ir socialinės sąveikos trūkumai bei ribotas, pasikartojantis elgesys, interesai ar veikla. Tai lemia nepakankamą vaiko socialinių įgūdžių, kalbos ir elgesio išsivystymą ar jo sulėtėjimą. Autizmas apima platų įvairių neurologinių raidos sutrikimų spektrą, ir kiekvienas autizmu sergantis asmuo turi savitų stipriųjų pusių ir sunkumų. Gydytojų teigimu, vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, mokymosi, mąstymo ir problemų sprendimo būdai gali būti labai įvairūs.
Autizmo paplitimas yra maždaug 4-5 atvejai iš 10 000 vaikų, dažniau pasitaikantis berniukams nei mergaitėms (santykiu 4:1). Autizmo priežastys yra įvairios ir apima genetinius, neurologinius ir aplinkos veiksnius.
Autizmo požymiai ir diagnostika
Autizmas yra įvairiapusis vystymosi sutrikimas, kuriam būdingi sunkumai pasireiškiantys trijose veiklos srityse: socialinės sąveikos, verbalinės ir neverbalinės komunikacijos bei elgesio.
Taip pat skaitykite: Konferencija apie autizmą Seime
Pirmuosius šio sutrikimo požymius galima pastebėti dar vaikystėje, o mažyliui augant simptomai ryškėja, tampa sunkesni.
Autizmo bruožų turintys asmenys „kitaip“ suvokia aplinką. Mokslininkai ir gydytojai sukūrė „raudonų vėliavėlių“ sistemą. Tai požymiai, kurie būdingi autizmu sergantiems vaikams.
„Raudonos vėliavėlės“:
- 6 mėn. ir vyresnio amžiaus nesišypso arba nerodo džiaugsmingos veido išraiškos
- 9 mėn. ir vyresnio amžiaus neatsako jokiu garsu, šypsena ar veido išraiška
- 12 mėn. ir vyresnio amžiaus nečiauška, neguguoja, nekalba savo vaikiška kalba
- 12 mėn. ir vyresnio amžiaus nerodo gestų (nerodo į ką nors, nemojuoja, negriebia ir kt.)
- 16 mėn. ir vyresnio amžiaus nesako nė vieno žodžio
- 24 mėn.
Autizmo sutrikimas pasireiškia kaip šių požymių visuma, kuri ženkliai paveikia komunikacinius ir socialinius vaiko įgūdžius trijose srityse:
- Socialinės sąveikos sutrikimas.
- Komunikacijos sutrikimas.
- Ypatingas veiklos bei interesų nelankstumas.
Aspergerio Sindromas
Nemažai žmonių turi pavienių autizmo bruožų. Kai kuriais atvejais jų tiek daug, kad atsiranda Aspergerio sindromas.
Taip pat skaitykite: Konvencija ir autizmas: svarbūs aspektai
Tokiems žmonėms būdingi tam tikri socialinės sąveikos ypatumai. Socialinio kontakto sunkumai jiems kyla ne dėl nenoro bendrauti. Problema kyla iš to, kad tokie asmenys nesupranta ir nesugeba naudoti taisyklių, kurios reguliuoja socialinį bendravimą. Tokiems žmonėms sunku suprasti pokalbio taisykles, pokalbio metu jiems būdingas vienpusiškumas, pertraukinėjimas, minimalus dalyvavimas, sudėtinga pradėti ar pabaigti bendravimą, pakeisti pokalbio temą. Dažnas bruožas - kalbėjimas „sukauptomis“ frazėmis ar frazėmis pasiskolintomis iš kitų asmenų ar situacijų.
Spontaniškos adaptacijos stoka yra susijusi su perdėtu pasitikėjimu formaliomis taisyklėmis. Šie asmenys taip pat patiria sunkumų su emocijų raiška, dažnai vidinis jausmas neatitinka išorinės jo išraiškos. Suirzimas, pyktis, atsiribojimas nuo kitų atsiranda iš niekur ir gali pasireikšti netikėtai. Be to, šiems asmenims sudėtinga išreikšti meilę ir prisirišimą taip, kaip tikisi kiti.
Daugelis Aspergerio sindromą tyrinėjančių mokslininkų jį vertina ne tik kaip būseną, sukel...
"Autizmo dėlionė": bendruomenės kūrybinis projektas
Kauno Prano Daunio ugdymo centre Miglės Juršytės-Pakštalienės iniciatyva buvo sukurtas projektas "Autizmo dėlionė", skirtas suburti mokyklos bendruomenę ir atkreipti dėmesį į autizmo problemą. Šio projekto metu mokiniai, mokytojai, tėvai ir kiti bendruomenės nariai kūrė molines dėlionės detales, kurios vėliau buvo sudėtos į bendrą mozaiką.
