Niekas neplanuoja susirgti, tačiau sezoninės infekcijos, virusai ar netikėtos traumos dažniausiai užklumpa pačiu nepalankiausiu metu. Kai sveikatos būklė neleidžia atlikti darbinių funkcijų, kyla ne tik medicininių, bet ir biurokratinių klausimų.
Kas yra nedarbingumo pažymėjimas ir kada jis išduodamas
Svarbu atsiminti, kad nedarbingumo pažymėjimas (liaudiškai vadinamas „biuleteniu“) išduodamas tik nustačius laikinojo nedarbingumo faktą. Norint gauti nedarbingumo pažymėjimą, privalote kreiptis į savo šeimos gydytoją. Fizinis vizitas: Jūs atvykstate į polikliniką ar šeimos kliniką apžiūrai. Nuotolinė konsultacija: Po pandemijos įsitvirtinusi praktika leidžia gydytojams išduoti nedarbingumą po telefoninės ar vaizdo konsultacijos.
Labai svarbu į gydytoją kreiptis tą pačią dieną, kai nebeinate į darbą. Nedarbingumo pažymėjimai atgaline data išduodami tik išimtiniais atvejais ir dažniausiai reikalauja Gydytojų konsultacinės komisijos (GKK) sprendimo.
Prašymo pateikimas „Sodrai“ ir administraciniai reikalavimai
Vienas dažniausių klaidų, kurią daro gyventojai - manymas, kad gydytojui atidarius „biuletenį“, pinigai į sąskaitą įkris automatiškai. Laimei, šį prašymą (forma GPS1) užtenka pateikti vieną kartą gyvenime. Tai neterminuotas prašymas, galiojantis visiems ateities ligos atvejams. Prisijunkite prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojams (per el. bankininkystę ar el. parašą) ir pateikite prašymą.
Dalis žmonių susirgę nežino arba pamiršta, kad „Sodrai“ reikia pateikti neterminuotą prašymą skirti ligos išmoką. To nepadariusieji gali labai nustebti pastebėję, kad išmoka į banko sąskaitą taip ir neateina.
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje
Kada kreiptis nuotoliniu būdu ir specialūs atvejai
Po pandemijos įsitvirtinusi praktika leidžia gydytojams išduoti nedarbingumą po telefoninės ar vaizdo konsultacijos. Labai svarbu į gydytoją kreiptis tą pačią dieną, kai nebeinate į darbą.
Norint gauti nedarbingumo pažymėjimą į savo šeimos gydytoją reikia kreiptis nuotoliniu būdu: žmogus turi arba būti užpildęs specialią Nacionalinio visuomenės sveikatos centro puslapyje esančią formą, arba to paties centro specialisto pateiktą „Keleivio kortelę“, arba gydytojas turi būti gavęs Nacionalinio visuomenės sveikatos centro siuntimą.
Nedarbingumo pažymėjimas vaiko izoliacijai
Norint gauti nedarbingumo pažymėjimą vaiko, kuriam reikia izoliuotis, priežiūrai į gydytoją reikia kreiptis nuotoliniu būdu: už vaiką turi būti užpildyta speciali Nacionalinio visuomenės sveikatos centro puslapyje esanti forma arba to paties centro specialisto pateikta „Keleivio kortelė“, arba gydytojas turi būti gavęs Nacionalinio visuomenės sveikatos centro siuntimą. Tai atvejais, kai izoliacijos po apsilankymo užsienio šalyje prireikia vaikams iki 14 metų, kurie kitoje šalyje viešėjo be tėvų ar globėjų, sugrįžus į Lietuvą jų priežiūrai gali būti išduodamas nedarbingumo pažymėjimas.
Tokios pažymėjimas išduodamas tėvams, įtėviams, globėjams, budintiems globotojams arba dirbantiems seneliams, tačiau seneliai tuo gali pasinaudoti tik tuomet, jeigu vaiko tėvai negali dirbti nuotoliniu būdu ir jei jiems darbe nepaskelbta prastova. TRUKMĖ: 14 kalendorinių dienų. LIGOS IŠMOKA: 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“. KAIP ŽYMIMA: ligos kodas pagal TLK-10-AM Z20.8, nedarbingumo priežastis - „Epideminė situacija“.
