Insultas yra antra dažniausia suaugusiųjų mirčių ir negalios priežastis pasaulyje. Dėl naujų efektyvių gydymo būdų vis daugiau pacientų išgyvena po patirto insulto, tačiau kartu daugėja liekamųjų negalios reiškinių. Manoma, kad pasaulyje kasmet insultu suserga apie 15 mln. žmonių, o apie 30 proc. jų lieka negalios reiškinių.
Greta fizinių liekamųjų reiškinių (kaip antai parezių), didelę reikšmę turi pažintinių funkcijų sutrikimai. Juos galima suskirstyti į lengvą kognityvinį sutrikimą (LKS) ir demenciją. LKS yra tarpinė būklė tarp normalių kognityvinių funkcijų ir demencijos, dažniausiai apsiribojantis vieno pažintinių funkcijų domeno pažeidimu, nesmarkiai sutrikdantis įprastinio paciento funkcionavimo. Per 1 metus 10-15 proc. pacientų, sergančių LKS, išsivysto demencija.
Skirtingų tyrimų duomenimis, demencija per pirmuosius 3 mėnesius po insulto nustatoma 6-27 proc. Didžiojoje Britanijoje ir Švedijoje atliktų tyrimų duomenimis, 30 proc. išeminiu insultu persirgusių pacientų nustatoma pažintinių funkcijų sutrikimų, kai MMSE balų suma būna mažiau nei 27 balai. Naudojant skirtingoms kognityvinėms funkcijoms vertinti skirtus neuropsichologinius testus, nustatyta, kad pažintinių funkcijų sutrikimų dažnis pasiekia net 96 proc. Olandijoje atlikto tyrimo duomenimis, naudojant MMSE klausimyną, pažintinių funkcijų sutrikimai praėjus 6 mėnesiams po pirmą kartą gyvenime patirto insulto buvo nustatyti 70 proc. pacientų.
Pažintinių funkcijų sutrikimų rizikos veiksniai
Po insulto pasireiškiančių pažintinių funkcijų sutrikimų rizikos veiksniai iš esmės yra tie patys kaip ir kitų demencijų bei smegenų kraujotakos ligų. Svarbus tiek paties insulto, tiek po jo pasireiškiančių kognityvinių funkcijų sutrikimų rizikos veiksnys yra amžius. Kognityvinės disfunkcijos dažnis po insulto vyresniems nei 65 metai pacientams didėja eksponentiškai. Kraujagysliniai rizikos veiksniai - arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas, rūkymas, prieširdžių virpėjimas, dislipidemija - didina tiek insulto, tiek ir pažintinių funkcijų sutrikimų pasireiškimo riziką.
Kognityvinės disfunkcijos riziką didina pakartotiniai insultai. Po pirmo insulto demencijos pasireiškimo rizika siekia 10 proc., po pakartotinio - jau 30 proc. Ankstesnių tyrimų duomenimis, pažintinių funkcijų sutrikimų pasireiškimas priklauso nuo smegenų pažeidimo ploto, dabar didesnė reikšmė teikiama pažeidimo lokalizacijai, kai insultas ištinka strateginėse smegenų vietose, atsakingose už pažintines funkcijas. Pavyzdžiui, sutrikus užpakalinės smegenų arterijos kraujotakai, pažeidžiamas hipokampas ir ilgalaikė atmintis. Dar daugiau, kairiojo hipokampo pažeidimas lemia ilgalaikės verbalinės, o dešiniojo - neverbalinės atminties sutrikimus.
Taip pat skaitykite: Astmos simptomai ir gydymas
Hipokampas pažeidžiamas ne vien insulto, bet ir veikiant smegenų kraujotakos sutrikimų rizikos veiksniams. Dėl smulkiųjų smegenų arterijų ligos dažnai nustatoma baltosios smegenų medžiagos pažeidimų, kurie gali būti nesimptominiai. Be to, baltosios smegenų medžiagos pažeidimai siejami su lakūniniais insultais. Tiek baltosios medžiagos pažeidimai, tiek ir lakūniniai insultai yra kognityvinių funkcijų sutrikimų rizikos veiksniai. Lakūniniai insultai gumburo srityje susiję su mažesniu MMSE įverčiu, o blyškiojo kamuolio (lot. globus pallidus) - sutrikusia atmintimi.
