Geriausias vaistas nuo pragulų – gydymas ir prevencija

Pragulos - opi problema, aktuali ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui. Jos smarkiai blogina gyvenimo kokybę, o gydymas yra brangus ir sudėtingas. Todėl pagrindinis tikslas - neleisti praguloms susiformuoti.

Kas yra pragulos ir kodėl jos susidaro?

Pragulos, pragulų opos ar lėtinės pragulų žaizdos yra terminai, kurie apibūdina tą patį pažeidimą, kurį geriausia vadinti tiesiog pragula arba pragulos žaizda. Pragula - tai minkštųjų audinių pažeidimas, išsivystantis tipinėse kūno vietose dėl užtrukusio audinių suspaudimo, lemiančio kraujotakos sutrikimą ir audinių irimą.

Didžiausia rizika - nejudantiems pacientams. „Benu“ vaistininkė Inga Norkienė teigia, kad pragulos atsiranda dėl nepakankamos audinių kraujotakos, jų aprūpinimo deguonimi, mitybos sutrikimų. Jos gresia esant judėjimo sutrikimui - gulintiems ligoniams, sėdintiems neįgaliųjų vežimėliuose ar lovose ir kitiems, kurie patys negali pakeisti kūno padėties.

„Nejudriems pacientams kraujotaka sutrinka dėl trijų pagrindinių fizinių jėgų poveikio: spaudimo, šlyties (stumiančios audinius viena kryptimi) ir trinties. Spaudžiamos smulkiosios kraujagyslės - kapiliarai - negali odos, poodinio sluoksnio tinkamai aprūpinti krauju, atliekančiu maisto medžiagų, deguonies transportavimo funkciją. Šlyties atveju pavojus kyla vidiniams audiniams, išorėje pokyčių galima nepastebėti. Trintis su šiurkščia patalyne, marline tvarsliava, sauskelnėmis sukelia odos paraudimus, kurių pasekmė taip pat gali būti pragulos“, - aiškina vaistininkė.

Nuo pragulų labiausiai nukenčia tos vietos, kur kaulai yra arčiausiai paviršiaus - kryžkaulis, kulnai ir pan. Vyresnio amžiaus žmonėms pragulų rizika didesnė dėl sulėtėjusios medžiagų apykaitos, odos suplonėjimo. Ilgai gulintiems jauniems nesąmoningiems pacientams po operacijų pragulų grėsmė taip pat yra didesnė.

Taip pat skaitykite: Atsakymai apie globą

Kiti faktoriai, lemiantys pragulų susidarymą, yra odos būklė - per didelė drėgmė (pavyzdžiui, po sauskelnėmis) ar sausumas, dėl kurio lengvai atsiranda odos mikroįplyšimai. Taip pat baltymų, vitaminų stoka organizme. Kartais pragulos atsiranda ir dėl netinkamai pritaikytų galūnių protezų jų prijungimo vietose; burnoje - dėl dantų protezų sukeltų nutrynimų.

Dažniausios pragulų susidarymo sritys yra kryžmens, sėdynkaulių sėdimųjų gumburų, šlaunikaulių didžiųjų gumburų ir kulnų. Tačiau pragulų gali susidaryti bet kurioje vietoje, kur minkštieji audiniai yra spaudžiami kaulų projekcijoje. Pragulų paplitimas siekia 17-60 proc. (18 proc. bendruomenėje), apie 70 proc. pragulų išsivysto vyresniems nei 70 metų asmenims. Pragulos dažniau pasireiškia sergantiems neurologinėmis ligomis, nelaikantiems šlapimo, nejudriems asmenims. Dauguma pragulų pradeda formuotis ligoninėse, o vėliau progresuoja namuose, slaugos ir globos įstaigose. Pragulos - blogos prognozės požymis.

Pacientus, kuriems dažniausiai vystosi pragulos, galima suskirstyti į 3 grupes. Tai žmonės, kuriems dėl tam tikrų priežasčių, dažniausiai jaunystėje įvykusių traumų, yra sutrikę apatinių galūnių jutimai ir valdymas. Šie žmonės juda tik su neįgaliojo vėžimėliu, jiems dažniausiai susiformuoja sėdimojo gumburo pragulos. Kita pacientų grupė - tai dėl įvairių ligų ar buvusių traumų prikaustyti prie lovos pacientai.

