Gripas yra ūminė virusinė kvėpavimo takų liga, kurią sukelia gripo virusai. Dažniausiai aptinkami trys pagrindiniai gripo virusų tipai - A, B ir C, tačiau A ir B tipo virusai turi didžiausią poveikį žmonių sveikatai - jie sukelia pandemijas. Be to, gripo virusai nuolat mutuoja, todėl kiekvienais metais atsiranda naujų potipių. Tai reiškia, kad imunitetas susidaro tik tam viruso tipui, kuriuo žmogus persirgo.
Gripas plinta čiaudint ar kosint kartu su seilių dalelėmis. Gripas yra labai užkrečiamas ir lengvai plinta tarp žmonių. Oro lašeliniu būdu. Kai sergantis žmogus čiaudi, kosėja ar net kalba, į aplinką patenka mažyčiai užkrėsti seilių lašeliai. Šie lašeliai gali būti įkvėpti aplinkinių. Liečiant įvairius paviršius. Virusas gali išlikti ant įvairių paviršių (stalų, durų rankenų, mobiliųjų telefonų) iki 48 valandų. Palietus užkrėstus paviršius ir po to rankomis liečiant burną, nosį ar akis, virusas gali patekti į organizmą. Artimas kontaktas su sergančiuoju. Ilgesnis buvimas šalia sergančio žmogaus, pavyzdžiui, dalijantis maistu ar naudojant bendrus daiktus, taip pat padidina užsikrėtimo riziką.
Kaip atpažinti gripą: pagrindiniai simptomai
- Staiga atsiradęs karščiavimas
- Raumenų ir sąnarių skausmas
- Silpnumas ir nuovargis
- Sausas kosulys
- Gerklės skausmas
- Galvos skausmas
Daugeliu atvejų gripas diagnozuojamas remiantis klinikiniais simptomais, tokiais kaip staigus karščiavimas, sausas kosulys, gerklės skausmas, raumenų skausmai, nuovargis ir bendras silpnumas. Tačiau šie simptomai gali būti panašūs į kitų virusinių infekcijų, pavyzdžiui, peršalimo ar COVID-19, todėl tikslus diagnozavimas kartais reikalauja papildomų tyrimų. Vienas iš greičiausių ir dažniausiai naudojamų būdų nustatyti gripą yra greitieji gripo antigeno testai, kurių metu per kelias minutes galima aptikti viruso antigenus iš nosiaryklės tepinėlio. O tikslesnei diagnozei gali būti atliekamas kraujo tyrimas.
Kiek laiko užkrečiamas gripas?
Gripo virusas pradeda plisti maždaug 1 dieną prieš pasireiškant simptomams. Šioje ankstyvoje fazėje žmogus gali jaustis visiškai sveikas, tačiau jau platinti virusą aplinkiniams. Kai tik atsiranda simptomai, užkrečiamumas ženkliai padidėja. Per pirmąsias 3 dienas nuo simptomų pradžios sergantysis išskiria daugiausia viruso dalelių, todėl tai yra pats pavojingiausias laikotarpis aplinkiniams. Simptomai palaipsniui silpnėja po 3-5 dienų, tačiau užkrečiamumas gali išlikti iki 7 dienų nuo simptomų atsiradimo. O vaikams ar žmonėms su susilpnėjusia imunine sistema šis laikotarpis gali trukti dar ilgiau - iki 10 dienų ar daugiau. O kiek trunka gripas priklauso nuo viruso tipo, gydymo bei žmogaus imuniteto, tačiau dažniausiai ūmus periodas trunka 3-7 dienas, o pilnai pasveikstama per 7-10 dienų.
Kaip gydyti ir kaip palengvinti simptomus
Gripo gydymas priklauso nuo ligos sunkumo, simptomų intensyvumo ir individualios paciento sveikatos būklės. Lengvais atvejais gripas dažniausiai gydomas simptominiu būdu, siekiant sumažinti nemalonius pojūčius ir pagerinti savijautą. Tam gali būti naudojami nereceptiniai vaistai nuo peršalimo, kurie mažina karščiavimą ir malšina skausmus. Jie taip pat veiksmingai malšina uždegimą ir padeda jaustis geriau.