Nedarbingumo pažymėjimas vaiko priežiūrai užsidarius mokykloms ir darželiams
Nedarbingumo pažymėjimas suteikiamas, kai prižiūrimas darželinukas, priešmokyklinukas, pradinukas arba mokyklą lankęs vaikas su negalia iki 21 m. Jeigu vaikas ugdymo įstaigos iki ekstremalios situacijos ar karantino nelankė, nedarbingumo pažymėjimas vaiko priežiūrai nesuteikiamas.
Taip pat skaitykite: Metinis slaugos limitas
TRUKMĖ: 14 kalendorinių dienų arba kol baigsis ekstremali situacija, karantinas. Pratęsiama kaskart po 14 kalendorinių dienų. LIGOS IŠMOKA: 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“. KAIP ŽYMIMA: ligos kodas pagal TLK-10-AM Z20.8, nedarbingumo priežastis - „Epideminė situacija“.
Nedarbingumo pažymėjimas neįgaliųjų ar senjorų priežiūrai
Nedarbingumo pažymėjimas gali būti suteikiamas, kai ekstremalios situacijos ar karantino metu duris užveria dienos centrai, teikiantys dienos ar trumpalaikę socialinę globą neįgaliesiems bei negalią turintiems senjorams. Prižiūrint negalią turintį asmenį nedarbingumo pažymėjimas gali būti suteikiamas neįgaliojo tėvams, įtėviams, globėjams. Kai atsiranda būtinybė prižiūrėti pensinio amžiaus sulaukusį neįgalų asmenį, nedarbingumo pažymėjimas gali būti suteikiamas senjoro sutuoktiniui, vaikams, įvaikiams, globėjams.
Jeigu negalią turintis asmuo ar senjoras dienos centro iki ekstremalios situacijos ar karantino paskelbimo nelankė, nedarbingumo pažymėjimas jų priežiūrai nesuteikiamas. TRUKMĖ: 14 kalendorinių dienų arba kol baigsis ekstremali situacija ar karantinas. Pratęsiama kaskart po 14 kalendorinių dienų. LIGOS IŠMOKA: 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.
Nedarbingumo pažymėjimas sergantiems sunkia lėtine liga
Žmonės, kurie serga sunkiomis lėtinėmis ligomis, įrašytomis į sveikatos apsaugos ministro sąrašą, ekstremalios situacijos ar karantino metu gali gauti nedarbingumo pažymėjimą, nes jiems kyla didesnė rizika užsikrėsti koronaviruso infekcija. Tačiau šia teise galima pasinaudoti tik tuomet, jei nėra galimybės dirbti nuotoliniu būdu ir jeigu darbe nėra paskelbta prastova.
TRUKMĖ: 14 kalendorinių dienų arba kol baigsis ekstremali situacija ar karantinas. Pratęsiama kaskart po 14 kalendorinių dienų. LIGOS IŠMOKA: 62,06 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“. KAIP ŽYMIMA: ligos kodas pagal TLK-10-AM Z20.8, nedarbingumo priežastis - „Epideminė situacija“. Nurodoma asmens lėtinė liga ir darbovietė.
Taip pat skaitykite: Nedarbo išmokos gavimo sąlygos
Didesnė išmoka profesinėje veikloje užsikrėtus
Gydytojai, pareigūnai ar kiti dirbantieji, kurie ekstremalios situacijos ar karantino metu vykdydami savo profesines pareigas apsikrėtė koronaviruso infekcija, galės pretenduoti į didesnę ligos išmoką nedarbingumo metu. Tokia išmoka bus mokama tiems asmenims, kurių darbe kontaktas su koronavirusu užsikrėtusiais asmenimis yra neišvengiamas ir būtinas. TRUKMĖ: iki asmuo taps vėl darbingas. LIGOS IŠMOKA: 77,58 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“. KAIP ŽYMIMA: ligos kodas pagal TLK-10-AM U07.1, nedarbingumo priežastis - „Profesinė liga“.
Sergant koronavirusu ar slaugant sergančius šeimos narius
Susirgus koronaviruso infekcija pačiam dirbančiajam, nedarbingumas išduodamas iki kol asmuo vėl tampa darbingas, ligos išmoka „ant popieriaus“ sudaro 62,06 proc. Ligos, dėl kurios išduodamas nedarbingumas, kodas pagal TLK-10-AM U07.1, nedarbingumo priežastis - „Liga“.