Miglė Juršytė-Pakštalienė, idėjos sumanytoja ir kuratorė, teigė, kad jai tai buvo būdas prisidėti prie mokyklos gyvenimo, geriau pažinti jos bendruomenę ir palikti apčiuopiamą pėdsaką. Dėlionės forma buvo pasirinkta neatsitiktinai, nes dėlionės detalė yra tarptautinis autizmo simbolis, simbolizuojantis autizmo esmę: kiekvienas autistas - tarsi nesurinkta dėlionė, be to, kiekvienas iš mūsų yra lyg atskira šeimos, visuomenės, mokyklos bendruomenės, pasaulio dalelė. Prie dėlionės kūrimo prisidėjo visi norintys: mokyklos vaikai, Jonučių mokyklos mokiniai, mokytojai, specialistai, tėvai, mokyklos vadovai, rėmėjai, praktikantai ir net valytoja. Visas veiksmas prasidėjo daugiau kaip prieš dvejus metus, o dėlionę sudaro daugiau nei 400 detalių.
Meninė veikla kaip terapinė priemonė autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims
Meninė veikla, ypač darbas su moliu, gali būti labai naudinga autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims. Tai padeda atsiskleisti galioms, kurių jie patys nežino. Autistiškiems vaikams kartais reikia daugiau laiko susidraugauti su moliu, tačiau įveikus tokius iššūkius, suradus tinkamų pagalbinių priemonių, gimsta nuostabūs darbai. Gera matyti, kai po kelių mėnesių tas pats vaikas daug drąsiau ima į rankas molį, lengviau susikaupia ir džiaugiasi rezultatu.
Taip pat skaitykite: Autizmas: viskas, ką reikia žinoti
Meninė veikla leidžia autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims išreikšti savo jausmus ir emocijas, lavinti vaizduotę ir kūrybiškumą, gerinti motorinius įgūdžius ir susikaupimą. Be to, bendras kūrybinis procesas skatina socialinę sąveiką ir bendradarbiavimą.
Dailės terapijos metodai
Dailės terapija yra viena iš meno terapijos rūšių, kuri gali būti ypač naudinga autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims.
- Išreikšti susikaupusius jausmus ir emocijas: Dailės saviraiška žmogui padeda išreikšti susikaupusius jausmus, emocijas ar patirtį, padeda atsipalaiduoti, džiaugtis kūrybiniu procesu.
- Suvokti ir įsisąmoninti savo emocijas: Dailės terapija padeda suvokti, įsisąmonti savo emocijas, jausmus ir netgi visa tai keisti.
- Atsipalaiduoti ir sumažinti stresą: Meninė veikla žmogaus sielą tarsi perneša į kitoje dimensijoje esantį laiką.
- Pagerinti bendravimo įgūdžius: Dailės terapija gali būti naudojama kaip priemonė bendravimui ir socialinei sąveikai skatinti.
- Lavinti vaizduotę ir kūrybiškumą: Meninė veikla skatina vaizduotę ir kūrybiškumą, leidžia asmeniui eksperimentuoti ir atrasti naujus saviraiškos būdus.
- Stiprinti pasitikėjimą savimi: Sėkminga meninė veikla gali padėti autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims stiprinti pasitikėjimą savimi ir savo gebėjimais.
Kitos meno terapijos rūšys
Be dailės terapijos, autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims gali būti naudingos ir kitos meno terapijos rūšys, tokios kaip:
- Muzikos terapija: Muzika gali būti naudojama kaip priemonė emocijoms išreikšti, bendravimui skatinti ir motoriniams įgūdžiams lavinti.
- Šokio terapija: Šokis gali padėti autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims išreikšti savo jausmus, gerinti koordinaciją ir socialinę sąveiką.
- Teatro terapija: Vaidmenų žaidimai ir improvizacijos gali padėti autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims suprasti socialines situacijas, lavinti bendravimo įgūdžius ir išreikšti savo emocijas.
Kauno Prano Daunio ugdymo centro patirtis
Kauno Prano Daunio ugdymo centras turi ilgametę patirtį ugdant autizmo spektro sutrikimų turinčius vaikus. Mokykloje taikomos įvairios ugdymo programos ir metodai, atsižvelgiant į kiekvieno vaiko individualius poreikius ir gebėjimus.
Miglė Juršytė-Pakštalienė pasirinko šį centrą savo sūnui Rimvydui, nes įstaigoje dirba kompetentingi specialistai, kurie nuoširdžiai dirba su vaikais ir taiko įvairias metodikas ir priemones, kol atrinko tai, kas vaikui tiko.