Taip pat skaitykite: Kaip nustatomas neįgalumas sergant išsėtine skleroze ir epilepsija?
Tačiau esant sunkesniems atvejams, ypač rizikos grupių pacientams, gydytojai gali skirti antivirusinius vaistus, kurie veikia tiesiogiai gripo virusą ir mažina komplikacijų riziką. O itin sunkiais atvejais, kai gripas sukelia plaučių uždegimą ar kitas komplikacijas, gali prireikti hospitalizacijos ir papildomo gydymo. Svarbu nepamiršti, kad antibiotikai neveikia virusų, todėl jų vartoti be gydytojo nurodymo nereikia. Be to, savarankiškai gydytis nerekomenduojama, jei simptomai stiprėja arba trunka ilgiau nei savaitę.
Norint palengvinti simptomus: gerti daug skysčių, ilsėtis, naudoti nosies gleivinės paburkimą mažinančius purškalus ar lašus, antiseptines pastiles gerklei, nereceptinius vaistus karščiavimui ir skausmui mažinti. Nemaloniems simptomams malšinti gali būti naudingi Theraflu milteliai geriamajam tirpalui ar kapsulės. Jei simptomai neišnyksta ar blogėja, būtina pasitarti su gydytoju.
Gripo komplikacijos ir kada kreiptis į gydytoją
Gripas gali sukelti rimtų komplikacijų, ypač rizikos grupėms priklausantiems asmenims. Viena dažniausių gripo komplikacijų yra plaučių uždegimas, kurį gali sukelti pats virusas arba antrinė bakterinė infekcija. Ši būklė ypač pavojinga pagyvenusiems žmonėms, mažiems vaikams ir asmenims su nusilpusia imunine sistema. Kitos komplikacijos gali būti ausų uždegimas, sinusitas bei sepsis (kraujo užkrėtimas). Jeigu atsiranda dusulys, stiprus krūtinės skausmas, sumišimas ar aukšta, ilgai nekrentanti temperatūra, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją.
Kaip sumažinti gripo plitimą
- Sergantysis turėtų likti namuose kol simptomai matomai sumažėja (dažniausiai po 5-7 dienų nuo simptomų pradžios).
- Dažnai plauti rankas muilu ir šiltu vandeniu arba naudoti rankų dezinfekavimo priemones su alkoholiu.
- Kosėti ar čiaudėti į servetėlę ar alkūnės linkį, o ne į rankas.
- Reguliariai valyti dažnai liečiamus paviršius, tokius kaip durų rankenos, telefonai, stalai.
- Naudoti kaukes viešose vietose ar esant artimam kontaktui su kitais žmonėmis.
- Skiepai nuo gripo yra viena efektyviausių priemonių mažinti tiek sergamumą, tiek viruso plitimą. Ministerija primena, kad nuo gripo ir COVID-19 ligos efektyviausiai apsaugo skiepai. Nuo šių ligų rekomenduojame pasiskiepyti vieno apsilankymo pas gydytoją metu.
„Germ Smart Kids“: rankų plovimo instrukcijos
Nedarbingumo pažymėjimo išdavimo tvarka sergant gripu Lietuvoje
Sergantiems ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, sudaryta galimybė nedarbingumo pažymėjimus išduoti supaprastinta tvarka. Kaip ir praėjusiais metais, šalies savivaldybių teritorijose, kuriose paskelbta gripo epidemija, tik gripo epidemijos laikotarpiu, taikoma supaprastinta nedarbingumo pažymėjimų išdavimo tvarka pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
Nuo lapkričio 7 d. įsigaliojo sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų įsakymo pakeitimai, kuriais padidėjusio sergamumo gripu, ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir COVID-19 liga laikotarpiu, nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas nuotoliniu būdu nuotolinės konsultacijos metu.
Taip pat skaitykite: Darbo įstatymai: Nedarbingumas ir slenkantis grafikas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nurodė, kad yra du atvejai, kai gydytojas, įvertindamas galimą užsikrėtimo riziką, nedarbingumo pažymėjimą gali išduoti nuotoliniu būdu, nuotolinės konsultacijos metu. Visų pirma, tada, kai pacientui pasireiškia negalavimai, atitinkantys užkrečiamosios ligos požymius. Taip pat kai jis yra privalomoje izoliacijoje.