Susirgus vaikui iki 14 metų, nedarbingumas iki 14 kalendorinių dienų gali būti išduodamas tėvams, įtėviams, seneliams, globėjams, budintiems globotojams. Ligos išmoka siekia 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“. Susirgus šeimos nariui, nedarbingumas iki 7 kalendorinių dienų gali būti išduodamas susirgusio asmens sutuoktiniui, vaikams, įvaikiams, tėvams, įtėviams. Ligos išmoka siekia 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.
Ligos kodas slaugant vaiką ar kitą šeimos narį, susirgusį koronaviruso infekcija, pagal TLK-10-AM yra U07.1, nedarbingumo priežastis - „Ligonio slaugymas“. Nurodomi slaugomo asmens duomenys.
Finansiniai aspektai: kas moka ligos išmoką ir kiek
Už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dienas (jei jos sutampa su darbuotojo darbo grafiku) moka darbdavys. Išmokos dydis negali būti mažesnis nei 62,06 % ir didesnis nei 100 % darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Nuo trečiosios nedarbingumo dienos estafetę perima „Sodra“.
Išmoka mokama už darbo dienas pagal kalendorių (taikoma 5 darbo dienų savaitė), ir ji sudaro 62,06 % gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Mokėtojas: Ligos išmoką nuo pirmosios dienos moka „Sodra“ (kai numatyti atvejai, pvz., vaiko priežiūra - nuo pirmos dienos moka „Sodra“). Trukmė: Dažniausiai apmokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų. Jei vaikas serga ilgiau, nedarbingumo pažymėjimas tęsiamas, tačiau išmoka nebemokama (išduodama pažyma, pateisinanti neatvykimą į darbą).
Išmokų dydžių palyginimas
| Atvejis | Išmokos dydis |
|---|---|
| Įprasta liga | 62,06 % |
| Slauga vaikui iki 14 m. | 65,94 % |
| Profesinė liga / užsikrėtus darbe | 77,58 % |
Minimali ir maksimali ligos išmoka, mokesčiai ir kiti niuansai
Vidutinė vienos dienos ligos išmoka šiuo metu yra apie 42,9 euro, vidutinė ligos išmokos trukmė darbo dienomis - 9,8. Ligos išmokos dydis nepriklauso nuo jos mokėjimo trukmės. Nuo ligos išmokos gyventojas dar moka 15 proc. GPM ir 6,98 proc. Socialinio draudimo įmokos.
M. Kozič nurodė, jog ligos išmokos turi savo „grindis“ ir „lubas“. Nuo liepos mėnesio minimali mėnesio ligos išmoka siekia 226,74 euro. Minimali vienos dienos ligos išmoka negali būti mažesnė nei 10,85 euro. Maksimali mėnesio ligos išmoka asmens ligos ar traumos atveju yra 2 417,73 euro.
Ilgalaikio nedarbingumo tvarka ir GKK
Ką daryti, kai išnaudojami nustatyti maksimalūs laikinojo nedarbingumo terminai, o gydymas dar tęsiamas? Asmeniui nepertraukiamai sergant ilgiau kaip 122 kalendorines dienas, taip pat ilgiau kaip 153 kalendorines dienas su pertraukomis per pastaruosius 12 mėn., gydančio gydytojo sprendimu jis siunčiamas į gydytojų konsultacinę komisiją (toliau - GKK), kuri sprendžia dėl tolesnio asmens gydymo ir jo laikinojo nedarbingumo. Ji gali nuspręsti tęsti nedarbingumą (vadinamąjį biuletenį) arba siųsti žmogų dalyvumo lygiui nustatyti į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą (toliau - ANTAA).
Ar išduotas nedarbingumo pažymėjimas gali būti panaikintas anksčiau laiko? Esant poreikiui, sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinė komisija (GKK) gali įvertinti Jūsų sveikatos būklę bei darbingumą ir pripažinti Jus darbingu anksčiau nei Jus gydęs gydytojas nurodė ankstesniame Jums išduotame elektroniniame pažymėjime.
