Amerikos pediatrų akademija rekomenduoja dėl galimų raidos sutrikimų vertinti 9 mėn., 18 mėn. ir 30 mėn. amžiaus vaikus periodinio sveikatos būklės patikrinimo metu. Specializuotą atranką dėl galimo įvairiapusio raidos sutrikimo rekomenduojama atlikti 18 mėn. ir 24 mėn. Vaikystės autizmas apima sensorinius sutrikimus ir neįprastus atsakus į sensorinę stimuliaciją, o diagnozė dažnai nustatoma iki 18 mėnesių gyvenimo, nors tikslūs mechanizmai vis dar neišaiškinti.
TLK-11 ir TLK-10 diagnostiniai kriterijai pateikia klasifikavimo gaires, tačiau šiuolaikinėje praktikoje autizmas dažniausiai nustatomas remiantis klinikine išraiška bei klinikiniu stebėjimu. Tyrimai rodo, kad patikimai galima diagnozuoti jau 18 mėn. amžiaus vaikams, o naujos technologijos, tokios kaip akių stebėjimas ir EEG, vis dažniau naudojamos tyrimų metu rizikos grupėms identifikuoti. Pirmųjų gyvenimo metų neurokognityviniai biologiniai žymenys apima socialinio atsako skirtumus ir socialinio jautrumo klausimus.
Specializuotą autizmo vertinimą gali būti naudinga pradėti su straipsnyje įvardytais priemonių sąrankomis: Pradedančių vaikščioti kūdikių autizmo kontrolinis sąrašas (angl. Early Social-Communication Scales), 2 metų amžiaus patikrinimo priemonė, 4 metų socialinio bendravimo klausimynas, Autizmo diagnostinis interviu, Autizmo diagnostinis stebėjimo aprašas, Socialinio jautrumo skalė, Vaikystės autizmo vertinimo skalė ir kiti įrankiai, įtraukiant Įvairiapusio raidos sutrikimo kontekstą (Applied Behavior Analysis, Denverio modelis mažiems vaikams ir kt.).
Vaikų autizmas - įvairių neurologinių raidos sutrikimų spektras, kuris pasireiškia socialinio bendravimo bei bendravimo trūkumais bei ribotu, pasikartojančiu elgesiu ar interesais. Dažnai pastebimi miego sutrikimai (50-80%), įskaitant nemigą, bei sensoriniai jautrumo pokyčiai. Nors mechanizmai nėra visiškai aiškūs, manoma, kad genetiniai ir aplinkos veiksniai kartu lemia ASD vystymąsi. Berniukams diagnozė nustatoma iki keturių kartų dažniau nei mergaitėms, tačiau vienas ar keli rizikos veiksniai nebūtinai lemia diagnozę.
Diagnozė dažnai nustatoma kritiniais vystymosi periodais: ankstyvoji diagnostika yra svarbi, nes laiku pradėtos intervencijos gali sumažinti pagrindinių autizmo požymių sunkumą ir pagerinti kalbos, komunikacijos bei socializacijos įgūdžius. Tačiau visi vaikai turi skirtingą vystymosi trajektoriją - autizmas apima platų spektrą, todėl gydymo planai turi būti individualūs ir pritaikyti pagal vaiko poreikius bei aplinkos sąlygas.
Taip pat skaitykite: Ugdymo metodai autistiškiems vaikams
DSM-5 pertvarka sujungė kelias atskiros diagnostikos būkles į vieną autizmo spektro sutrikimo diagnozę, įskaitant Aspergerio sindromą. Jei kyla įtarimas dėl ASD, rekomenduojama atlikti AQ10 (Autizmo koeficiento klausimyną) įvertinimą NICE portalas. Diagnostikos procesas paprastai apima patyrusio psichiatro dalyvavimą, išsamų klinikinį įvertinimą ir išsamų ataskaitos pateikimą su įrodymais, kaip buvo pasiekti diagnozės rezultatai.
Pradiniuose etapuose naudojamos vertinimo priemonės ir jų taikymas
Vaikams, kurių šeimoje yra rizika dėl ASD ar kitų raidos sutrikimų, taikomos naujos technologijos: akių stebėjimas ir EEG arba su įvykiais susiję metodai. Ankstyvuosiose stadijose keičiantys elgesio modeliai gali būti pastebimi per socialinį reagavimą ir kalbos raidą. Priešmokyklinio amžiaus skaičiuojama, kad ASD gali pasireikšti per įvairias elgesio formas: socialinis atsakymas, akių kontaktas, kalbos raida, interesų ribotumas ir stereotipinis elgesys. Tėvų įtrauktis yra būtina diagnostinio proceso dalis, nes jų įvykiai ir rūpestis gali užtikrinti ankstyvą stebėjimą ir laiku atliktas intervencijas.
