Alternatyvioji komunikacija - tai įvairios priemonės, padedančios asmenims, turintiems kalbos ir komunikacijos sutrikimų geriau išreikšti savo mintis, jausmus, poreikius. Alternatyvi augmentinė komunikacija - tai būdas, metodas ar įrankis, padedantis bet kuriam žmogui, turinčiam komunikacijos sutrikimų. Kitaip sakant, alternatyvi komunikacija yra nepaprastai svarbi priemonė žmonėms, turintiems negalią, kurie dėl įvairių priežasčių negali naudoti tradicinių balsinių komunikacijos metodų.
AAK (alternatyvi augmentinė komunikacija) įgalina žmogų ir aplinkinius suprasti kito asmens poreikius, norus, mintis, padeda priimti sprendimus. Tai galima naudoti nekalbančius žmones mokant bendrauti paveikslėliais, nuotraukomis, simboliais, gestais, komunikacijų knygomis (PEC‘s), lentomis (GoTalk). Ši komunikacija pagerina bendravimą ir suvokimą, kai asmuo nesupranta žodinės kalbos, klausimų, o, pavyzdžiui, supranta tik elementarią kalbą.
Kam skirta alternatyvi augmentinė komunikacija?
Visiems, kurie nesupranta žodinės kalbos dėl negalios, ligos, autizmo ar kt. Pavyzdžiui, kai žmogus visai nekalba arba kalba neaiškiai ir aplinkiniai jo nesupranta. Būtent AAK padeda išlaikyti dėmesį ir sutelkimą, taip pastiprinant asmens komunikacinius įgūdžius ir gebėjimus.
AAK formos ir įrankiai
- Paveikslėliai, simboliai ir kiti vizualiniai elementai leidžia poreikius atliepti ir padeda bendrauti be žodžių.
- Komunikacijos lentos - lentos su simboliais ar nuotraukomis, kurios padeda žmonėms pasirinkti žodžius ar sakinio dalis ir juos sudėlioti, kad sudarytų prasmingą turinį.
- Rašomos kalbos sistemos - rankraštis arba specializuotos programos, kurios padeda rašyti žodžius ar sakinius.
- Elektroniniai įrenginiai ir programėlės: šiuo metu plačiai naudojamos specialios programėlės, tokios kaip TouchChat, GoTalk Now, PECS III ir Dynavox.
- Gestai ir gestų kalba: gestai, kaip alternatyvi komunikacija yra naudinga vaiko kalbos suvokimo gerinime.
- Akių stebėjimo technologijos ir kitos specializuotos priemonės, leidžiančios komunikuoti naudojant tik akių judesius.
AAK ypatumai dirbant su ikimokyklinio amžiaus autistiškais vaikais
Augmentinės ir alternatyvios komunikacijos panaudojimo galimybės mokant bendrauti vaikus, turinčius autizmo spektro sutrikimą, apima įvairius metodus ir priemones. Autistiškiems vaikams labai efektyvios tokios sistemos kaip PECS sistema, gestai, o taip pat lentos su paveikslėliais, į kurias gali rodyti vaikas. Dauguma alternatyvios komunikacijos pagrįsta simbolių naudojimu.
Paveikslėliai taip pat labai efektyvūs padedant asmenims, turintiems autizmo spektro sutrikimų matyti bei sekti savo dienotvarkę, atpažinti ir išreikšti emocijas. Dažnai susidurdami su asmenimis, kurie turi skirtingus gebėjimus suprasti bei naudoti kalbą, paveikslėliai, simboliai ir kiti vizualiniai elementai leidžia šiuos poreikius atliepti ir padeda bendrauti be žodžių.
Taip pat skaitykite: Autizmo iššūkiai Lietuvoje
Gestai kaip alternatyvios komunikacijos metodas
Gestai, kaip alternatyvi komunikacija yra naudinga vaiko kalbos suvokimo gerinime. Gestų topografija yra labai artima vokalinės kalbos topografijai. Naudoti gestų kalbą yra patogu, nereikia su savimi turėti papildomų prietaisų ar kortelių. Mokant bendrauti gestais - pastebimai padaugėja garsų vaiko racione.
Praktiniai aspektai: įrenginių ir priemonių priežiūra bei naudojimas
Įrenginiai alternatyviai komunikacijai tapo svarbia kalbinių įgūdžių formavimo dalimi daugumai autistiškų vaikų! Tačiau kiekvienam prietaisui ar programėlei reikia apgalvoti programą, kurios mokysite vaiką. Jei jūsų vaikas naudoją planšetę, kurioje įrašytos programėlės komunikacijai, jums būtina nupirkti patogų ir saugų planšetės dėklą. Taip pat rekomenduojama naudoti papildomą stiklą ekrano apsaugojimui.
Kai vaikas nešiosis šį prietaisą su savimi visur, todėl jį reikės dažnai valyti. Kasdien valykite dėklą dezinfekcinėmis servetėlėmis, kad pašalintumėte purvą ir mikrobus. Kruopščiai ir reguliariai valykite ekraną, kitaip jis labai greitai taps lipnus. Padarykite prietaiso krovimą kasdienės rutinos dalimi - kai vaikas nueina miegoti vakare, visuomet uždėkite prietaisą krautis per naktį.
