Benzodiazepinai ir kiti raminamieji bei migdomieji vaistai - dažnas pasirinkimas nerimo, nemigos ir kitų būklių simptomams malšinti. Tačiau šių medikamentų vartojimas kelia riziką priklausomybei, abstinencijai ir kitiems rimtiems šalutiniams poveikiams. Aptarsime, kaip tai susiję su konkrečiu vaistu Tisercin (levomepromazinu), kokios yra priklausomybės rizikos, kokių atsargumo priemonių laikytis ir kokia turi būti gydymo eiga.
Ką verta žinoti apie benzodiazepinus ir raminamuosius vaistus
Benzodiazepinai - centrinę nervų sistemą slopinantys vaistai. Dažniausiai šie vaistai skiriami esant nerimui ar nemigai. Dėl amnezinių ir raminančių savybių šie vaistai kartais skiriami prieš ir/ar po operacijų.
Dažnai vartojant raminamuosius ir migdomuosius organizmas prie to pripranta ir poveikiui patirti reikia vis didesnių dozių. Organizmas, įgijęs toleranciją (atsparumą poveikiui) benzodiazepinų grupės vaistams, turi stipresnį atsparumą ir alkoholiui. Jei asmuo dažnai vartoja raminamuosius ir nuolat didina dozę, rizikuoja tapti priklausomas nuo jų.
Vartojant raminamuosius ar migdomuosius ilgiau nei 2-4 savaites, jų šalutinis poveikis sustiprėja, vystosi fizinė ir psichologinė priklausomybė, dėl to dažnas jais pradeda piktnaudžiauti. Vartojant juos nepasitarus su gydytoju, galimas neigiamas poveikis.
Tisercin (levomepromazinas) - kas tai ir kam skiriamas
Tizercinas (levomepromazinas) yra neuroleptikas, fenotiazino darinys. Jis pasižymi panašiu į chlorpromazino antipsichotiniu poveikiu, tačiau psichomotorinį aktyvumą slopina stipriau. Tizercinas gali būti vartojamas gydyti epilepsijai, oligofrenijai, ažitacinei depresijai. Dėl raumenis atpalaiduojančio poveikio jis gali būti skiriamas malšinti epilepsinius traukulius, kartais naudojamas kaip pagalbinė priemonė gydant depresiją ar alkoholio abstinencijos simptomus.
Taip pat skaitykite: Kaip išgydyti pragulas?
Vienoje ampulėje yra 25 mg/ml aktyviosios medžiagos - levomepromazino. Geriamos tabletės, injekcijos. Vaistas skiriamas įvairioms būklėms, tačiau turi daug kontraindikacijų ir šalutinių reiškinių.
Ar Tisercin sukelia priklausomybę?
Tisercin yra neuroleptikas, o priklausomybės rizika dažniau siejama su benzodiazepinais, migdomaisiais ir kitais psichoaktyviais raminamaisiais. Vis dėlto bet kuri medžiaga, kuri veikia psichiką, gali skatinti pripratimą prie gydymo poveikio ir vartojimo įpročio. Visos medžiagos, kurios veikia psichiką, sukelia priklausomybę, tad įsijunkti į raminamuosius ar migdomuosius kone tas pats, kas į narkotikus.
Dažnai vartojami raminamieji vaistai veikia panašiai kaip alkoholis - sveikatos priežiūros specialistai pabrėžia, kad vartojant juos ilgą laiką, vėliau gali reikėti didesnių dozių norint pasiekti tą patį poveikį. Tai lemia toleranciją ir gali prisidėti prie priklausomybės vystymosi. Priklausomybė nuo vaistų - labai individualus dalykas. Vieni prie vaisto pripranta greičiau, kitiems reikia daugiau laiko.
Fizinė ir psichinė priklausomybė, nutraukimo simptomai
Dėl ilgalaikio benzodiazepinų vartojimo gali pasireikšti fizinė bei psichinė priklausomybė. Kuo didesnė dozė ir kuo ilgesnį laiką ji vartojama, tuo didesnė yra priklausomybės rizika. Fizinei priklausomybei nutraukus gydymą atsiranda nutraukimo simptomų: galvos skausmas, raumenų skausmas, didelis nerimas ir įtampa, miego sutrikimai, neramumas, sumišimas ir dirglumas. Sunkiais atvejais gali pasireikšti psichikos sutrikimų, pvz., savo asmenybės fizinio ir psichinio realumo nesuvokimas, haliucinacijos. Taip pat gali padidėti klausos aštrumas, atsirasti sustingimas ir dilgčiojimas galūnėse, padidėti jautrumas šviesai, garsui ir lytėjimui, kilti traukulių.