Padidėjusio sergamumo metu asmeniui pasireiškus negalavimams, atitinkantiems užkrečiamosios ligos požymius, šeimos medicinos paslaugas teikiančio gydytojo sprendimu, nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas nuotoliniu būdu nuotolinės konsultacijos metu. Prireikus tiesioginės konsultacijos, gydytojas nuotolinės konsultacijos metu įvertinęs pateiktą informaciją apie asmens sveikatos būklę ir įvertinęs galimo užkrėtimo riziką, dėl asmens laikinojo nedarbingumo sprendžia konsultacijos tiesioginio kontakto metu.
Gydytojui įvertinus pateiktą informaciją apie asmens sveikatos būklę bei nesant būtinumo jį siųsti gydyti stacionariai, bus paskirta atvykimo pas gydytoją data, bet ne vėliau kaip po 3 kalendorinių dienų, įskaitant ir pirminio kreipimosi telefonu į ambulatorines paslaugas teikiančią asmens sveikatos priežiūros įstaigą dieną.
Praktinė informacija ir gydymo įstaigų praktikos skirtumai
Visgi pačios poliklinikos, panašu, laikosi skirtingos tvarkos. Kai kurios poliklinikos nedarbingumus išduoda tik pacientui gyvai atvykus į gydymo įstaigą. Kitose gydymo įstaigose "biuletenį" tokiais atvejais išduoda bent kelioms dienoms, o vėliau jau prašo paciento atvykti gyvai. Nedarbingumo pažymėjimas nuotoliniu būdu gali būti išduotas kelioms dienoms, sergantiems virusinėmis užkrečiamomis ligomis, tačiau toliau tęsiant nedarbingumo pažymėjimą, reikia atvykti pas šeimos gydytoją.
Nuotoliniu būdu įvertinti paciento būklę yra pakankamai sunku, iš paciento pasakymo, kad karščiuoja, kosėja negalime pasakyti, kokia iš tikro yra paciento sveikatos būklė. Pacientas gali neteisingai interpretuoti savo simptomų sunkumą, todėl kyla grėsmė, kad diagnozė ir gydymas bus neteisingi. Tikslingiausia yra atlikti tyrimus, objektyviai įvertinti paciento būklę ir pagal tai parinkti tinkamą gydymą - taip išvengsime komplikacijų, bus greitesnis pasveikimas.
Taip pat skaitykite: Traumos ir nedarbingumo sąlygos
Ministerijos Pirminio lygio koordinavimo skyriaus vedėja Edita Bishop sako, kad nedarbingumą telefonu galima gauti ilgiausiai trims darbo dienoms, o norint jį toliau tęsti net ir esant gripo epidemijai tektų apsilankyti pas šeimos gydytoją. „Reikia pasitikrinti, kokia toliau yra sveikatos būklė, jeigu nori pratęsti, kitaip neišeis“, - teigė ji. E. Bishop aiškina, kad tvarka, kaip elgtis epidemijos atveju, turėtų būti detalizuota įstaigų vidaus taisyklėse.
Padidėjusio sergamumo ir epidemijos kriterijai
Padidėjusiu sergamumu laikomi atvejai, kai Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje praėjusią savaitę gripo, ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų ir COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų (suminis rodiklis) viršijo 800. Sergamumo gripu, ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) duomenys (suminis rodiklis) skelbiami NVSC interneto svetainėje.
Nors yra nustatytas sergamumo rodiklis, kada rekomenduojama skelbti epidemiją, kol kas dar prie tokios situacijos nėra prieita. Epidemiją galima skelbti, kai savivaldybėje suminis sergamumo gripu, COVID-19 ligos ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis viršija 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų per savaitę. Tačiau, priimant sprendimą dėl epidemijos paskelbimo, būtina atsižvelgti ir į papildomus kriterijus.
