Turėtos vaikystės patirtys nulemia didelę dalį mūsų gyvenimo, nes tuo metu vystosi smegenys, kuriasi nauji mąstymo ir elgesio modeliai.
Kartu su įvardintais vyksmais auga ir fizinis kūnas, kurį taip pat reikia išmokti valdyti. Besiformuojantys judesiai užtikrina gebėjimą savarankiškai atlikti veiksmus ir ateityje išvengti traumų ar net skausmų.
Vertinant vaikų judesio raidą, neretai tampa svarbūs ir kineziterpeutai. Tai judesio specialistai, puikiai suprantantys kūno sandarą bei jos funkcijas. Kineziterapijos pagalba yra palaikomi, atstatomi ar sukuriami nauji judesiai. Jų dėka lengviau pajusti ir kontroliuoti kūną. Taip pat terapijos turi teigiamą įtaką kaulų ir raumenų, širdies kraujagyslių ir kitų sistemų būklei.
Žinoma, kineziterapija yra skiriama ir kaip viena iš reabilitacijos formų. Ji padeda vėluojant judesių radai, vaikams, turintiems autizmo spektro, dėmesio ir hiperaktyvumo (ADHD) sutrikimus, cerebrinį paralyžių, spinalinę raumenų atrofiją, galvos ir nugaros smegenų traumą ar genetinius sutrikimus. Kineziterapeutai jiems padeda kurti savarankiškumą, mokant valdyti ir stiprinti kūną, formuojant ar atkuriant kasdienai reikalingus judesius.
Kiekvienas vaikas yra skirtingas. Todėl vieno teisingo gydymo būdo nėra. Kineziterapeutai taiko įvairias priemones ir metodus, kurie leidžia tiksliai įvertinti vaiko būklę bei parinkti tai, kas būtų efektyvu konkrečioje situacijoje.
Taip pat skaitykite: Konferencija apie autizmą Seime
Esu kineziterapeutė Gintarė ir noriu paklausti: ar žinojai, kad kineziterapija tampa puikia priemone gerinant vaikų, sergančių autizmo spektro sutrikimu (ASS), koordinaciją?
Daugelis vaikų, sergančių ASS, susiduria su motoriniais iššūkiais įskaitant pusiausvyros, rankų ir akių koordinavimo bei smulkiosios motorikos sunkumais, kurie gali turėti įtakos kasdienei veiklai, žaidimams ir bendravimui.
Vaikams ir paaugliams, su kuriais dirbame, dažniausiai turi šiuos sutrikimus:
- Dėmesio koncentracijos sutrikimus;
- Vengia užduočių;
- Sutelkią dėmesį į detales ne į visumą;
- Sunku ugdymo įstaigose;
- Impulsyvumą;
- Staigius nuotaikos ir elgesio pokyčius
- Sutrikęs sensorinės informacijos apdorojimas;
Geros naujienos yra tai, kad žinome, kad smegenys gali pasikeisti taip, kad šie simptomai pagerėtų. „Neurocta“ programos pratimai ir užsiėmimai yra išskirtinai sukurti taip, kad padėtų sustiprinti ir užmegzti naujus ryšius smegenyse, naudojant fizinės, jutiminės ir pažintinės veiklos derinį.
Mūsų tikslas, kad vaikas išmoktų suvokti problemos sprendimo būdus bei suvoktų kaip įveikti iššūkius patiriamus kasdienėje veikloje.
Taip pat skaitykite: Konvencija ir autizmas: svarbūs aspektai
Mūsų centre dirbame su vaikais kurie turi dėmesio koncentracijos sutrikimus bei raidos vėlavimą, taip pat su vaikais kurie turi šias diagnozes:
- Autizmo spektro sutrikimus;
- Aktyvumo ir dėmesio koncentracijos sutrikimus (ADHD);
- Mišrų raidos sutrikimą;
- Retas ligas (CDKL-5; įvairias raumenų distrofijas, patologinius smegenų sutrikimus).
Kineziterapijos nauda vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimą
Naujausi moksliniai straipsniai teigia, kad geriausias būdas yra jėgos ir stabilumo ugdymas. Kineziterapija padeda sustiprinti pagrindinius raumenis, kurie yra būtini pusiausvyrai ir laikysenai.
Motorinis planavimas apima veiklą, kurią reikia planuoti ir atlikti konkrečius judesius. Tai gali būti ėjimas kliūčių ruožu, kamuolio gaudymas ar vidurio linijos kirtimo užduotis.
