Auklėjimo stilius ir bendravimo pobūdis daro didelę įtaką vaiko psichinei gerovei bei sėkmingai ateičiai. Mokslininkai ir specialistai vieningai teigia, kad meile, parama ir pasitikėjimu grįstas auklėjimas yra palankiausias vaikų emocinei raidai. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip skirtingi auklėjimo būdai veikia vaiko psichiką, koks vaidmuo tenka tėvams ir kaip skyrybos gali paveikti vaiko emocinę raidą.
Auklėjimo metodų įtaka vaiko gerovei
Kobės universiteto mokslininkai atliko tyrimą, kuriame apklausė 5 tūkstančius moterų bei vyrų apie jų santykius su tėvais vaikystėje ir taikytus auklėjimo metodus. Tyrimas išskyrė penkis pagrindinius auklėjimo stilius:
- Remiamasi meile ir palaikymu: Tėvai daug laiko praleidžia su vaiku, pasitiki juo, domisi jo gyvenimu.
- Griežtas auklėjimas: Vaikas pats nieko nesprendžia, juo nepasitikima, nuomonės neklausiama, nustatytos griežtos taisyklės, dažnai baudžiama.
- Remiasi pasitikėjimu: Nebaudžiama, tėvai ir vaikas pakankamai daug laiko būna kartu.
- Visiška laisvė: Ir tėvai, ir vaikas gyvena skirtingus gyvenimus, labai mažai leidžia laiko kartu.
- Autoritarinis metodas: Vaikas nelabai mylimas, dažnai baudžiamas, juo nepasitikima.
Tyrimo rezultatai parodė, kad žmonės, kurių auklėjimas rėmėsi meile ir palaikymu, geriau sekasi darbe, jiems mokamas didesnis atlyginimas ir jie jaučiasi laimingesni už tuos, kurie buvo auklėti kitais metodais. Tai patvirtina, kad meile ir parama grįstas laisvas auklėjimas teigiamai veikia vaikų ateitį - suaugę jie jaučiasi laimingi bei lydimi sėkmės.
Tėvo vaidmuo vaiko psichikos raidoje
Amerikos pediatrų akademijos specialistai nustatė, kad tėvo vaidmuo turi didžiulę įtaką vaiko psichikos raidai. Tėvas itin svarbus skatinant atžalą ieškojimams bei rizikai. Mama vaikui suteikia saugumo ir nuspėjamumo jausmą, todėl abiejų tėvų reguliarus bendravimas su atžala padeda išvengti elgesio problemų suaugus.
Šeimos skyrybų poveikis vaiko psichinei sveikatai
Skyrybos yra ne tik vienas skaudžiausių gyvenimo išgyvenimų, bet ir stipriai paveikia vaiko psichinę būklę. Skyrybos vaikui nėra staiga įvykęs faktas, o ilgalaikis procesas. Svarbiausią vaidmenį čia atlieka artimųjų ir specialistų teikiama tiksli žinia bei pagalba. Abi pusės - tėvas ir motina - yra svarbūs darniam vaiko psichikos vystymuisi. Lietuvoje skyrybų rodikliai yra vieni didžiausių Europos Sąjungoje: 2015 metais buvo 3,2 iš 1 tūkst. išsiskyrusių asmenų; 100 santuokų tenka apie 65 skyrybos. Kasmet apie 10-16 tūkst. vaikų paliečia tėvų skyrybos.
Taip pat skaitykite: Čiobiškio globos namų raida
Skyrybų sukeliami sunkumai
Skyrybos vaikui yra susijusios su neigiamais padariniais: miego ir maitinimosi pokyčiais, didesniu nerimu, mokymosi sunkumais, pablogėjusiais santykiais su bendraamžiais, nuotaikų svyravimais, elgesio problemomis, žema saviverte, piktnaudžiavimu alkoholiu ar psichoaktyviomis medžiagomis ir kt. Svarbu, kad simptomų ryškumas priklauso nuo apsauginių veiksnių: konflikto lygio, tėvų komunikacijos, specialistų konsultacijų ir tarpusavio palaikymo grupių.