Pragulų stadijos

Pagal Europos pragulų konsultacinės grupės rekomendacijas, pragulos skirstomos į 4 stadijas. Klasifikavimas yra labai svarbus, nes nuo jo priklauso gydymo taktikos parinkimas ir gydymo prognozė. Pragulų stadijos yra tiesiogiai susijusios su pragulų gyliu arba odos storio pažeidimu.

1. I stadija - tai spaudimo vietoje atsiradęs neblykštantis paraudimas ar melsvumas. Reikšmingas požymis, kad eritema neblykšta ją paspaudus - tą lemia iš kapiliarų ekstravazavęs ir intersticiniuose audiniuose susikaupęs kraujas. Šios stadijos pragula, nors ir yra aiškiai matoma, tačiau sunkiai pastebima dėl skirtingos žmonių pigmentacijos ir plaukuotumo. Jei pragula nustatoma I stadijos ir nutraukiamas etiologinis veiksnys, laikui bėgant pažeista sritis patamsėja ir ilgam išlieka padidėjusios pigmentacijos plotas. Tai požymis, kuris vėliau gali padėti atpažinti padidėjusios rizikos sritį.
2. II stadija - dalies odos storio pažeidimas, apimantis epidermį ir dermos dalį.
3. III stadija - viso odos storio pažeidimas ir poodžio audinių pažeidimas iki fascijos, galima savaiminė epitelizacija iš žaizdos kraštų.
4. IV stadija - gilus audinių pažeidimas, įskaitant fascijas, raumenis, sausgysles ir kaulus, gali būti be odos pažeidimo, jei pragulą sukėlė šlyties jėgos.

Senyvo amžiaus pacientui gali pasireikšti netipiniai simptomai: blogėti protinė būklė, ryškėti nuovargis, galimi sąmonės sutrikimai, griuvimai. Dažniausios pragulų komplikacijos yra celiulitas, bakteriemija (dažniausiai polimikrobinė) ir sepsis (Proteus mirabilis, Staphylococcus aureus, Bacyetoides fragilis, A gr. Srteptococci), osteomielitas (kai pragulos yra III-IV stadijos). Pragulos 50 proc. padidina bendrąjį mirtingumą.

Taip pat skaitykite: Invalidumas ir moksliniai pasiekimai

Diagnozuojant pragulas, atliekamas išsamus geriatrinis ištyrimas (fizinė, protinė, funkcinė, mitybos būklė). Pragulų išsivystymo rizikai įvertinti naudojamos Nortono, Bradeno, Waterlow skalės (geriatriniams pacientams - Bradeno skalė). Pragulos, kaip ir visos opos, įvertinamos atsižvelgiant į vietą, skaičių, dydį, gylį, audinių gyvybingumą, eksudato kiekį, spalvą, konsistenciją, kvapą, aplinkinių audinių būklę, skausmą, opos stadiją. Įvertinti, ar nėra infekcijos, būtina, jei: pacientas serga gretutinėmis ligomis, yra išsekęs, yra imunosupresinės būklės, pragula didelė ir gili, anksčiau buvo infekcijos epizodų, daugiau negu 2 savaites nėra pragulos gijimo ženklų arba yra žaizdos infekcijos požymių. Esant infekuotoms praguloms, būtina įvertinti žaizdos infekcijos požymius, atlikti žaizdos pasėlį, biopsiją.

Rizikos veiksniai

Šio populiacijos odos pažeidimo rizikos veiksniai dažnai papildo vienas kitą. Tai:

• amžiaus nulemti odos pokyčiai;
• sutrikęs judėjimas dėl progresuojančių neurologinių ligų (Parkinsono ligos, demencijos), insulto, skausmo, sąnarių ligų, lūžių, komos ar sedacijos);
• prasta mityba (anoreksija, dehidracija, dantų ir dantenų problemos, sutrikusi uoslė ir skonis, dieta, skurdas);
• gretutinės ligos: cukrinis diabetas, depresija ar psichozė, vaskulitai, periferinės kraujotakos sutrikimai, sutrikęs skausmo jutimas, imunodeficitas ar gydymas gliukokortikosteroidais, lėtinis širdies nepakankamumas, terminalinis inkstų funkcijos nepakankamumas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, vėžys;
• išorinių jėgų poveikis;
• šlapimo ir išmatų nelaikymas.