Jei prietaisas neišbūna visą dieną, būtina skirti dėmesį nustatymams. Nustatykite prietaisą taip, kad baterijos naudojimas būtų kiek įmanoma ekonomiškesnis, pavyzdžiui, geriau atjunkite bluetooth ir wifi, galima sumažinti ekrano apšvietimą iki protingo lygmens. Atminkite, kad vaikui geriausia naudotis šiuo įrenginiu tik komunikacijai, jei jis juo nesinaudoja, ekranas turi išsijungti.
Be to, dėl viso pikto geriau nusipirkti nešiojamą akumuliatorių mobiliems įrenginiams, kad visuomet turėtumėte galimybę pakrauti prietaisą. Svarbu, kad vaikas kuo greičiau išmoktų savarankiškai elgtis šiuo prietaisu, ir kad jis išmoktų visuomet laikyti prietaisą prie savęs. Jei jis mokykloje ar kitoje vietoje, kur jūsų šalia nėra, komunikatorius turi visuomet būti su vaiku, o ne su pedagogu ar mokinio padėjėju.
Taip pat skaitykite: Tyrimai apie socialinių darbuotojų požiūrį į autizmą
Priemonės alternatyviai situacijai
Toms situacijoms, kai prietaisas nepasiekiamas, pavyzdžiui, baseine ar maudynių metu, geriau paruošti lentą komunikacijai iš elementaraus popieriaus lapo. Tokiai lentai padarykite ekrano printscreen, po to atspausdinkite ir įlaminuokite. Pradžioje jums teks dažnai priminti vaikui apie tai, kad prietaisą reikia laikyti šalia savęs. Vaikui mokantis komunikuoti naudojantis prietaisu, tai jam priminti reikės vis rečiau.
Jei vaikas priešinasi ir nenori nešioti prietaiso su savimi, jam prireiks atskiro elgesio plano, kai jis bus skatinamas nešioti prietaisą. Esant galimybei, nelaikykite prietaiso prie savęs ir nedėkite jo į rankinuką ar kitą vietą, kur prietaisas bus nepasiekiamas vaikui. Dėl to labai svarbu mokyti vaiką, nešioti prietaisą su savimi einant iš kambario į kambarį, lauke ar mokykloje. Dauguma prietaisų turi diržą, kurį galima nešioti ant peties. Mokykite vaiką persimesti diržą per petį ir prietaisą nešiotis su savimi.
Mokymo principai: santykiai ir kalbos modeliavimas
Komunikacijos mokymas susideda iš dviejų komponentų, kuriuos svarbu praktikuoti kiekvieną vaiko dieną - santykių kūrimas ir kalbos modeliavimas. Pasirinkite daiktą ar veiką (vaiko mėgstamas žaislas, piešimas, sausainiai) ir pradėkite modeliuoti vaikui, kaip naudoti prietaisą, ir padėkite jam, kad jis tai darytų pats.
Pažiūrėkite į mokymą kūrybingai, ieškokite kiek įmanoma daugiau to, ko vaikas galėtų paprašyti. Jei jūsų vaikas rodo, kad jam kažkas patinka, tai gera proga modeliavimui ir/arba pagalba naudotis komunikatoriumi. Pavyzdžiui, “Aš noriu bulvyčių” arba “Tai smagu!”. Alternatyvios komunikacijos įrenginiai yra galinga priemonė, tačiau jų naudojimas turi būti nuoseklus, kasdienis ir paremtas pozityvia patirtimi.
Iššūkiai ir praktinės rekomendacijos
Nepaisant didelių privalumų, alternatyvioji komunikacija su paveikslėliais ir kitais vizualiniais įrankiais turi ir tam tikrų iššūkių. Vienas iš jų - tai individualūs poreikiai. Kiekvienas asmuo gali turėti skirtingą gebėjimą suprasti ir naudoti simbolius, todėl svarbu, kad komunikacijos priemonės būtų pritaikytos konkretiems asmenims. Dažnai iš klientų norime per daug ir per greitai.
Taip pat skaitykite: Autizmas Lietuvoje: teisinė perspektyva
Svarbu, kad visi specialistai, dirbantys dienos centre, būtų gerai susipažinę su alternatyvios komunikacijos principais ir nuosekliai juos taikytų kiekvienoje situacijoje. Šio proceso teigiamas rezultatas priklauso ne tik nuo tinkamų priemonių parinkimo, bet ir nuo nuoseklaus visos komandos įsitraukimo.
Rekomendacijos prietaisčių naudojimui ir buičiai
- Jei vaikas alternatyviai komunikacijai naudojasi programėle planšetėje, jokiu būdu nedarykite pagundos leisti jam pažaisti žaidimus ir žiūrėti video tame pačiame įrenginyje - komunikacinių įgūdžių formavimui kritiškai svarbu, kad prietaisas būtų naudojamas tik šiam tikslui.