Smegenų mikrokraujosruvos (mažesnės nei 5 mm) yra kitas smulkiųjų smegenų arterijų ligos, dažniausiai susijusios su arterine hipertenzija ir amiloidine angiopatija, požymis. Jų nustatoma 35 proc. išeminiu ir 60 proc. hemoraginiu insultu persirgusių pacientų, be to, jų dažniau nustatoma vyresniems insultu nesirgusiems asmenims. Smulkiųjų arterijų liga, ypač susijusi su amiloidine angiopatija, dažnai pasireiškia pažintinių funkcijų, ypač kaktinių vykdomųjų funkcijų, sutrikimais. Daugybinės giliųjų smegenų sričių mikrokraujosruvos yra kraujagyslinės demencijos rizikos veiksnys. Pažintinių funkcijų sutrikimų pasireiškimui įtakos turi jų lokalizacija.
Alzheimerio liga ir insultas
Alzheimerio liga (AL) yra dažniausia kognityvinės disfunkcijos priežastis, atsakinga už 50-70 proc. visų demencijos atvejų. Nustatyta, kad insultas paskatina AL progresavimą. Taigi kognityvinės funkcijos po insulto gali sutrikti tiek dėl kraujagyslinių veiksnių, tiek ir dėl insulto paskatintos AL, dažnai veikia ir abu veiksniai (autopsijų duomenimis, net iki 50 proc. atvejų). Todėl išskiriama mišri AL po persirgto insulto forma. Iš visų demencijos atvejų 56 proc. sudaro AL po persirgto insulto sergantys pacientai.
Amiloidinė angiopatija, dažna hemoraginio insulto priežastis, nustatoma net 90 proc. AL atvejų. Be to, kaip minėta, amiloidinė angiopatija yra susijusi su smegenų mikrokraujosruvomis, kurios didina kognityvinių funkcijų sutrikimų riziką. Be to, AL patogenezei reikšmės turi aterosklerozė. Jai progresuojant, daugėja neuritinių plokštelių, taigi AL ir kraujagyslinės demencijos patogenezė dažnai persidengia. AL rizikos genas APOE ε4 kartu yra kognityvinės disfunkcijos po persirgto insulto rizikos veiksnys. Šio geno alelę turintiems pacientams formuojasi amiloido sankaupos neuritinių plokštelių pavidalu ir didėja amiloidinės angiopatijos rizika.
Pažintinių funkcijų sutrikimų gydymas
Demencijos riziką galima sumažinti koreguojant rizikos veiksnius (keičiant gyvenseną, gydant somatines ligas). Deja, dalis jų yra nemodifikuojami. Jeigu pacientui jau buvo įvykęs insultas ar praeinantysis smegenų išemijos priepuolis, vaistų, kurie galėtų sumažinti gresiančios kraujagyslinės demencijos tikimybę, skirti būtina. Specifinių, tik kraujagyslinei demencijai gydyti skirtų vaistų nėra. Liga gydoma ir vaistais, kurie turi įtakos išeminiam smegenų pažeidimui. Jie vadinami nootropais. Pirmasis šios grupės preparatas buvo piracetamas. Jo pagrindu sukurti kiti vaistai. Nootropai pasižymi mažu nepageidaujamų reiškinių dažniu, nesukelia sedacijos, motorikos sutrikimų.
Taip pat skaitykite: Socialinių reiškinių įtaka
Apibendrinant galima pasakyti, kad nootropai reguliuoja sudirginimo ir slopinimo procesus centrinėje nervų sistemoje, skatina aerobinę glikolizę, pagerina deguonies įsisavinimą neuronuose, padidina ląstelių ir mitochondrijų membranų pralaidumą energijos apykaitos procesuose dalyvaujančioms medžiagoms, gerina reologines kraujo savybes (eritrocitų deformaciją), pasižymi suaktyvėjusią trombocitų agregaciją normalizuojančiu veikimu. Kadangi kraujagyslinės demencijos ir AL patogenezės didele dalimi persidengia, abiem būklėms gydyti veiksmingi tie patys vaistai (cholinesterazės inhibitoriai, memantinas).
Pramiracetamas (Pramistar®) yra piracetamo darinys, susintetintas 1993 metais, patobulinus cheminę piracetamo formulę. Pramiracetamui būdingas geras biologinis pasisavinimas (apie 100 proc.) ir 4-6 val. pusinės eliminacijos trukmė. Jo veikimas yra stipresnis už piracetamo, todėl pramiracetamas vartojamas mažesnėmis dozėmis. Pramiracetamo veiksmingumas gerinant pažintines funkcijas tirtas 12 savaičių trukmės klinikiniame tyrime, kuriame dalyvavo 70 pacientų (amžius 40-80 metų), gydomų stacionare. Buvo vertinamas pramiracetamo veiksmingumas sergant discirkuliacine encefalopatija (DE), vidinės miego arterijos (VMA) ir vertebrobazilinio baseino (VBB) išeminiais insultais.
