Šiame straipsnyje aptariami poreikių nustatymo metodai, taikomi pensininkams Lietuvoje. Straipsnyje nagrinėjami dalyvumo lygio vertinimo procesai, reikalingi dokumentai, pagalbos planų sudarymas ir individualios pagalbos kompensacijų poreikiai.
Dalyvumo Lygio Nustatymas
Kas yra dalyvumo lygis?
Dalyvumo vertinimas - tai procesas, kurio metu nustatoma, kiek žmogus dėl sveikatos būklės gali dalyvauti kasdienėje, socialinėje ar profesinėje veikloje.
Kam suteikiamas asmens su negalia statusas?
Suaugusiems, kuriems nustatytas 0-55 proc. dalyvumo lygis, suteikiamas asmens su negalia statusas.
Ar pensininkams nustatomas dalyvumo lygis?
Taip, nuo 2024 metų sausio mėn. žmonėms, sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus, gali būti nustatomas dalyvumo lygis. Anksčiau pensininkams buvo nustatomi specialieji poreikiai, kurie parodo, kokios pagalbos ir daiktų reikia žmogui. Specialiųjų poreikių lygis parodo, kiek pagalbos ir priežiūros reikia žmogui.
Jeigu Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra žmogui, kuris gauna senatvės pensiją, nustatys sunkią negalią (70-100 proc. netekto dalyvumo), jam bus pradėta mokėti senatvės pensija asmeniui su negalia, kurios dydis bus apskaičiuojamas senatvės pensijos dydį padauginus iš netekto dalyvumo lygio daugiklio.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie specialiuosius poreikius
Pensijų anuitetai: kas tai yra ir kaip jie gali prisidėti prie oresnės mūsų senatvės?
Kreipimosi Žingsniai Dėl Dalyvumo Lygio Nustatymo
- 1 žingsnis: Gauti gydytojo siuntimą. Asmuo arba jo atstovas kreipiasi į gydantį gydytoją ir pateikia laisvos formos prašymą dėl siuntimo į Agentūrą dalyvumo lygiui nustatyti. Siuntimas į Agentūrą galioja 60 kalendorinių dienų. Per šį terminą būtina pateikti prašymą ir kitus reikalingus dokumentus.
- 2 žingsnis: Pateikti Agentūrai dokumentus.
- Prašymą nustatyti neįgalumo ar dalyvumo lygį ir individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikius.
- Gydytojo siuntimą, jei jis ne elektroninis.
- Asmens, kuriam prašoma nustatyti dalyvumo lygį, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą arba asmens tapatybės kortelę arba leidimą nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje), išskyrus tuos atvejus, kai valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama tokios rūšies elektroninė paslauga ir dėl dalyvumo lygio nustatymo kreipiamasi elektroniniu būdu.
Dokumentus Agentūrai galite pateikti elektroniniu paštu, per e.pristatymo sistemą, paštu arba per kurjerį, ar atvykus į Agentūros teritorinį skyrių. Dokumentus Agentūrai gali pateikti ir Jūsų šeimos nariai ar Jūsų įgalioti asmenys. Asmenys gali iš anksto užsiregistruoti vizitui į Agentūrą adresu www.anta.lt, spausdami išankstinės registracijos nuorodą arba per el. Prašymą pateikus Agentūros skyriuje, tą pačią dieną yra užregistruojami tik jūsų dokumentai.
- 3 žingsnis: Negalios vertinimas. Agentūros specialistai kartu su Jumis užpildys klausimyną ir išsiaiškins Jūsų individualius poreikius įvairiose gyvenimo srityse, pasiūlys Jums sudaryti pagalbos planą ir įvertins gydytojo pateiktus duomenis apie sveikatą. Klausimyno pildymo metu labai svarbu smulkiai papasakoti, kaip jaučiatės, su kokiomis kasdienėmis problemomis susiduriate.
- 4 žingsnis: Sprendimo priėmimas. Asmeniui nebereikės rūpintis, jei prireiktų kokios nors papildomos informacijos iš kitų institucijų. Tuo pasirūpins Agentūra.
- 5 žingsnis: Kreiptis dėl išmokų ir kompensacijų. Nustačius dalinį dalyvumą ne vėliau kaip per 12 mėn. reikia kreiptis į SODRĄ.
Klausimynas Dalyvumo Lygiui Nustatyti
Klausimynas yra pagrindinis instrumentas nustatyti pagalbos koordinavimo poreikį ir sudaryti pagalbos planą asmeniui. Klausimyną pildantis darbuotojas pagalbos poreikį skirtingose asmens veiklos srityse (pažinimo, bendravimo, kasdienės veiklos, savipriežiūros ir kt.), kurias sudaro atskiros poveiklės, vertina nuo 0 iki 4, remdamasis asmens ar jo atstovo pateikiama informacija. Mažiausias balas (0) skiriamas, jei pagalbos poreikio nėra, didžiausias balas (4) skiriamas, jei yra nuolatinis pagalbos poreikis.