- Daugelis šeimų turi antrą įrenginį, kuriuo vaikui leidžiama pažaisti ar pažiūrėti video.
- Komunikacijos priemonės turi būti atnaujinamos ir pritaikomos prie konkrečių žmonių poreikių; visuomet tarp simbolių privalo būti pateiktas pasirinkimas reiškiantis, jog tai, ką asmuo nori pasakyti, nėra tą akimirką pateiktoje lentoje.
Praktiniai pavyzdžiai ir sėkmės istorijos
Socialinės globos centro „Vija“, dienos socialinės globos padalinyje lankosi suaugę asmenys, turintys sunkią negalią. Praktikoje taikomas alternatyvios komunikacijos metodas yra ilgas ir nuoseklus. Nors vis dar esame pradinių etapų fazėje, pasiekėme pirmųjų teigiamų rezultatų. Iš 20 asmenų, lankančių dienos centrą, trys jau pradeda palaipsniui naudotis alternatyvios komunikacijos priemonėmis, tokiomis kaip simboliai, paveikslėliai ir nuotraukos.
Kauno „Arkos“ bendruomenėje teikiama pagalba priimant sprendimus yra viena iš paslaugų, įgyvendinama projekto „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“ lėšomis. Gaudamas specialistų pagalbą, žmogus su negalia sprendžia sveikatos, socialinio dalyvavimo, asmeninių turtinių ir neturtinių klausimų reikalus. Raminta, aiškiau ir suprantamiau pateikti informaciją padeda alternatyvi augmentinė komunikacija.
Jonavos rajono neįgaliųjų veiklos centro darbuotojai kartu su klientais, rugsėjo 10-16 d. lankėsi Norvegijos sostinėje Osle ir gilino žinias apie alternatyvią komunikaciją projekte „Something common, something different“ bendradarbiaudami su Norvegijos ir Islandijos specialistais. Buvo sužinota naujų aspektų apie alternatyvios komunikacijos taikymą bei pagilintos jau turimos žinios.
AAK poveikis ikimokyklinių autistiškų vaikų komunikacijai
Tyrimo rezultatai rodo, kad gestai, kaip alternatyvi komunikacija yra naudinga vaiko kalbos suvokimo gerinime. Gestų topografija yra labai artima vokalinės kalbos topografijai. Mokant bendrauti gestais - pastebimai padaugėja garsų vaiko racione.
Alternatyvi komunikacija yra galingas įrankis, leidžiantis žmonėms išreikšti savo mintis ir būti suprastais, nepriklausomai nuo kalbos ar negalios. Bendrai yra vertinama, kad komunikacija simboliais yra veiksmingas ir universalus būdas perduoti žinias, informaciją ir mintis.
Kaip AAK padeda kasdienėje veikloje
Naudojame labai plačiai nuo socialinių istorijų, aplinkos žymėjimo, individualaus tvarkaraščio sudarymo, taisyklių, atlygio sistemos, siekiant paaiškinti laiką ir pan. Todėl savo darbinėje ar namų aplinkoje svarbu sužymėti simboliais aplinką, kad būtų aišku, kur yra daiktai, kokia jų paskirtis, kas tai per patalpos (valgomasis, tualetas ir t. t.). Taip ugdomas žmogaus savarankiškumas, suvokimas, pasitikėjimas savimi.
| AAK priemonė | Paskirtis | Privalumai |
|---|---|---|
| Paveikslėlių lentos / PECs | Vardinti poreikius, sudarinėti sakinius | Lengva interpretuoti, prieinama |
| Gestai | Greita komunikacija be įrankių | Patogu, artima vokalinei kalbai |
| Planšetės su programėlėmis | Dinaminė komunikacija, daug simbolių | Platus funkcionalumas, garso sintezė |
| Akių stebėjimo technologijos | Komunikacija judesių negalią turintiems | Leidžia komunikuoti net be rankų |
Komunikacija apima gestus, simbolius, sakytinę ir rašytinę formą, gestikuliavimą. O alternatyvią augmentinę komunikaciją galima išsiskaidyti taip dar į keletą dalių: ALTERNATYVI - pakeičianti, AUGMENTINĖ - pridedanti, KOMUNIKACIJA - keitimasis jausmais, mąstymo turiniais, norima ar reikalinga informacija, tarp ne mažiau kaip dviejų partnerių.
Komunikacijos simboliais naudojimas yra visuotinai suprantamas, nes simboliai gali būti lengvai interpretuojami nepriklausomai nuo kalbos ar kultūros. Tačiau svarbu, kad žmonės išmoktų interpretuoti simbolius ir suprasti juos teisingai, t.y. visi aplink alternatyvią komunikaciją naudojantį žmogų esantys asmenys suprastų jo naudojamus simbolius vienodai.
Alternatyvi komunikacija yra bet kuri sistema, kuri pakeičia žodinę kalbą. Ji padeda neišreikštiems ar mažai tariantiems vaikams, didina jų savarankiškumą ir leidžia užmegzti santykį su aplinkiniais, o ne tik nurodinėti.
tags: #autistu #alternatyvioji #komunikacija