Šiems pacientams buvo atliekami neuropsichologiniai atminties (operatyviosios, regimosios, girdimosios, verbalinės, motorinės ir emocinės) tyrimai. Pacientai buvo suskirstyti į 6 klinikines grupes: 1 grupė - DE I stadija, 2 grupė - DE II stadija, 3 grupė - DE III stadija, 4 grupė - liekamieji reiškiniai po išeminio insulto VBB, 5 grupė - liekamieji reiškiniai po dešiniosios VMA išeminio insulto, 6 grupė - liekamieji reiškiniai po kairiosios VMA išeminio insulto. Tyrime dalyvavo 40-80 metų stacionare gydyti pacientai. Pacientams 12 sav. 2 k./d. buvo skiriama po 300 mg pramiracetamo. Tyrimą baigė visi pacientai. Pacientai gydymą pramiracetamu (Pramistar®) toleravo gerai.
Rekomenduojama gydymą pramiracetamu (Pramistar®) tęsti ne trumpiau kaip 3 mėnesius, skiriant jo po 600 mg 2 k./d. 2013 metais paskelbtame tyrime tirtas pramiracetamo skyrimas vyresnio amžiaus asmenims, sergantiems LKS ir pirmine arterine hipertenzija (1 200 mg/p.). Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, žmonėms, kuriems kraujagyslinė demencija išsivystė po insulto arba praeinančiojo smegenų išemijos priepuolio, pramiracetamas kompensuojamas tik 3 mėnesius, vėliau ligonis jį turi pirkti pats, nes neuroprotekcinių vaistų reikia vartoti ilgai. Pasak neurologijos prof. A. Vaitkaus, tyrimų duomenys rodo, kad vaisto poveikis, palyginti su placebu, dar išlieka mažiausiai 12 mėnesių. Atsižvelgiant į praktinę patirtį, prof. A. Vaitkus rekomenduoja, kad įvykus insultui, jeigu vaistas gerai toleruojamas, pacientams jo būtų skiriama 1-2 metus.
Didėjant insultu sergančių pacientų išgyvenamumui, vis aktualesne problema tampa liekamieji pažintinių funkcijų sutrikimai - nuo LKS iki demencijos. Negydomi pažintinių funkcijų sutrikimai progresuoja.
Taip pat skaitykite: Viskas apie komandas
Neįgalumo nustatymas Lietuvoje
Nuo š. m. liepos 1 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (toliau - NDNT), nustatydama asmens darbingumo lygį, vertins medicininius, t. y. bazinį darbingumą, ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus. Pagal šią tvarką dėmesys bus skiriamas socialiniams faktoriams, darantiems įtaką darbingumo lygiui. Asmens veiklą ir gebėjimą dalyvauti nustatant darbingumo lygį vertins NDNT specialistai jam atvykus. Atsižvelgiant į dokumentus ir pateiktą informaciją, bus įvertintos aplinkybės, susijusios su profesine veikla ir aplinkos prieinamumu (amžius, profesinė kvalifikacija, darbo patirtis ir darbo įgūdžiai, fizinės, darbo ir informacinės aplinkos pritaikymas) bei asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti (mobilumas, pažinimas, bendravimas, savarankiškumas (savipriežiūra), kasdienė veikla).
2026 metais neįgalumo nustatymas Lietuvoje remiasi medicinos kriterijų ir ligų sąrašu, kurie įvertina, kiek liga arba sutrikimas riboja žmogaus gebėjimą gyventi savarankiškai ir dirbti. Neįgalumo nustatymas padeda žmonėms gauti socialinę paramą ir gydymo paslaugas. (Būtinas ligonio neuropsichologinis ištyrimas, psichologo ir psichiatro konsultacijos)
Bazinio darbingumo vertinimo kriterijai sergant neurologinėmis ligomis
Šie kriterijai naudojami nustatant bazinį darbingumą asmenims, sergantiems neurologinėmis ligomis:
| Sutrikimo tipas | Sunkumo lygis | Darbingumo lygis (%) |
|---|---|---|
| Pažintinių funkcijų sutrikimai | Lengvas | 90 |
| Pažintinių funkcijų sutrikimai | Vidutinis | 60 |
| Pažintinių funkcijų sutrikimai | Didelis | 40 |
| Pažintinių funkcijų sutrikimai | Sunkus | 20 |
| Autonominės (vegetacinės) sistemos sutrikimai | Neryškūs | 90 |
| Autonominės (vegetacinės) sistemos sutrikimai | Lengvi | 70 |
| Autonominės (vegetacinės) sistemos sutrikimai | Vidutiniai | 50 |
| Autonominės (vegetacinės) sistemos sutrikimai | Ryškūs | 40 |
| Autonominės (vegetacinės) sistemos sutrikimai | Labai ryškūs | 25 |
| Smegenų pažeidimai, kai yra pažintinių funkcijų sutrikimų | Lengvi | 60 |
| Smegenų pažeidimai, kai yra pažintinių funkcijų sutrikimų | Vidutiniai | 45 |
| Smegenų pažeidimai, kai yra pažintinių funkcijų sutrikimų | Dideli | 35 |
| Smegenų pažeidimai, kai yra pažintinių funkcijų sutrikimų | Sunkūs | 25 |
| Smegenų pažeidimai, kai yra koordinacijos ir pusiausvyros sutrikimų | Lengvi | 90 |
| Smegenų pažeidimai, kai yra koordinacijos ir pusiausvyros sutrikimų | Vidutiniai | 55 |
| Smegenų pažeidimai, kai yra koordinacijos ir pusiausvyros sutrikimų | Dideli | 40 |
| Smegenų pažeidimai, kai yra koordinacijos ir pusiausvyros sutrikimų | Reikia pagalbinių priemonių | 30 |
| Smegenų pažeidimai, kai yra koordinacijos ir pusiausvyros sutrikimų | Visiškas priklausomumas | 25 |
Pastaba: Ši lentelė pateikia tik keletą pavyzdžių. Pilnas sąrašas ir detalesni kriterijai yra nurodyti teisės aktuose.