Vertinant sergamumą kaip epideminį, atsižvelgiama į atitinkamus administracinei teritorijai būdingus neepideminio laikotarpio sergamumo rodiklius, sergamumo dinamiką bei kitus epidemiologinius ypatumus - hospitalizacijos, reanimacijos ir intensyviosios terapijos lovų užimtumo dėl gripo ir (ar) COVID-19 ligos dinamika savivaldybėje ar regione, teigiamų tyrimų proporcija tarp visų atliktų tyrimų ir kt. Sprendimą dėl epidemijos skelbimo savivaldybėje priima savivaldybės administracijos direktorius, siūlymą skelbti epidemiją teikia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), įvertinęs epidemiologinę situaciją.
Praktiniai duomenys apie sergamumą
NVSC duomenimis, praėjusią savaitę (spalio 30 d. - lapkričio 5 d.) sergančiųjų gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) skaičius sumažėjo. Bendras sergamumo šiomis ligomis rodiklis siekė 739,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų, ankstesnę savaitę (spalio 23-29 d.) rodiklis buvo 1199,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Gripo epidemiją savo teritorijoje skelbia savivaldybės. Gripo epidemiją jau yra paskelbusios 19 šalies savivaldybių ir 60, antradienį priešpiet pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras.
Ligos išmoka ir nedarbingumo trukmė
Apdraustiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais dėl ligos arba traumos, ligos išmoką už pirmąsias 2 kalendorines ligos dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, apmoka darbdavys, išskyrus neturinčius darbo ar tarnybos santykių asmenis, kuriems ligos išmoka už pirmąsias dvi laikinojo nedarbingumo dienas nemokama.
Jei žmogus dėl ligos negali dirbti, jam išrašomas nedarbingumo pažymėjimas, kurio pagrindu jis gali gydytis stacionariai, namuose arba ambulatoriškai, atsižvelgiant į ligos pobūdį. Jei nedarbingumo lapelis nėra išrašomas, žmogus dirbti iš namų gali.
Ligos išmokos dydis priklauso nuo to, ar ji mokama darbdavio, ar „Sodros“; darbdavys moka 62,06-100 % nuo vidutinio darbo užmokesčio už pirmas 2 ligos dienas, o „Sodra“ - nuo trečios ligos dienos moka 62,06 % kompensuojamojo darbo užmokesčio, o uždraudimo metu, karantino ar ekstremaliosios situacijos metu - 77,58 %. Taip, ligos išmokos yra laikomos pajamomis ir turi būti deklaruojamos metinėje pajamų deklaracijoje, tačiau GPM paprastai būna jau išskaičiuotas.
Maksimalus nedarbingumo laikotarpis
Jei asmens liga užsitęsusi, nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas iki 122 kalendorinių dienų. Jei per pastaruosius 12 mėnesių asmuo buvo nedarbingas su pertraukomis - bendra nedarbingumo trukmė gali siekti iki 153 kalendorinių dienų (122 dienos - per vieną laikotarpį; 153 dienos - per 12 pastarųjų mėnesių (su pertraukomis)). Pasiekus šias ribas, gydantis gydytojas gali rekomenduoti pacientui kreiptis į Gydytojų konsultacinę komisiją (GKK), kuri įvertina sveikatos būklę ir sprendžia dėl tolimesnio gydymo, nedarbingumo pratęsimo ar darbingumo lygio nustatymo.
Kam ypač rekomenduojama skiepytis nuo gripo
Tiek nuo gripo, tiek ir nuo COVID-19 ligos labiausiai rekomenduojama pasiskiepyti rizikos grupėms priklausantiems asmenims: 65 m. ir vyresniems asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose, sergantiems lėtinėmis ligomis, žmonėms su nusilpusiu imunitetu, taip pat medikams ir nėščiosioms.
| Asmens grupė | Rekomendacija |
|---|---|
| 65 m. ir vyresni | Skiepytis kasmet |
| Sergantieji lėtinėmis ligomis | Skiepytis dėl komplikacijų rizikos mažinimo |
| Medikai, nėščiosios | Skiepytis rekomenduojama |
Ministerija primena, kad nuo gripo ir COVID-19 ligos efektyviausiai apsaugo skiepai. Nuo šių ligų rekomenduojame pasiskiepyti vieno apsilankymo pas gydytoją metu.
tags: #nedarbingumas #persirgus #gripu