Gydytojų nuomone, ankstyvųjų intervencijų pradėjimas po diagnozės gali išnaudoti kritinius smegenų vystymosi laikotarpius ir sušvelninti ASD poveikį. Vėliau pradėtosios intervencijos dažnai susijusios su prastesne prognoze kalbos, socializacijos ir elgesio srityse. Todėl svarbu ne tik ankstyva diagnostika, bet ir nuosekli, individualizuota terapinių programų priežiūra, įskaitant medicinines, socialines ir psichologines priemones.
- Autizmo diagnostikos įrankiai ir jų integracija į klinikinį vertinimą.
- Įvairiapusio raidos sutrikimų atpažinimas ir taikoma parama šeimai.
- Strategijos tėvams ir specialistams bendravimui, įskaitant kantrybę, tikslų klausimą ir profesionalumą.
Specialiosios rekomendacijos vaikystei ir paauglystei
Vaikams su ASD gali būti sunkiau atskleisti savo emocijas; gali būti sunku parodyti ir kontroliuoti emocijas. Tačiau svarbu išlikti profesionaliems ir nepulti į asmeniškus išgyvenimus. Bendravimas per fizinę veiklą gali padėti vaikui jaustis ramiau. Ausinių naudojimas gali sumažinti dirgiklius, kai aplinka yra pernelyg stimuliuojanti. Gydymo pradžia nuo 6 metų gali būti svarbi, kai pasireiškia hiperkinezija arba kiti motoriniai sutrikimai.
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, ASD paplitimas auga visame pasaulyje. Vienų šaltinių duomenimis ASD diagnozuojama vienam iš 68 vaikų, kitur - 1 iš 59. JAV CDC duomenys rodo, kad ASD diagnozė 2016 m. buvo nustatoma 1 iš 54 vaikų, 2018 m. - 1 iš 44, 2020 m. - 1 iš 36. Lietuvoje tiksli statistika nėra, tačiau manytina, kad ASD sergančių vaikų skaičius gali būti apie 5-8 tūkst. iki 17 metų amžiaus. Vykstant diagnostikai, didelę įtaką turi ir aplinka bei tėvų rūpestis.
Taip pat skaitykite: Autistiškų vaikų ugdymo ypatumai
Nors ASD priežastys dar nėra visiškai aiškios, manoma, kad genetiniai veiksniai derinami su aplinkos įtaka. Gydymo tikslas - pagerinti socialinę sąveiką, kalbą ir kasdieninį funkcionavimą. Suaugusiesiems ASD diagnozė dažnai sunkesnė nei vaikams, todėl kartais būtina psichiatrinė ekspertizė ir papildomi tyrimai, kad būtų užtikrinta, jog simptomai nėra kitų psichikos sveikatos sutrikimų požymiai. DSM-5 sujungė ankstesnes autizmo būkles į vieną diagnozę, autizmo spektro sutrikimą.
Autizmo diagnozė ir tolesnė priežiūra yra komandinės veiklos reikalas - svarbu įtraukti gydytojus, mokyklos specialistus ir šeimą, siekiant užtikrinti tinkamą pagalbą visose vystymosi stadijose. Tėvai gali pasikalbėti su specialistais dėl vaiko socialinių sunkumų, įskaitant subtilaus bendravimo problemas, pavyzdžiui, balsų toną, veido išraišką ar kūno kalbą.
Person Centered Therapy Videogram
Autizmas - kompleksiškas raidos sutrikimas, kuris tęsiasi visą gyvenimą. Jo eiga gali keistis su amžiumi, tačiau nėra vaistų ar intervencijų, kurios galėtų visiškai išgydyti ASD. Tačiau ankstyva diagnostika ir tinkama pagalba gali ženkliai pagerinti vaiko gyvenimo kokybę ir socialinį funkcionavimą.
Taip pat skaitykite: Kaip bendrauti su autistišku vaiku
tags: #autistisku #bruozu #vaiku #vertinimo #skales