Daugelis vaikų, sergančių ASS, turi unikalių jutimo apdorojimo poreikių. Šie poreikiai turi poveikį jų pusiausvyros jausmui ir erdviniam suvokimui. Kineziterapija apima jutimo integravimo metodus. Tai pratimai apimantys prisilietimą, propriocepciją (kūno suvokimą) ir vestibiuliarinį aparatą (pusiausvyrą).
Smulkiosios motorikos lavinimas stimuliuoja kalbos raidą, gerina pirštų, rankų ir akių koordinaciją bei ugdo dėmesį, susikaupimą, atmintį. Stambiosios motorikos įgūdžių tobulinimas padeda vaikams koordinuoti judesius. Norint lavinti smulkiąją ir stambiąją motoriką reikia naudoti amžių atitinkančią, žaismingą veiklą, skirtą šiems įgūdžiams lavinti.
Taip pat skaitykite: Autizmas: viskas, ką reikia žinoti
Moksliniais tyrimais pagrista kineziterapija gali žymiai pagerinti vaikų, sergančių ASS, koordinaciją ir pusiausvyrą.
Tyrimų rezultatai
Tyrimas buvo vykdomas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Vaikų reabilitacijos ligoninėje „Lopšelis“ ir Prano Daunio aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre. Tyrime dalyvavo 24 tiriamieji. Buvo atliekamas vertinimas standartizuotais raidos testais: Diagnostiniu vaiko raidos vertinimo testu (angl. Diagnostic Inventory for Screening Children, DISC) bei Peabody motorinės raidos skalėmis - antra versija (angl. Peabody Developmental Motor Scales-2, PDMS-2).
Atliktas kitas tyrimas, kuriame dalyvavo 40 autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų (amžiaus vidurkis 4,32 ±1,05): kontrolinė grupė (n=20), kuriai taikyta bendroji kineziterapijos programa ir eksperimentinė grupė (n=20), kuriai taikyta kineziterapija su pagalbinėmis vaizdinėmis priemonėmis. Tiriamiesiems skirti 8 individualūs kineziterapijos užsiėmimai ir 2 vertinimai.
Rezultatai: Motorinių imitacijų skaičius po taikomos kineziterapijos programos abiejose grupėse padidėjo statistiškai reikšmingai (p<0,05, p=0,001). Lyginant abi grupes, tarpusavyje statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta (p>0,05). Reakcijos greitis abiejose grupėse kito teigiamai (p<0,05), lyginant abi grupes tarpusavyje statistiškai reikšmingų skirtumų nepastebėta (p>0,05). Įvertinus imitavimo trukmę nustatyta, kad abi programos buvo efektyvios, didinant imitavimo trukmę (p=0,001).
Tyrimo duomenys
| Rodiklis | Kontrolinė grupė | Eksperimentinė grupė | p reikšmė |
|---|---|---|---|
| Motorinių imitacijų skaičius | Padidėjo statistiškai reikšmingai | Padidėjo statistiškai reikšmingai | p<0,05 |
| Reakcijos greitis | Pasikeitė teigiamai | Pasikeitė teigiamai | p<0,05 |
| Imitavimo trukmė | Padidėjo | Padidėjo | p=0,001 |
"Vaiko raidos klinika"
„Vaiko raidos klinika“ ne pelno siekianti viešoji įstaiga, teikianti tikslines paslaugas vaikams, kuriant saugią, jaukią ir padedančią stiprėti aplinką bei paslaugas koncentruotas į kiekvieną vaiką individualiai.
Mūsų pagrindinis prioritetas yra vaikai. Dėl to visos mūsų surinktos lėšos yra paskirstomas jiems. Jūsų parama keliauja vaikų reabilitacijai, kad vaikučiai gautų individualizuotas, kompleksiškas paslaugas vienoje vietoje.
Mes laukiame visų vaikučių, kuriems reikalinga pagalba: nuo autizmo spektro, mišraus specifinio raidos sutrikimo iki įvairių fizinių, psichikos, elgesio ir vystymosi problemų.
Jūsų parama „Vaiko raidos klinikai“ padeda įsigyti specializuotą įrangą, teikti modifikuotus laisvalaikio užsiėmimus ir klinikines paslaugas. Tam kad reabilitacija būtų kokybiška reikalinga ir šiuolaikiška moderni įranga, mokymai specialistams. Visą tai šiuo metu galime turėti tik su Jūsų pagalba.
