Jau nuo senų laikų žmonės burdavosi į grupes, kad pasiektų to, ko negalėjo pasiekti pavieniui. Tą daryti vertė aplinkybės ir elementarus siekis išgyventi. Poreikis priklausyti tam tikrai grupei neišnyko iki šių dienų. Žmonės priklauso šeimai, draugų ratui, darbo kolektyvui ir t.t.
Šiuo metu daugelis organizacijų susiduria su ekstremaliomis situacijomis, kurių neįmanoma įveikti remiantis vien senąja hierarchine sistema. Spręsti šioms problemoms vadovai organizuoja komandas - darnias, bendrų tikslų siekiančias darbuotojų grupes, kurios bendromis atskirų individų pastangomis sugeba įveikti komplikuotas situacijas.
Komandinė veikla tampa vis efektyvesne, nes šiomis dienomis informacija prieinama bet kur ir bet kada. Sudaromos duomenų bazės leidžia disponuoti reikiamais duomenimis kiekvienam komandos nariui vos tik jam to prireikia. Nebereikia jokių papildomų aiškinimų ir kiekvienas darbuotojas, atlikęs savo darbo dalį, perduoda jį tolimesniam apdorojimui. Vadovams neiškyla jokių problemų stebint, vertinant ir kontroliuojant pavaldinių veiksmus.
Kodėl žmonės siekia burtis į grupes?
Tai galima paaiškinti jų siekiais būtį saugiais, įgauti tam tikrą statusą, patenkinti socialinius poreikius, išplėsti savo galimybes ir pasiekti tikslų, kurių negalima pasiekti veikiant atskirai.
- Saugumas. Susibūrę į grupes žmonės jaučiasi saugesni, jiems lengviau įveikti negandas, nes kiekvienas individas gali tikėtis pagalbos iš kito grupės nario. Priklausantys grupei individai labiau pasitiki savimi ir tampa atsparesni išorinėms grėsmėms.
- Savęs vertinimas ir statusas. Kiekviena grupė teikia žmogui tam tikrą statusą. Individas įgauna didesnį savo vertės ir svarbos jausmą. Pasitikėjimas savo jėgomis skatina aktyviau veikti ir dėti daugiau pastangų siekiant tikslų. Tai duoda naudos ne tik individui, bet ir visai grupei.
- Socialiniai poreikiai. Kiekvienas žmogus turi savo socialinius poreikius. Jam reikia nuolatos bendrauti, būti susietam tam tikrais ryšiais su kitais individais. Šio poreikio įgyvendinimą teikia priklausomybė grupei. Dažnai būtent dėl santykių su kitais žmonėmis ir nuolatinis bendravimas yra pagrindinis motyvas priklausyti grupei.
- Galimybės ir tikslo siekimas. Susibūrę žmonės įgauna didesnes galimybes, jų veikla gali duoti daugiau naudos, nei veikiančių atskirai žmonių. Dažnai būna, kad vienas žmogus negali pasiekti tam tikro tikslo dėl nepakankamos kompetencijos ar per mažų galimybių. Veikdami grupėje kiekvienas turi galimybę savo asmeniniais gabumais prisidėti prie bendrų tikslų siekimo.
Kas tai yra komanda?
Komandą visuomet sudaro grupė žmonių, siekiančių bendro tikslo, tačiau ne kiekviena grupė yra komanda. Komanda - tai efektyviai veikianti susitelkusi grupė, kurios sėkmę ir nesėkmę lemia vaidmenų pasiskirstymas bei tarpusavio bendradarbiavimas. Komanda vadiname du ar daugiau žmonių, kurie tarpusavyje yra susiję ir daro vienas kitam įtaką, siekdami bendro tikslo.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Tradiciškai organizacijose būna dviejų tipų komandos: formalios ir neformalios. Formalias komandas ar grupes sukuria vadovai sąmoningai, joms skiriamos tam tikros užduotys, kad jos padėtų organizacijai siekti tikslų. Neformalių komandų ar grupių susikuria visur, kur tik susiburia žmonės ir tarpusavyje nuolat bendrauja. Tokių grupių susidaro ir formalioje organizacijos struktūroje.