Iššūkiai ir galimybės auginant autizmo spektro sutrikimų turintį vaiką
Auginant autizmo spektro sutrikimų turintį vaiką, susiduriama su įvairiais iššūkiais, tokiais kaip nežinia, bemiegės naktys, bejėgiškumo jausmas ir aplinkinių reakcijos. Tačiau Miglė Juršytė-Pakštalienė teigia, kad daugelis sunkumų laikini, o ir visuomenės požiūris į kitokius žmones, nors ir palengva, bet keičiasi.
Svarbu priimti vaiką tokį, koks jis yra, ir suteikti jam visokeriopą pagalbą ir palaikymą. Valstybės parama ir visuomenės požiūris Deja, valstybės institucijų požiūris į daugelį visuomenės atstovų vis dar atrodo perdėm formalus ir abejingas. Yra neįgalumo pašalpa ir viena kita kompensacija - bet tik tiek. Tad net ir norint sunku būtų savo veiklas visiškai atskirti nuo vaiko, bet man taip net labiau patinka, nesijaučiu nei nuskriausta, nei nelaiminga.
Visuomenės požiūris į autizmo spektro sutrikimų turinčius asmenis ir jų šeimas vis dar yra problema.
Autizmo gydymo būdai ir pagalbos priemonės
Autizmo gydymo būdai yra įvairūs ir skirtingi. Vaikams, kuriems diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas, priklausomai nuo būklės sunkumo, intelektinių gebėjimų ir kitų gretutinių sveikatos sutrikimų gali būti taikomos medicininės, socialinės ir psichologinės terapinės priemonės. Visos terapinės programos yra individualios ir remiasi detaliu vaiko sveikatos bei aplinkos vertinimu. Vaikų neurologų teigimu, laiku pradėtos taikyti terapinės intervencijos padeda sumažinti pagrindinių autizmo požymių ir susijusių sveikatos sutrikimų išreikštumą, koreguoti esminius autizmo simptomus, tokius kaip kalbos, komunikacijos, socializacijos sutrikimas, stereotipiniai judesiai ir kt.
Autizmo spektro sutrikimai tęsiasi visą gyvenimą. Jų eiga ir požymiai laikui bėgant gali keistis, tačiau nėra jokių vaistų ar intervencinių metodų, kurie galėtų juos išgydyti. Vaikų gydytojai neurologai sako, kad labai svarbu autizmo sutrikimą aptikti ir diagnozuoti kuo anksčiau. Ankstyva diagnostika užtikrina galimybę laiku gauti reikiamą pagalbą, sprendžiant patiriamas problemas ir sunkumus. Pradėjus taikyti intervencines priemones ankstyvaisiais metais, išnaudojami kritiniai smegenų vystymosi laikotarpiai, o tai gali sušvelninti su autizmu susijusių problemų poveikį. Tuo tarpu kuo vėliau susiformuoja verbalinė komunikacija, pradedamos taikyti pagalbinės priemonės arba taikomos neefektyvios intervencijos, tuo blogesnė vaiko raidos sutrikimo prognozė.
Medikamentinis gydymas
Šiuo metu dar nėra atrastas medikamentas, kuris galėtų išgydyti autizmą, tačiau gydymas vaistais yra svarbi bendros pagalbos programos dalis. Autizmo atveju dažniausiai naudojamas vitaminas B6, magnis, neuroleptikai, sedatyviniai preparatai (Prasauskienė, 2003). Gydymas vitaminais gali padėti spręsti elgesio problemas (autoagresiją, hiperaktyvumą) ir miego sutrikimus. Neuroleptikų (haloperidolio, pimozido) poveikyje pagerėja bendravimas, sumažėja mokymosi problemos, tačiau šie preparatai turi stiprų šalutinį poveikį ir ilgalaikis jų vartojimas nerekomenduojamas. Sedatyviniai preparatai skiriami miego sutrikimams gydyti.