„Vaiko raidos klinika“ šiuo metu negauna valstybės finansavimo ir yra 100% remiama privačiomis aukomis, dotacijomis ir specialiomis akcijomis, tėvelių lėšomis ar vaikams įkurtų fondų. Mums reikia Jūsų pagalbos, kad visi vaikai gautų reikiamą paramą, kad išnaudotų visas savo galimybes.
150 milijonų vaikų pasaulyje turi negalią ir jie susiduria su atskirtimi daugelyje savo gyvenimo sričių. Jie „daugiau nei du kartus dažniau praneša, kad sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų įgūdžiai yra netinkami jų poreikiams patenkinti“ (PSO).
Paramos šeimoms tikslas - užtikrinti, kad vaikų, turinčių bet kokią negalią ar specialių sveikatos priežiūros poreikių, šeimos ir juos aptarnaujantys specialistai turėtų žinių, kad galėtų priimti pagrįstus, vaikų raidą ir gerovę gerinančius sprendimus.
Skatiname partnerystę su šeimomis, specialistais ir plačiąja bendruomene, nes būtent per partnerystę kuriame bendruomenę, kurioje gali klestėti mūsų vaikai.
Neįgaliems vaikams kiekviena diena yra kova. Nesvarbu, kokios fizinės ar psichinės būklės vaikai gyvena, jie visi turi teisę į aplinką, kuri skatins jų vystymąsi - ar eiti į mokyklą mokytis kultūrinės veiklos, ar pramogauti.
Mūsų vizija - kad visi vaikai turėtų galimybes realizuoti savo gebėjimus. Mūsų misija - teikti paslaugas visoms šeimoms Lietuvoje auginančioms vaikus ir nesvarbu ar vaikas turi mokymosi sutrikimų, ar negalią, ar šiandien sunkiai serga.
Dovilė Čepulinskaitė ir Agnė Juodytė - Vaiko raidos klinikos įkūrėjos ir iniciatyvos „Taip, mes galim… „ organizatorės. 2014m. - susirgus Dovilės dukrai Lukrecijai susitikome ligoninėje. Šešis metus augome, kaupėme patirtį, pasiekėme didelių rezultatų ir nusprendėme, kad jau metas, kad esame pasiruošusios dalintis su kitais.
Taigi 2020m. dalyvavome projekte, sudėjome visą širdį, žinias ir patirtį. Sulaukėme didelio negalią auginančių tėvų palaikymo, kas mums reiškė, kad negalime sustoti ir einame tinkama linkme. Projekto nelaimėjome… Atsitraukėme.. Bet neilgam ir 2021m. balandžio mėn. savo nuosavomis lėšomis įkūrėme „Vaiko raidos kliniką“.
Ir tada prasidėjo įvykių uraganas, patys tėvai auginantys neįgalius vaikus aukojo mums žaisliukus, priemones, buvo kas prisidėjo ir teisiškai, kas finansiškai ir taip augame kartu su visais. 2021 gruodžio 2 dieną duris atvers pirmas Lietuvoje reabilitacijos centras, teiksiantis kompleksinės ir individualizuotas paslaugas vaikams.
Mamos patirtis: mano dukra susirgo 3,5 metų. Liga buvo baisi - pats organizmas naikino centrinę nervų sistemą. Per 4 metus ligos nustojome vaikščioti, kalbėti, dingo suvokimas.. Ligai pagaliau sustojus, gydytojų prognozės buvo labai blogos. Po ligos, per 2,5 metų, aplankėme daugiau nei 20 reabilitacijos centrų užsienio šalyse.
- Negalėjo nueiti 50 metrų - nueina 4 km;
- Negalėjo šokinėti - šokinėja;
- Suvokia pasaulį, skaičiuoja iki 5, tikrai skaičiuos ir daugiau …Ir greit kalbės.
Kartu su Agne Juodyte atidarėme „Vaiko raidos klinikos” centrus Vilniuje ir Kaune, kur teikiamos kompleksinės paslaugos vaikams, naudojant seniai užsienyje taikomus sveikatinimo metodus ir inovatyvias terapijas.
Po tiek aplankytų centrų ir matant, kaip intensyvios, kompleksinės terapijos padeda mano vaikui stiprėti, labai norėjosi kad čia Lietuvoje būtų įkurti centrai vaikams, teikiantys kompleksines paslaugas. Vaiko raidos klinika nuolat plečiasi, pristato vis daugiau naujausių ir pažangiausių sveikatinimo terapijų Lietuvoje ir daro viską, kad pastatytų vaikus ant kojų - tikrąją ta žodžio prasme.