Pirmiausia reikia identifikuoti rizikos veiksnius ir kiek įmanoma juos šalinti.

Pragulų prevencija

Pragulų išvengti galima, o pagrindinės priemonės yra tinkama paciento slauga, režimo laikymasis, jei ligonis yra savarankiškas. Kad pragulų nesusidarytų, reikia reguliariai keisti kūno padėtį. Sėdintiems pacientams rekomenduojama kas 15 min. pakeisti atramos taškus, gulintiems - kas 2 val.

Jei jau yra atsiradusių paraudimų - o tai ženklas, kad pradėjo trikti kraujotaka, vystosi pragula - negalima ant jų guldyti paciento. Svarbu prisiminti, jog paraudimų negalima masažuoti, trinti spirito turinčiais preparatais - tai dar labiau sudirgins odą, ji išsausės.

Taip pat skaitykite: Pragulų purškalų naudojimas

Jei įmanoma, pacientas pats, kiek gali, turi judinti galūnes, spaudinėti masažinį kamuoliuką ir taip aktyvinti savo kraujotaką. Be to, yra specialios lovos, čiužiniai, padedantys palaikyti geresnę kraujotaką.

Neįgaliojo vežimėliu judančiam pacientui būtina turėti specialių amortizuojančių pagalvių, paminkštinimų, priemonių, kurios didelį spaudimą viename taške paskirstytų didesniame plote. Šios priemonės - sertifikuoti medicininiai produktai, o dar geriau - pagaminti specialiai pacientui, pritaikyti pagal vežimėlio kėdę ir paciento kūną. Paprastos pagalvės iš spintos ar kiti namie randami daiktai dažniausiai nėra efektyvūs.

Pragulų profilaktikai gali būti naudojami ir silikoniniai ar putų poliuretano tvarsčiai, atliekantys ir apsauginę, ir amortizacinę funkcijas. Jie - tinkama išeitis, kai nėra galimybės kas 2 val. pakeisti ligonio kūno padėtį.

Gydant pragulas taip pat svarbios švara ir tinkama higiena: patariama dažnai keisti patalynę (paklodė turėtų būti lygi, neraukšlėta), sauskelnes, įklotus (drėgmė, šlapimas, fekalijos ypač dirgina odą), naudoti slaugai skirtus apsauginius, kraujotaką aktyvinančius kremus, jei oda sausa - tepti ją emolientais. Gydytojui įvertinus odos būklę, papildomai gali būti skiriamas ir masažas.

Pagrindiniai patarimai, norint išvengti pragulų ir opų praktikoje:

• pragulų rizikos vertinimas;
• odos ir minkštųjų audinių perfuzijos gerinimas;
• tinkama odos higiena;
• mitybos įvertinimas ir korekcija;
• šlapimo nelaikymo kontrolė;
• lėtinių ligų gydymas;
• judėjimo užtikrinimas;
• paciento padėties keitimas (įvertinkite apkrovą ir laiką);
• funkcinių lovų ir čiužinių nuo pragulų naudojimas.

Priemonės pragulų prevencijai ir gydymui yra sukurtos tam, kad apsaugotų odą nuo papildomų pažeidimų ir skatintų jos atsinaujinimą. Raminantis ir apsauginis kremas SUDOCREM efektyviai mažina odos sudirgimą, sudaro apsauginį sluoksnį ir apsaugo nuo drėgmės poveikio, taip padėdamas išvengti tolesnio odos pažeidimo. Šis kremas taip pat slopina odos uždegimą ir mažina jos paraudimą, užtikrinant komfortą ir apsaugą.