Formalios komandos
Populiariausia formali grupė - komandavimo komanda, kurią sudaro vadovas ir darbuotojai, atsiskaitantys tam vadovui. Kai kuriose organizacijose, norinčiose sumažinti hierarchijos svarbą, gali pasikeisti pareigybių pavadinimai.
Kitas formalių komandų tipas - komitetas. Jis yra ilgalaikis ir sprendžia pasikartojančias problemas bei priima sprendimus. Pavyzdžiui, universitetuose dažnai būna studentų reikalų komitetas, sprendžiantis studentų gyvenimo problemas.
Kokybės būrelis - tam tikros rūšies komanda. Kai kurios formalios komandos laikinos. Jas galima vadinti užduoties „pajėgomis“, arba projekto komandomis. Šios komandos sukuriamos spręsti konkrečiai problemai ir paprastai išformuojamos, kai užduotis įvykdoma ar problema išsprendžiama.
Neformalios komandos
Neformalių komandų ar grupių susikuria visur, kur tik susiburia žmonės ir tarpusavyje nuolat bendrauja. Tokių grupių susidaro ir formalioje organizacijos struktūroje. Jų nariai yra linkę aukoti kai kuriuos savo individualius poreikius komandos, kaip visumos, poreikių labui.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Neformalios komandos veikla gali pakoreguoti organizacijos interesus. Neformalios grupės padeda savo nariams komunikuoti. Neformalių grupių nariai sužino apie jiems aktualius dalykus savo neformaliais ryšių kanalais, kurie dažnai papildo formaliuosius. Neformalios grupės padeda spręsti problemas. Jos gali padėti sergančiam ar pavargusiam darbuotojui, arba sugalvoti būdų, padedančių įveikti nuobodulį ir rutiną.
Šalia visų šių funkcijų, neformalios grupės gali būti laikomos referentinėmis grupėmis - t. y. grupėmis, su kuriomis mes lyginame ir tapatiname save (tokiomis, kurios turi patrauklumo galios). Pavyzdžiui, vidurinio lygio vadovo referentine grupe gali būti aukštesniojo lygio vadovai.
Komandos formavimosi etapai
Daugiau kaip prieš du dešimtmečius B.W. Tuckmanas apibrėžė penkis grupės vystymosi etapus:
- Formavimasis. Pradiniame etape grupė formuojasi ir sužino, koks elgesys priimtinas grupei. Ištyrusi, kas pasiteisina ir kas ne, grupė nustato esmines ir neesmines taisykles, kurios apima konkrečių užduočių, taip pat bendrą grupės dinamiką.
- Audra. Kai grupės nariai pradeda patogiau tarpusavyje jaustis, pradeda įsitvirtinti kaip asmenybės, jie gali nesutikti su formuojamos grupės struktūra.
- Normalizavimasis. Šiuo metu nagrinėjami ir sprendžiami konfliktai, kilę ankstesniame etape. Atsiranda grupės vienybė, kai grupės nariai nustato bendrus tikslus, normas ir pagrindines taisykles. Dalyvauja visa grupė, o ne keletas balsingesnių narių.
- Veikla. Dabar, kai struktūros klausimai jau išspręsti, grupė pradeda dirbti kaip vienetas. Grupės struktūra paremia ir palengvina grupės gyvenimą ir veiklą. Struktūra tampa grupės vartojimo priemone, užuot dėl jos kovusis.
- Užbaigimas. Galiausiai laikinoms grupėms, tokioms kaip užduoties grupė, tai - laikas, kada grupė užbaigia savo veiklą. Turėdama omenyje paleidimą, grupė dėmesį perkelia nuo gero užduoties atlikimo į užbaigimą.
Tuckmanas neteigia, jog visoms grupėms griežtai priskirtini tokie rėmai, tačiau daugeliu atvejų šie rėmai gali paaiškinti, kodėl grupės patiria sunkumų. Tiesa, galimas ir kitoks etapų skirstymas: formavimasis, siautėjimas, norminimas, veikimas. Tačiau iš esmės skiriasi tik tų stadijų pavadinimas ir joms priskirtas komandos gyvavimo laikotarpis.