Specialūs apribojimai ir teisės
Pastaba. Iki 2026 m. pabaigos dirbantiems asmenims, gaunantiems socialinio draudimo negalios ar netekto darbingumo pensiją, taikomas 90 kalendorinių dienų ligos išmokos mokėjimo apribojimas. Nuo 2027 m. sausio 1 d. šis apribojimas nebegalios.
Ar priklauso ligos išmoka jeigu asmuo gauna valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją? Iki 2026 m. gruodžio 31 d. Svarbu. Nuo 2027 m. sausio 1 d. šis apribojimas nebegalios.
Ar vizitui pas gydytoją suteikiama laisva diena? Jei esate darbuotojas su negalia, auginate neįgalų vaiką iki 18 metų arba slaugote asmenį, kuriam nustatyta nuolatinės slaugos būtinybė, galite prašyti iki 30 kalendorinių dienų nemokamų atostogų.
Praktiniai patarimai darbuotojams
Jeigu jaučiatės pasveikę anksčiau, nei numatyta uždarymo data, privalote susisiekti su savo šeimos gydytoju. Tik gydytojas gali sistemoje pakeisti nedarbingumo pabaigos datą. Tai viena iš socialinių garantijų.
Jei susergate kasmetinių atostogų metu ir gydytojas išduoda nedarbingumo pažymėjimą, jūsų atostogos nenupuola. Jos yra perkeliamos į kitą laiką (pratęsiamos po ligos arba perkeliamos vėlesniam laikotarpiui susitarus su darbdaviu).
Pasibaigus nedarbingumui ir grįžus į darbą, svarbu nepamiršti, kad organizmas po ligos vis dar gali būti nusilpęs. Nerekomenduojama iškart imtis didžiausių krūvių ar dirbti viršvalandžių, bandant „pasivyti“ praleistus darbus. Tinkamas atsistatymas apima subalansuotą mitybą, pakankamą skysčių vartojimą ir miego režimo laikymąsi.
Taip pat verta pasidomėti savo darbovietės sveikatos politika - vis daugiau įmonių siūlo papildomą sveikatos draudimą, kuris gali padengti vitaminų, reabilitacijos ar sveikatingumo procedūrų išlaidas. Galiausiai, reguliarus sveikatos tikrinimas ir profilaktika yra geriausias būdas išvengti ilgalaikių nedarbingumo laikotarpių ateityje.
Dažnos problemos ir kaip jų išvengti
Anot I. Ruginienės, gyventojams paprasčiausiai trūksta informacijos. Darbdavys nieko nepasako, o gydytojas išrašo laikinojo nedarbingumo pažymėjimą ir paleidžia namo. Toliau jau pačiam žmogui reikia išsiaiškinti, kaip iš tikrųjų viską reikia padaryti. O ne kiekvienas turi stiprų kompiuterinį raštingumą, kad viską išsiaiškintų per kelias minutes, sako pašnekovė.
„Sodros“ Komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič paaiškino, jog ligos išmoką už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo ar tarnybos darbo grafiku, moka kiekvienas darbdavys. Norint gauti ligos išmoką, reikia pateikti neterminuotą prašymą „Sodrai“. Nebūtina laukti, kol susirgsite ar reikės slaugyti sergantį vaiką, prašymą galima pateikti bet kada. „Kartą pateiktas prašymas galios visiems ateities, taip pat ir buvusiems atvejams.
M. Kozič patarė VSD įmokas mokėti kiekvieną mėnesį, kad savarankiškai dirbantis žmogus susirgus turėtų teisę gauti ligos išmoką. „Tarkime, savarankišką veiklą vykdantis žmogus susirgs ir gydytojas jam išduos nedarbingumo pažymėjimą rugsėjo mėnesį. Tam, kad žmogus turėtų teisę gauti ligos išmoką, VSD įmoka turi būti sumokėta ir pateiktas SAV pranešimas už rugpjūčio mėnesį“, - paaiškino M.
Daugelis darbuotojų nerimauja, kiek pajamų praras sirgdami. Laikotarpis gana sudėtingas darbuotojams, nes būna taip, kad tenka laukti pinigų, o ne kiekvienas turi finansinę pagalvę, kai kas gyvena nuo algos iki algos.
tags: #guleti #ant #biuletenio