Aktyvizuojantis kūno gelis veikia kaip kraujotaką gerinanti priemonė, kuri padeda sumažinti kraujotakos sutrikimus ir skatina greitesnį audinių atsinaujinimą, taip mažinant pragulų atsiradimo riziką. Be to, šis gelis naudojamas siekiant sustiprinti odos elastingumą ir skatinti jos regeneraciją, ypač esant ilgalaikiam spaudimui.

Hidrokoloido masės tvarstis yra itin veiksminga priemonė gydant pragulas, nes jis sudaro drėgną terpę, kuri palaiko optimalias sąlygas gijimui ir mažina spaudimą pažeistose vietose. Tvarstis taip pat apsaugo nuo infekcijų ir neleidžia bakterijoms patekti į žaizdą, užtikrindamas efektyvų gijimą.

Šiuolaikinis pragulų gydymas

Pragulos gydomos šiuolaikiniais, moderniais tvarsčiais, sudarančiais tinkamą mikroklimatą ir skatinančiais gijimą. Jie gali būti keičiami pagal poreikį, kas 3-7 paras. Jei pragula infekuota, naudojami antiseptiniai sidabro turintys hidrokoloidiniai tvarsčiai. Opos valymui naudojamas izotoninis natrio chlorido tirpalas. Dėl minėtų tvarsčių kompensavimo reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją.

Pragulų, žaizdų ir opų gydymas yra daugiadisciplininis. Daug dėmesio skiriama odos priežiūrai - odos valymui, drėkinimui emolientais, apsaugai nuo drėgmės pertekliaus (šlapimas, išmatos), stengiamasi vengti mechaninio poveikio odai (trynimo, masažavimo ir pan.). Kiekvieno tvarstymo metu būtina tekančiu vandeniu nuplauti aplinkinę odą, sausą odą tepti emolientais, naudoti antiseptikus. Jeigu yra kontaminacijos požymių (eksudacija, kvapas, fibrino apnašos), nekrektomija taikyti įvairius autolitinius, fermentinius, chirurginius metodus, taip pat naudoti vietinio poveikio preparatus (pvz., sidabro sulfadiaziną).

Tvarstymui siūloma naudoti tvarsčius, palaikančius drėgną aplinką. Reikia pasirinkti tvarstį, kuris saugo aplinkinę odą. Rekomenduojami tvarsčiai - hidrokoloidai, hidropluoštai, alginatai, putų poliuretanai, silikonai, sidabro tvarsčiai, šių medžiagų deriniai. Siekiant išvengti pragulų, svarbu keisti kūno padėtį: gulintiems ligoniams - kas 2 val., sėdintiems - kas 15-20 min. Keičiant padėtį, vengti forsuoto tempimo, trinties, neguldyti / nesodinti ant anksčiau dėl spaudimo paraudusių odos sričių, vengti kietų paviršių, naudoti pagalbines priemones pacientams perkelti (pvz., slankiosios paklodės).

Pacientui, kuriam yra opų, žaizdų ar pragulų, būtina įvertinti mitybą, o prireikus ją koreguoti: tokio ligonio bazinis energijos poreikis yra 30-35-40 kcal/kg/d., 1,25-1,5 g/kg/d. baltymų (jei yra dideli odos defektai - iki 2 g/kg/d.).

Žaizdų gydymas apima šiuos etapus - negyvybingų audinių pašalinimą, specialių tvarsčių naudojimą, žaizdos infekcijos gydymą, chirurginį gydymą, odos plastiką. Esant sisteminėms komplikacijoms (sepsis, osteomielitas, celiulitas), taikomas sisteminis gydymas antibiotikais. Antibakterinis gydymas, nukreiptas į polimikrobinę florą, turi veikti gramteigiamus ir gramneigiamus mikroorganizmus. Tokiu atveju vartojami plataus spektro beta laktaminiai penicilinai, cefalosporinai, karbapenemai, monobaktamai, beta laktamai su beta laktamazių inhibitoriais. Dažnai dėl didelio mikroorganizmų atsparumo skiriamas vankomicinas, linezolidas. Chirurginis gydymas taikomas, kai konservatyvusis III-IV stadijos pragulų gydymas nėra veiksmingas arba tikimasi greitesnio rezultato. Atliekant operaciją, šalinama pragulos ertmė su ją išklojančiu granuliaciniu audiniu bei aplinkiniais surandėjusiais audiniais, atliekama žaizdos plastika.