Laikui bėgant, grupės nariai nustato tam tikras normas, kaip turėtų elgtis jie patys ir kiti nariai. Kai kurios iš šių normų yra bendros visai visuomenei, pvz., padoriai rengtis ar laiku ateiti į darbą.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Kai individas pažeidžia grupės normas, kiti grupės nariai greičiausiai vers jį paklusti grupei. Laikytis normų gali būti labai naudinga: jos atsako į daugelį klausimų, kaip mes turėtume elgtis vienas kito atžvilgiu kasdien, ir taip leidžia mums sutelkti visą dėmesį į kitas užduotis.
Komandos solidarumas, arba sutelktumas, yra labai svarbus rodiklis, rodantis, kokią įtaką grupė gali daryti savo kiekvienam nariui. Kuo labiau sutelkta grupė, kuo stipriau jos nariai jaučiasi priklausą jai, - tuo jos įtaka didesnė.
Labai sutelktose grupėse įtampa ir priešiškumas yra reti reiškiniai, jose iškyla mažiau nesusipratimų. Skyriaus direktorė Riša B. Hy-man prisimena: „Vieną dalyką buvo sunkiausia suvokti - kad kai kurie gabūs darbuotojai negali klestėti į komandinį darbą orientuotoje aplinkoje. Jei norite, kad komandos sutelktumas nebūtų pažeistas, vadovybė turi pripažinti neatitikimą ir spręsti problemą, kol į pavojų nepakliuvo komandos tikslai.
Kaip padidinti komandos sutelktumą:
- Konkurencijos įvedimas.
- Tarpasmeninio patrauklumo didinimas.
- Tarpusavio sąveikos didinimas.
- Bendrų tikslų ir bendrų likimų kūrimas.
Šiuolaikiniai iššūkiai ir komandos svarba
Šiuolaikiniame verslo pasaulyje lyderiai susiduria su naujais iššūkiais. Stipri komanda, gali būti vienas pastovių konkurencinės jėgos šaltinių nuolat besikeičiančioje rinkoje. Gerai dirbantys komandų nariai dažnai kartu siekia verslo rezultatų ir jiems sekasi. Deja, ne visos komandos dirba gerai - tai yra faktas, kuris skatina domėjimasi komandų veiklos efektyvumo tobulinimo metodais.
Bendravimas, pasitikėjimas, lyderiavimas, atsakingumas, probleminių situacijų sprendimas, komandinis mąstymas - tai savybės, kurios yra nepakeičiamos šiuolaikinėje kompanijoje. Komandos formavimo programos - efektyvi priemonė šių savybių ugdymui ir puikiai sustyguotos komandos garantas.
Komandos progresui gyvybiškai svarbu turėti lyderį, kuris aiškiai stovi už intervencijos ir kuris perduoda tikėjimąsi, kad komandos kūrimo pamokos turi būti pritaikytos ir išlaikytos.
Nuo seniausių laikų žmonės burdavosi į grupes siekdami išgyventi. Tai, ko negalėdavo įveikti vienas žmogus, neretai pavykdavo įveikti grupei. Poreikį būti grupėje, priklausyti grupei žmonės „atsinešė“ ir į dabartinį amžių. Žmonės priklauso šeimai, darbo kolektyvui, draugų ratui ir t.t.
Komandinis darbas dažnai apsaugo organizacijas nuo netikėto vieno, labai svarbaus darbuotojo išėjimo, kuomet nėra kam pavesti buvusio darbuotojo darbus. Daug organizacinio darbo atlieka komandos.
Komandinis darbas šiuolaikiniame pasaulyje - vienas pagrindinių įmonės sėkmę lemiančių veiksnių. Gera komanda sujungia savyje bendradarbiavimo ir konkurencijos elementus. Tokios komandos nariai, veikdami išvien, padeda vienas kitam pasiekti geriausių asmeninių rezultatų.
Pagrindiniai trukdžiai efektyviai komandai:
- Nepakanka kvalifikacijos.
- Nekonstruktyvus klimatas.
- Migloti tikslai.
- Žemi darbo rezultatai.
- Neefektyvūs darbo metodai.
- Atvirumo stygius ir konfrontacija.
tags: #socialiniai #reiskiniai #komanda