Asmenų, kurių bazinis darbingumas yra 0-15 proc., arba jie mokosi ir yra iki 26 m.
Aktualiausias ir visiems be išimties galiojantis dalykas, kad cezario būdu gimstantys naujagimiai nepraeina natūraliais gimdymo takais ir nesusiduria su ten esančia mikroflora. Gimdymo takuose pas mamą yra įvairiausių bakterijų, reikalingų naujagimio žarnyno formavimuisi. Gimdamas jis betkokiu atveju apsisėja savo kūnelį tomis bakterijomis, o tuo pačiu jų patenka ir į virškinamąjį traktą, kur kuriasi kolonijos, atsakingos už gerą virškinimą, imuninę sistemą, ateities sveikatą. Cezario būdu gimę vaikučiai dažniau linkę į alergijas, nutukimą, cukrinį diabetą ir dar daug visokiausių ligų vyresniame amžiuje.
Dažniausiai niekas to nebesieja su gimimo būdu, bet moksliškai įrodyta, kad taip gimusių žmonių žarnyne mikroflora yra gerokai skurdesnė. Nepamenu, kur tiksliai, bet lyg skandinavijoje kažkur yra praktikuojama, kad cezario būdu gimę naujagimiai yra iškart aptepami gleivėmis iš mamos makšties. Dar vienas dalykas, kuris kiek greičiau pasitaiso - gimdamas natūraliais takais naujagimis patiria spaudimą, jam iš plaučių išstumiami vandenys, aktyvuojami tam tikri centrai ir suskatinamas efektyvus kvėpavimas.
Žinau, kas gimdė cezario būdu ir galbūt turi sveiką vaikelį, dabar pagalvos, kad va, taip gimdžiau ir viskas ok. Puiku, džiaugiuosi, visi džiaugiasi už tokius atvejus ir mano aprašytos būklės nenutinka nei 100%, nei 90% naujagimių.. procentas gerokai mažesnis, gal ~20%.. bet jis yra. Tai jei cezario operacija yra reikalinga, tuomet žinoma, dzin tas nutukimas ar cukrinis diabetas, kai kalbam apie vaiko ar mamos gyvybę ar stipresnius sveikatos pažeidimus. Kiekvienas rizikas sveria savaip. Viskas, kas išvardinta pirmoje pusėje posto, nublanksta prieš chemiją, gyvenimo būdą, kitus nelabai sveikus aspektus gyvenant ne natūralioje aplinkoje.
Tad labai labai atsargiai vertinčiau pasakymą, kad tikrai jau sveikoproto moteris nesirinks CP savo noru.
Sveikos, mamytes! Gal kuri zinos kaip ten yra su invalidumo nustatymu.. Maniskei dabar 3 metukai. Daktare mus nusiunte i Vilniu del astmos (as pati vaikystei turejau, gaudavau pensija), nuvaziavome mes i Santariskes, aptiko mum kelias alergijas, ir po apziuros parase atsakyma daktarei su diagnoze astma lengvos formos, prirase vaistu, rekomendaciju suteike.. kai daktarei ta lapa padaviau, nieko nepasake, galvoju, cia mes per lengvai sergame, kad invaliduma gauti? nesuprantu..
tiesiog nesenai suzinota blogos savijautos priezastis, astma visam likusiam gyvenimui.
„Kognityviniai pokyčiai ir atminties reabilitacija po insulto“ – Chiara Pawela
tags: #astmos #liekamieji #reiskiniai #invalidumas