Gydydami opas, žaizdas ir pragulas, nepamirškime įvertinti ir malšinti skausmą. Tam būtina įvertinti paciento patiriamą skausmą naudojant skales, saugoti nuo skausmo procedūrų ir padėties keitimo metu, gydyti žaizdą drėgnoje aplinkoje, nenaudoti prilimpančių tvarsčių, skirti vaistų nuo skausmo, saugoti nuo skausmo nekrektomijų metu, įvertinti, ar nėra lėtinio skausmo. Veiksmingos ir kitos priemonės - čiužiniai nuo pragulų, biofizinio poveikio priemonės (kontaktinė elektrinė stimuliacija, neigiamo slėgio terapija, garso bangos terapija).

Sidabro sulfadiazinas

Efektyvus gydymo metodas, susidarius bioplėvelėmis, yra chirurginis žaizdos išvalymas ir ilgai veikiančių vietinių antimikrobinių preparatų vartojimas. Idealus vietinis antimikrobinis preparatas turėtų būti netoksiškas šeimininko audiniui, turėti platų antimikrobinį veikimo spektrą ir užtikrinti veikimą, kol infekcija bus išnaikinta. Šiuos kriterijus atitinka vietinio poveikio preparatas - sidabro sulfadiazino tepalas, kuris klinikinėje praktikoje dažniausiai naudojamas įvairioms infekuotoms opoms, praguloms ir žaizdoms (taip pat ir nudegimams) gydyti.

Gydomasis sidabro poveikis žaizdoms žinomas nuo 69 metų prieš mūsų erą. Pats sidabras neturi jokio poveikio, tačiau jonizuotas sidabras (Ag+) pasižymi plačiu antimikrobinio veikimo spektru, citoksiniu poveikiu bakterijoms, virusams, mielėms ir grybeliams. Aktyvūs Ag+ jonai prisijungia prie jų DNR ir RNR, prie įvairių baltymų ir per kelis mechanizmus (baltymų ir nukleino rūgščių denatūracija, padidėjusį membranų pralaidumą, kvėpavimo grandinės nutraukimą) sukelia ląstelių mirtį. Dėl šios priežasties atsparumas sidabro jonams nustatomas itin retai.

Sidabro sulfadiazino tepalas padeda veiksmingai gydyti žaizdas su itin didele mikrobų kolonizacija, esant sudėtingoms, dvokiančioms žaizdoms, opoms ar praguloms. Taikant vietinį gydymą sidabro sulfadiazino tepalu, sumažėja bioplėveles sudarančių bakterijų (Pseudomonas aeruginosa, Staphylococcus aureus, MRSA) augimas, dėl to pagreitėja užterštų žaizdų gijimas. Sidabro sulfadiazino tepalas itin naudingas ankstyvuoju infekuotų opų, žaizdų ar pragulų gydymo etapu (pirmąsias dienas / savaites - iki 2-3 savaičių), siekiant sumažinti bakterijų augimą ir nemalonų žaizdų kvapą. Ilgesniam naudojimui šis tepalas nerekomenduojamas dėl galimo poveikio keratinocitams ir fibroblastams, nuo kurių priklauso epitelizacija. Esant infekuotoms opoms, žaizdoms ir praguloms, laiku naudojamas sidabro sulfadiazino tepalas kartu su chirurginiu gydymu gali pagreitinti gijimo procesą.

Tvarsčių naudojimas

Praguloms gydyti yra taikomos bendrosios žaizdos gydymo taisyklės - tinkamas žaizdos plovimas ir paruošimas tvarstyti, reguliarus pagal klinikines indikacijas tvarstymas, drėgnos terpės žaizdoje palaikymas, perteklinio eksudato pašalinimas, infekcijos kontrolė. Ypač svarbu kiekvieno tvarstymo metu nuplauti žaizdos paviršių fiziologiniu tirpalu ar vandeniu, nuo žaizdos pašalinti apmirusius audinius paviršiaus (pvz., apnašą, pagal galimybes - nekrotinius audinius, jei jų yra).