Abstinencijos nuo šių vaistų simptomai labai panašūs, kaip ir nuo narkotikų, nes psichotropiniai vaistai priklauso tai pačiai psichoaktyvių medžiagų grupei. Žmogus be vaistų gali išvis nebeužmigti; svarbu paminėti, kad nuo benzodiazepinų abstinencija yra labai sunki - dažnai sunkesnė nei nuo alkoholio.
Taip pat skaitykite: Kaip atsikratyti priklausomybės nuo miltų?
Kas didina priklausomybės riziką?
- Ilgalaikis vartojimas (vidutinė rekomenduojama trukmė nerimo atvejais 4-6 savaitės, nerimo sutrikimams 8-12 savaičių).
- Didesnės dozės ir kelių psichoaktyvių medikamentų derinys.
- Ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotikais ar vaistiniais preparatais.
- Senyvi žmonės dėl pokyčių metabolizme ir didesnio jautrumo šalutiniams poveikiams yra labiau pažeidžiami.
- Vartojimas kartu su alkoholiu - stipriai padidina slopinantį poveikį ir riziką.
Sėnų ir jaunesnių pacientų ypatumai
Senyvi pacientai (65 metų ir vyresni) dažnai ilgai vartoja benzodiazepinus nemigai gydyti. Vartojant šių vaistų ilgą laiko tarpą, gali pablogėti kai kurios pažintinės funkcijos, dažnėja griūčių rizika ir lūžių atvejai, sutrinka atmintis, sumažėja budrumas, atsiranda nuovargis ir apsnūdimas dienos metu. Senyviems žmonėms turėtų būti skiriamos mažesnės benzodiazepinų dozės, ypač jei asmuo serga lėtiniu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, mat benzodiazepinai gali slopinti kvėpavimo centrą.
Dalis jaunesnių asmenų benzodiazepinų vartoja, kad palengvintų įtampą dėl šeimoje ar darbo aplinkoje kylančių problemų. Tačiau benzodiazepinų turėtų būti vartojama tik tada, kai yra patologinis nerimas, t. y., kai nerimas nesusijęs su jokia gyvenimiška situacija, o būklė labai vargina pacientą ir riboja jo kasdienę veiklą.
Rizika vairavimui ir darbui su mechanizmais
Centrinės nervų sistemos slopinamasis poveikis ir gebėjimo susikaupti pablogėjimas gali pabloginti gebėjimą vairuoti ar valdyti mechanizmus. Tyrimai rodo, kad benzodiazepinų vartojimas reikšmingai didina eismo įvykių riziką, ypač jauniems vairuotojams, o rizika smarkiai didėja vartojant kartu su alkoholiu.
Klinikinės rekomendacijos ir gydytojų vaidmuo
Dr. R. Pilvinienė pabrėžia, kad raminamųjų ar migdomųjų vaistų rekomenduojama vartoti trumpai. Gydytojai turėtų išrašyti pacientui mažiausią veiksmingą vaisto dozę, būtiną simptomų kontrolei, ir mažiausią prieinamą vaisto pakuotę, skirtą trumpalaikiam vartojimui. Tai reikalinga tam, kad nebūtų galimybės vaisto vartoti ilgiau ar didesne doze nei būtina ir kad pacientai nekauptų benzodiazepinų namų vaistinėlėse.
Atkreiptinas dėmesys, kad benzodiazepinų vartojimas yra nutraukiamas laipsniškai mažinant jų dozę. Staiga nutraukus vartojimą, gali pasireikšti atoveiksmio simptomai - simptomai gali pasikartoti dar stipresni nei buvo anksčiau. Todėl gydytojas turėtų jau gydymo pradžioje informuoti pacientą, kad gydymo benzodiazepinais kursas bus ribotas ir išsamiai paaiškinti, kaip bus palaipsniui mažinama dozė.
Taip pat skaitykite: Cikorijos kavos žala
Tizercino vartojimo ypatumai, kontraindikacijos ir atsargumo priemonės
Tisercin visada vartokite tiksliai, kaip nurodė gydytojas. Gydymą reikėtų pradėti nuo mažos dozės, kurią vėliau galima palaipsniui didinti, priklausomai nuo to, kaip pacientas toleruoja. Būklei pagerėjus, dozę reikėtų sumažinti iki palaikomosios dozės, kuri nustatoma individualiai. Pradinė dozė yra 25-50 mg per parą, ją suvartojant per 2 kartus. Siekiant išvengti staigaus kraujo spaudimo sumažėjimo atsistojus, išgėrus pirmąją dozę rekomenduojama 30 minučių pagulėti.