Skyrybų etapai
Yra išskiriami trys etapai:
- Pirmasis etapas: prasideda, kai galutinai nusprendžiama skirtis; iki 2 metų po skyrybų vyrauja psichologinė krizė, pablogėja santykiai su vaikais, sunkiau įveikiama skyrybų žinia.
- Antrasis etapas: pratinamasi prie pakitusių santykių su tėvais ir galimų naujų tėvų partnerių.
- Trečiasis etapas: adaptavimasis prie naujos situacijos ir tėvų partnerių; vaiko amžius įtakoja skyrybų poveikį.
Svarbu pažymėti, kad kuo mažesnis vaikas, tuo didesni jo psichikos sunkumai gali kilti. Tačiau paaugliai dažnai turi didesnes galimybes įveikti sunkumus ir prisitaikyti.
Vaiko amžiaus įtaka skyrybų poveikiui
Ikimokyklinio amžiaus vaikai dažnai reaguoja regresuodami į ankstesnes raidos fazes, patiria miego sutrikimus ir atsiskyrimo nerimą. 9-12 metų vaikai dažnai pyktinasi ant tėvų ir prastėja mokymosi rezultatai. Paaugliai jaučiasi vieniši, liūdni, gali kilti rizika. Tačiau paaugliai turi didesnę galimybe įveikti sunkumus adaptuotis prie pasikeitusios situacijos. Abipusė parama ir tinkama pagalba sumažina neigiamų padarinių riziką.
Pagalbos principai vaikams išgyvenantiems skyrybas
Rekomenduotina, kad tėvai apie skyrybas praneštų tada, kai tvirtai apsisprendžia skirtis. Vaikus reikia informuoti apie pokyčius iš anksto, aptarti ir paaiškinti priežastis. Abiem tėvams svarbu paaiškinti vaiko kalba, kokios priežastys lėmė sprendimą, leisti klausimus, patvirtinti, kad skyrybos yra galutinis sprendimas, bet vaikui vis tiek mylimi. Reikalinga reguliari komunikacija ir vaikui sudarytos sąlygos reguliarūs susitikimai su tėvu, su kuriuo vaikas gyvena mažai ar nėra kartu. Vaiko psichinei sveikatai didelė įtaka turi bendravimas su abiem tėvais, išskyrus išskirtines situacijas, kai yra įrodytas fizinis ar seksualinis smurtas.
Taip pat skaitykite: Daugiau apie Čiobiškio dvaro bei specialiųjų globos namų istorinę raidą
Taip pat svarbu: vengti neigiamų atsiliepimų apie buvusį sutuoktinį; organizuoti susitikimus tarp vaikų ir tėvų; grupių išsiskyrusiems tėvams lankymą, terapines grupes vaikams ir paaugliams skyrybų krizei įveikti; esant poreikiui - individualią palaikomąją psichoterapiją; būtinybę - vaikų psichologo ar psichiatro pagalbą.
Auklėjimo ir psichikos raidą lemiančių veiksnių įvairovė
Žmogaus raidos procesą lemia daugelio veiksnių visuma: paveldimumas, brendimo dėsniai, ugdymas ir gyvenimo aplinka. Mąstymas, kalba bei socialinė ir emocinė raida yra glaudžiai susijusios:
- Mąstymas: nuo sensorinės-motorinės, priešoperacinės, konkrečių operacijų ir formaliųjų operacijų stadijų - auganti abstrakti gebėjimų seka.
- Kalba: kalba formuojasi kartu su mąstymu; supančių žmonių įtaka - labai svarbi.
- Socilinė ir emocinė raida: vaikas mokosi jausti ir išreikšti savo bei kitų jausmus, suvokti skirtingumą, dalintis, prisiimti atsakomybę ir padėti kitiems.
Svarbios įžvalgos apie auklėjimą: pozityvi disciplina, kai tėvai įsiklauso į vaiko nuomonę, įtraukia jį į sprendimų priėmimą, skatina savarankiškumą ir bendradarbiavimą. Tokia disciplina laikoma palankiausia vaiko raidai, nes ją remia pasitelkti susitarimai, o ne vien tik bausmės ar lojalumo ribojimas.