Psichologinės ir pedagoginės priemonės
Svarbiausias pedagoginio ir psichologinio poveikio tikslas yra ne tiek akademinių žinių, kiek pagrindinių gyvenimo ir bendravimo įgūdžių formavimas. Autistiški vaikai gali būti ugdomi įvairiose įstaigose, atsižvelgiant į sutrikimo sunkumą, vaiko elgesį ir emocijas. Kiekvienam vaikui ugdyti sudaroma individuali programa, kurioje daug dėmesio skiriama struktūruotos aplinkos kūrimui, kalbos ar alternatyvaus bendravimo skatinimui, numatomi konkretūs tikslai ir jų siekimo būdai. Dauguma autorių (Sherratt, 2005; Gillberg,1992) ypatingą dėmesį skiria elgesio korekcijai. Išsamiai įvertinus vaiko elgesį įvairiose situacijose, numatomi pagrindiniai reikalavimai, kurių laikosi tėvai ir vaiką ugdantys specialistai. Sukurta įvairių autizmu sergančių vaikų ugdymo programų: Welch valdymo terapija, Valdeno metodas (Walden method), komunikacijos skatinimo (Facilitated Communication) metodas, ABA (Applied Behavioral Analysis) metodas, Galler modelis ir daugelis kitų. Neretai taikomos delfinų, arklių, muzikos, žaidimo, dailės terapijos. Pastebėta, kad meninė veikla ir bendravimas su gyvūnais teigiamai veikia kai kuriuos autizmo simptomus, pvz. vaikai geriau miega, nurimsta, susikaupia. Kadangi dėl veiksmų planavimo ir aplinkinių veiklos mėgdžiojimo stokos, autistiškiems vaikams sunku išmokti būtiniausių gyvenimo įgūdžių, ugdymo programose didelis dėmesys skiriamas savitarnos ir savitvarkos mokymui. Siekiant suformuoti tam tikrus įgūdžius, dažnai naudojama simbolių ar paveikslėlių seka, suskirstant veiksmo atlikimą į mažus žingsnelius. Visi veiksmai, kuriuos vaikas atlieka yra įvardijami konkrečioje situacijoje. Ugdant autistiškus vaikus, dažniausiai remiamasi bihevioristiniais elgesio formavimo principais, prizais, apdovanojimais skatinant tinkamus veiksmus. Sudarant individualias programas, priklausomai nuo vaiko gebėjimų, numatomi pažintinės veiklos (dėmesio, mąstymo, suvokimo, atminties), kalbos ir bendravimo skatinimo būdai.
Ankstyvoji pagalba ir intervencija
Ankstyvoji pagalba - ankstyvasis vaiko, turinčio ASS, komunikacinių, socialinio bendravimo ir pažintinių įgūdžių ugdymas, taikomas iki kol vaikui sueina 7 metai. Nusprendus taikyti Taikomosios elgesio terapijos metodais grįstą mokymą reikėtų kreiptis į tai vykdančius paslaugų teikėjus. Bus sudaryta programa, su vaiku dirbs terapeutas. Tai daroma centre arba namuose. Paslaugų kainas nustato kiekvienas privatus paslaugų teikėjas. Kai kurie paslaugų teikėjai darbo metodų apmoko tėvus, tuomet patys tėvai dirba su vaikais, tik prižiūrint specialistams. Tokios paslaugos pigesnės. Siūloma, kad ankstyvoji intervencija vyktų bent 10-20 val. Tai kasdieniniai specialūs užsiėmimai su vaikais, vykstantys specialiame centre ar namuose, jų trukmė apie 2 akademines valandas. Valstybinėse gydymo įstaigose teikiamos paslaugos dažniausiai apima ergoterapijos, logopedo, specialiojo pedagogo, kineziterapijos, įvairių meno ar relaksacijos terapijų paslaugas. Dažniausiai vaikas ugdomas funkcionuoti struktūruotoje aplinkoje, t. y. Vykdant Taikomosios elgesio analizės programą (paslaugos teikiamos privačiai), pirmiausiai atliekamas vaiko gebėjimų vertinimas, po to sudaroma individuali programa: ugdomi esminiai komunikaciniai, socialinio bendravimo, savarankiškumo ir pažintiniai gebėjimai. ASS vaikai lyginant su tipinės raidos bendraamžiais patys nesimoko, todėl lavinamas jų jungtinis dėmesys, jie mokomi mėgdžioti, funkcinio žaidimo, išreikšti savo poreikius tinkamu būdu (skatinama komunikacija), didelis dėmesys skiriamas kalbos ir komunikacijos atsiradimui, reguliuojamas probleminis elgesys. Vaikas mokomas savarankiškumo, lavinami pažintiniai gebėjimai. Rekomenduojama apie 10-20 val. per savaitę. Asociacija „Kitoks vaikas“, remdamasi tarptautinių tyrimų rezultatais mano, kad vienas iš efek... Autizmas - tai raidos sutrikimas, prasidedantis dar vaikystėje ir besitęsiantis visą žmogaus gyvenimą. Pagal Lietuvoje naudojamą ligų klasifikatorių TLK-10, autizmas priskiriamas įvairiapusiams raidos sutrikimams.Šeimos, auginančios autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus, atėjusios į psichologo kabinetą dalijasi, kad jaučia aplinkos smerkimą, nes jų vaikas elgiasi ne taip, kaip daugumai įprasta. Dažniausiai tai, ko nepažįstame ir nesuprantame, sunku priimti, nes žmogus linkęs naujus dalykus aiškinti pagal jau turimą pasaulio suvokimą.