Nevartokite Tisercin injekcijomis esant kepenų pažeidimui, kraujodaros sistemos ligoms, kraujotakos nepakankamumui, nėštumui, komai dėl apsinuodijimo alkoholiu, narkotikais arba migdomaisiais, taip pat būklėms, kai gali išsivystyti ūmi hipotenzija, esant alergijai vaistui.
Gydant vyresnio amžiaus žmones, reikia nuolat sekti kraujospūdį. Jei buvo vartojami MAO inhibitoriai, prieš pradedant gydyti tizercinu, reikia padaryti 3-6 savaičių pertrauką. Būtina reguliariai tirti kraują ir stebėti kepenų funkciją. Vartojant vaistą negalima gerti alkoholio.
Šalutinis poveikis ir pavojai
Paprastai šalutinis poveikis būna lengvas ir laikinas. Dažniausiai atsiranda hipotenzija, ortostatinė hipotenzija, mieguistumas, burnos džiūvimas, agranuliocitozė, ekstrapiramidiniai simptomai (drebulys ir judesių sutrikimas), padažnėja širdies plakimas, pažeidžiamos kepenys. Jei pasireiškė kiti, čia dar neišvardinti šalutiniai reiškiniai, apie tai praneškite gydančiam gydytojui.
Priklausomybės gydymas ir pagalba
Priklausomybė nuo vaistų gydoma tos pačios grupės vaistais, po truputį mažinant dozę iki visiško nutraukimo, kad smegenys adaptuotųsi nepatirdamos tam tikro „šoko“. Pirmiausiai su pacientu išsiaiškinama, kokius vaistus jis vartoja, kokiomis dozėmis, kiek dažnai ir ilgai. Gydymas reikalauja disciplinos, kontrolės ir dažnų gydytojo konsultacijų; ambulatorinis priklausomybės gydymas gali trukti kelis mėnesius ar ilgiau priklausomai nuo priklausomybės laipsnio.
Tiek ambulatoriškai, tiek stacionariai priklausomybės ligos gydomos priklausomybės ligų centruose, kur dirba gydytojai psichiatrai, toksikologai, psichologai ir kiti specialistai. Jei pacientas sąmoningas ir motyvuotas, gydymas gali būti sėkmingas; dažnai yra atvejų, kai padeda net vienos detoksikacijos procedūros, bet priklausomybės gydymas dažnai ilgas.
Benzodiazepinų vartojimo mažinimas gydant psichikos sveikatos sutrikimus (Vaiva, Enrikas)
Prevencija ir alternatyvos
Esant lengvam nerimui ar nemigai verta išmėginti natūralias priemones: kvėpavimo pratimus, judėjimą, atpalaiduojančias veiklas. Stiprius vaistus pasitelkti, kai kitais būdais neįmanoma kontroliuoti problemos. Jei nusprendžiama skirti benzodiazepinų, rekomenduojama rinktis silpnesnius ir ilgiau veikiančius medikamentus - trumpai veikiantys vaistai padidina savarankiško papildomos dozės vartojimo riziką.
Gydytojai turėtų informuoti pacientus, kad vaisto kursas bus ribotas, paaiškinti dozių mažinimo schemą ir paskirti mažiausią reikalingą pakuotę. Pacientai turi laikytis gydytojo rekomendacijų dėl dozės ir vartojimo trukmės, o vaistų nedalinti kitiems ir nesinaudoti svetimais preparatais.
Trumpa lentelė: pagrindiniai rizikos ir saugaus vartojimo punktai
| Aspektas | Rekomendacija |
|---|---|
| Gydymo trukmė | Trumpalaikis; nemiga: kelių dienų-kelių savaičių; nerimo sutrikimui 8-12 savaičių |
| Dozavimas | Mažiausia veiksminga dozė, palaipsniui mažinti |
| Senyvi pacientai | Mažesnės dozės, sekti kraujospūdį, budrumą ir kvėpavimą |
| Sąveika su alkoholiu | Vartoti draudžiama - sustiprėja slopinimas |
| Nutraukimas | Palaipsniui mažinti dozę, medicininė priežiūra |
Pranešimas pacientams
Šis vaistas skirtas Jums, todėl kitiems žmonėms jo duoti negalima. Jei pastebite, kad ankstesnės dozės simptomams numalšinti nebepakanka, pasitarkite su gydytoju - negalima savavališkai didinti dozių ar imtis kitų šaltinių vaistams gauti. Jei įtariate priklausomybę, kreipkitės pagalbos kuo skubiau: gydytojas psichiatras, toksikologijos centrai, priklausomybės ligų įstaigos teikia specialistų pagalbą.
tags: #ar #vaistas #tisercin #sukelia #priklausomybe