Džiaugiamės, kad turime vis daugiau naujienų, kurias galime pristatyti visuomenei.
Kineziterapeutų komanda
Dar studijuodama ergoterapijos studijose Monika suprato, kad nori daugiau žinių ir platesnio suvokimo apie žmogų, judesį ir reabilitacijos galimybes. Taip įstojusi į antrąsias bakalauro studijas baigė ir kineziterapiją.
Praktikuodamasi skirtingose reabilitacijos ligoninėse ir sanatorijose, organizuodama vaikų su negalia stovyklas, Monika didžiąją savo darbo laiko dalį visgi susiejo su vaikais. Jau keletas metų tobulinasi ir dirba su autizmo spektro bei raidos sutrikimų ir kitų negalių turinčiais vaikais.
Dirbdama su vaikais pastebi, kad kiekvienas jų yra labai individualus, su kiekvienu reikia atrasti savitą ryšį ir būdą užmegzti santykį, tam kad būtų galima tikslingai siekti rezultatų.
Justinas Blaževičius:
- 2013- Įgytas ergoterapeuto išsilavinimas;
- 2015- Apgintas reabilitacijos magistro laipsnis;
- 2018- Įstojo į Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto doktorantūros studijas;
- 2017- Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto jaunesnysis asistentas;
- 2018 metais Vilniaus Universiteto ligoninės Santaros klinikose išrinktas „Vaikų numylėtiniu 2018“.
Organizacinė veikla:
- 2018 metais tapo nariu "Vaikų retų ligų centre"
- 2019 metais įstojo į "Lietuvos Vaikų Onkohematologų draugija"
- 2021 metais tapo Ergoterapijos draugijos nariu.
Katrin Kočan:
- 2016- Įgyta ergoterapeutės kvalifikacija;
- 2018- Įgyta kineziterapeutės kvalifikacija;
- 2021- Įgytas reabilitacijos magistras;
Organizacinė veikla:
- Vaikų retų nervų ir raumenų ligų kompetencijos centro narė
- Lietuvos vaikų onkohematologų draugijos narė
Autizmas - tai sudėtingas, įvairiapusis raidos sutrikimas, kuriam išgydyti iki šiol dar nėra išrasti vaistai. Prof. A. Tomatisas apskaičiavo, kad, taikant neurosensorinę stimuliaciją autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų grupei, gyvenimo kokybė pagerėja apie 60 proc. tokių vaikų (Neysmith-Roy, 2001).
Maždaug pusei vaikų, atliepiančių į neurosensorinės stimuliacijos teikiamą naudą, teigiama reakcija pasireiškia gana greitai. Terapijos teikiama nauda vertinama nuo nežymios iki labai žymios, ar net išskiriamų visiško pasveikimo atvejų (Neysmith-Roy, 2001 ir Ruben, 2004).
Panašu, kad intensyvesnis ir ilgesnis (naktiniai klausymai) mamos balso taikymas pagerina sėkmės rodiklį 80 proc.
Institute „Atlantis“ (Sint-Truiden, Belgija) daugiau kaip 1 200 autistiškų žmonių apskritai ir daugiau kaip 2 500 autistiškų vaikų buvo taikyta neurosensorinė stimuliacija. Didžioji dauguma šių žmonių į terapiją reagavo teigiamai: 20 proc. vaikų po terapijos buvo identifikuoti kaip ,,normalūs“, 60 proc. vaikų gyvenimo kokybė gerokai pagerėjo, o kiti 20 proc. padarė pažangą tik tam tikrose srityse.
Visais atvejais gydymo taikymas kuo ankstesniame amžiuje daro didelę įtaką galutiniam rezultatui, t. y. vadovaujantis logika kuo anksčiau, tuo geriau. Turint omenyje, kad autizmo spektro sutrikimai yra didžiąja dalimi diagnozuojami vaiko trečiųjų metų pabaigoje, ilgesnis gydymo atidėjimas turės įtakos galutiniam rezultatui.
Šią terapiją vaikai gali gauti ne tik atvykę į mamos balso terapijos ciklus, bet ir ankstyvosios reabilitacijos metu - NEMOKAMAI.
tags: #autizmas #kineziterapijos #tikslas