Nuo 2025 m. gegužės 2 d. klausimynas, reikalingas dalyvumo lygio vertinimui, galės būti pildomas nuotoliniu būdu naudojant elektronines ryšių priemones (vaizdo, balso ar teksto perdavimas realiuoju laiku). Klausimynas gali būti pildomas nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai asmuo ar jo atstovas prašo (raštu ar žodžiu) pildyti klausimyną Agentūroje arba telefonu.
Pagalbos Planas
Asmeniui ar jo atstovui, kuris su gydytojo siuntimu pirmą ar ne pirmą kartą kreipiasi į Agentūrą dėl negalios (dalyvumo lygio suaugusiam asmeniui ar neįgalumo lygio vaikui) nustatymo, tereikia duoti sutikimą, kad jam būtų teikiamas pagalbos koordinavimas. Jei pokalbio metu nustatoma, kad asmeniui trūksta vienų ar kitų paslaugų, Agentūra sudaro pagalbos planą, nurodydama asmens veiklos sritis ir poreikius, kuriems užtikrinti reikalinga kitų įstaigų teikiama pagalba.
Pagalbos planas perduodamas vykdyti atsakingoms institucijoms pagal jų veiklos kompetenciją (savivaldybei, Techninės pagalbos priemonių centrui ir kita). Jos organizuoja asmens aprūpinimą reikalingomis priemonėmis ir paslaugomis.
Taip pat skaitykite: Skyriaus veikla ir nuostatos
Individualios Pagalbos Kompensacijos Poreikio Nustatymas
Individualios pagalbos kompensacijos poreikis nustatomas kompleksiškai vertinant asmens bazinį funkcionavimo lygmenį ir individualios pagalbos poreikį, t. y. vertinama kiekviena situacija individualiai. Nustatant individualios pagalbos poreikį, užpildomas individualios pagalbos poreikio klausimynas pagal vertinamo asmens amžių, kuriame įvertinamas asmens individualios pagalbos poreikis įvairiose asmens gyvenimo srityse bei aplinkos veiksnių įtaka asmens savarankiškumui ir nustatomas individualios pagalbos poreikio mastas balais (išskyrus senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims).
Pagalbos poreikių lygiai ir atitinkamos išmokos 2024 m.:
| Poreikių Lygis | Apibūdinimas | Išmoka 2024 m. |
|---|---|---|
| I | Visiškai nesavarankiškas, negeba orientuotis ar judėti ir jam reikalinga nuolatinė kito asmens pagalba ar slauga. | (Informacija nepateikta) |
| II | Turi didelių savarankiškumo, galimybės orientuotis ar judėti sunkumų, dėl kurių jam reikalinga kito asmens pagalba ar slauga nuo 6 iki 10 valandų per parą. | (Informacija nepateikta) |
| III | Turi vidutinių savarankiškumo ir dalyvavimo visuomeniniame gyvenime sunkumų, dėl kurių jam reikalinga kito asmens pagalba nuo 4 iki 6 valandų per parą. | (Informacija nepateikta) |
| IV | Turi nedidelių savarankiškumo ir dalyvavimo visuomeniniame gyvenime sunkumų, dėl kurių jam reikalinga kito asmens pagalba ne ilgiau kaip 4 valandas per parą. | (Informacija nepateikta) |
Pensijų Augimas Lietuvoje
Siekiame užtikrinti tvarų socialinio draudimo pensijų augimą. Kitais metais socialinio draudimo senatvės pensijos augs kiek daugiau nei 12 procentų, kai prognozuojama, kad vidutinis šalies darbo užmokestis - 7,6 procento, o vidutinė metinė infliacija sieks 2,5 procento. Pernai pensijos Lietuvoje vidutiniškai didėjo apie 12 procentų, vidutinė senatvės pensija padidėjo nuo 483 eurų iki 539 eurų, t. y. 56 eurais, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu - nuo 513 iki 574 eurų, t. y. 2022 m. pensijos buvo didintos du kartus: sausį ir liepą. Bendrai paėmus, pensijų augimas 2022 m. buvo 16-17 procentų.
Vidutinė senatvės pensija padidėjo 70 eurų - nuo 413 eurų (2021 m. gruodžio mėn.) iki 483 eurų (2022 m. gruodžio mėn.). 2021 m. pensijos vidutiniškai didėjo apie 10 proc. Vidutinė senatvės pensija padidėjo nuo 376 eurų iki 413 eurų, t. y. 37 eurais, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu - nuo 400 iki 441 euro, t. y.
Šie dydžiai susieti su vidutiniu darbo užmokesčiu šalyje (VDU) ir kiekvieną ketvirtį yra perskaičiuojami. Kadangi VDU kas ketvirtį pasikeičia, keičiasi ir išmokų ribos. Ketvirtojo ketvirčio išmokos apskaičiuotos taikant 2183,60 euro VDU dydį, kuris galiojo antrąjį 2024 m.
Taip pat skaitykite: Švietimas Lietuvoje: specialieji poreikiai
tags: #poreikiu #nustatymas #pensininkams