Institucinė globa ir jos poveikis vaikui
Lietuvoje siekiama užtikrinti saugią ir darną aplinką - prioritetas yra biologinė šeima. Kai tai neįmanoma, svarbu skirti dėmesį globėjų, įtėvių ir šeimyninių globų sistemoms. Institucinė globa gali kelti riziką vaiko raidai dėl nuolatinės kaitos, trūkumo nuoseklumo ir pastovumo. Tyrimai rodo, kad intelektas ir kognityvinės funkcijos globos namuose augančių vaikų vystosi žemyn, o be nuoseklaus ryšio su vienu suaugusiuoju gali kilti emociniai sutrikimai, elgesio problemos ir mokymosi sunkumai.
Šeimos naudojama kalba, įsitikinimų sistema ir patirtis
Vaiko įsitikinimai apie save, kitus žmones ir pasaulį formuojasi patirčių pagrindu. Be tėvų globos dažnai išmokstama netikėti suaugusiais ir manyti, kad pasaulis yra nesaugus. Ugdantys suaugusieji gali keisti vaiko įsitikinimų sistemą teigiamais žodiniais padrąsinimais: „Tau pavyks“, „Tu esi brangus“, „Aš vis dar tave myliu“ ir pan. Pokyčiai įsitikinimų sistemoje gali pagerinti vaiko pasitikėjimą savimi ir pilnavertę galimybių realizaciją.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo apibrėžimas
Vaiko psichikos raidą skatinantys praktiniai patarimai
Praktiniai patarimai tėvams, susiduriantiems su skyrybomis ar auklėjimo iššūkiais:
- Praneškite vaikams apie pokyčius iš anksto, pateikite aiškias priežastis ir būkite atviri klausimams.
- Laikykitės susitarimų, o ne vien tik taisyklių; vaikas įtraukiamas į sprendimų priėmimą ir atsakomybių dalijimą.
- Nepeikite vienas kito prieš vaiką, vengiant konfliktiškos kalbos; skatinkite nuoseklumą ir ramybę.
- Leiskite vaikui reguliariai susitikti su abiem tėvais; suteikite stabilias, saugios rutinos aplinkybes.
- Apsvarstykite grupinę paramą, vaikams - terapines ar psichologines konsultacijas, kai to reikia.
Nepamirškite, kad vaiko pavyzdys ir tėvų elgesio nuoseklumas turi įtakos jo raidai. Jei vaikas yra atviras, mylintis ir nuoseklus tėvų pavyzdys, tikėtina, kad jis užaugs atsakingas, saugus ir gerai prisitaikantis žmonių bendruomenėje.
Apibendrinimas
Auklėjimo stiliai ir bendravimo formos, tėvų įsipareigojimas bei skyrybų sprendimai daro įtaką vaiko psichikos raidai. Pasak mokslininkų, meile ir parama grįstas auklėjimas teigiamai veikia vaiko ateitį ir emocinę gerovę. Tėvų vaidmuo, kokia santykio su vaiku forma ir kaip jie sprendžia konfliktus, turi lemiamą reikšmę; taip pat institucinė globa turėtų būti laikoma laikinu sprendimu ir siekiama užtikrinti, kad vaikas augtų šeimoje ar globėjų aplinkoje. Europa susiduria su iššūkiais - skiriant dėmesį šeimos institucijai ir atsakomybės pasidalijimui, galima kurti palankesnę aplinką vaikų raidai.
Mažyliai reguliuoja savo elgesį, kad nesukeltų suaugusiųjų pykčio
Austriškai įtraukti duomenys ir tyrimų išvados rodo, kad laikas, meilė ir nuoseklumas yra pirminiai veiksniai vaiko psichikos raidai. Tyrinėjant skyrybų poveikį svarbu atsižvelgti į vaiko amžių, šeimos kontekstą ir teikiamą pagalbą. Teisingas požiūris ir paramos tinklas padeda vaikui išgyventi sunkumus ir suaugus tapti laimingam bei sėkmingam žmogumi.