Kitas svarbus žingsnis yra tinkamo tvarsčio parinkimas pragulų opoms gydyti. Yra daug lėtinėms žaizdoms gydyti skirtų modernių tvarsčių - hidrokoloidinių, silikoninių, putų ir pan. Tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad kiekviena tvarsčių grupė pasižymi skirtingomis charakteristikomis: skirtingai absorbuoja žaizdos eksudatą, ne visų tvarsčių sudėtyje yra antiseptinių medžiagų, ne visi tvarsčiai naikina bioplėvelę. Todėl svarbu, įvertinus žaizdos būklę, tinkamai parinkti tvarstį.

Gydomasis tvarstis pasirenkamas įvertinus šiuos žaizdos kriterijus:

• infekcija - ar žaizda yra infekuota, ar yra infekcijos rizika, ar yra bioplėvelė;
• eksudacija - gausi, vidutiniška, maža ar sausa opa;
• gylis - paviršinė, gili, sinusas, kišenė;
• audiniai - kokie yra vyraujantys audiniai (nekroziniai, apnašas, granuliacijos, epitelis);
• dydis - kokio dydžio pragulos opa, daugybinės opos;
• aplinkinė oda - ar yra maceracija, ar pažeista aplinkinė oda.

Daugiausiai ištirti ir ilgiausiai praktikoje naudojami yra hidrokoloidiniai tvarsčiai. Pavyzdžiui, hidrokoloido masės tvarsčiai kaip GranuFlex® plačiai naudojami autolitiniam žaizdos valymui, t. y. siekiant nuo žaizdos paviršiaus pašalinti negyvus audinius.

Pluoštiniai Hydrofiber technologijos principu pagaminti Aquacel® tvarsčiai gerai sugeria žaizdos eksudatą ir tarsi užrakina tvarsčio skaidulose, priglunda prie žaizdos mikrokontūrų, nepalikdami tarpo. Taip žaizda apsaugoma nuo užterštumo svetimkūniais ir bakterijomis, joje palaikoma drėgna aplinka. Hydrofiber technologijos principu pagamintas Aquacel® Extra tvarstis tinka gausiai eksuduojančioms žaizdoms gydyti ir gilioms žaizdoms tamponuoti, nes gerai iškloja žaizdų ertmes, gausiai sugeria žaizdos eksudatą, apsaugo nuo žaizdos paviršiaus spaudimo. Tvarstis yra patvarus, traukiant iš žaizdos neplyšta, jo dalelės nepasilieka žaizdos dugne.

Tvarsčiai, kurie sudaryti iš kelių sluoksnių, gerai sugeria ir sulaiko žaizdos eksudatą, taip apsaugodami nuo aplinkinės odos pažeidimo ir maceracijos. Pavyzdžiui, Aquacel® Foam tvarstis pasižymi geromis eksudato absorbcinėmis savybėmis ir apsaugo nuo šoninio pratekėjimo. Paspaudus tvarstį, skystis iš tvarsčio neišteka ir neužteršia žaizdos bei apsaugo aplinkinę oda nuo maceracijos. Silikoniniai tvarsčiai turi silikoninį sluoksnį, kuris prilaiko tvarstį pakankamai tvirtai, tačiau nuimant tvarsčius apsaugo odą ir žaizdos dugną nuo pažeidimo, netraumuoja aplinkinės odos ir žaizdos audinių.

Tvarsčiai, kurių sudėtyje yra sidabro jonų, pasižymi baktericidiniu poveikiu. Jie naikina platų spektrą patogeninių mikroorganizmų, įskaitant atsparias antibiotikams bakterijas. Tvarsčiuose Aquacel® Ag + Extra sidabro jonai apsaugoti dviem pagalbinėmis medžiagomis, kurios tirpdo klampų bioplėvelės polisacharidinį sluoksnį, pasiekia patogenines bakterijas ir jas sunaikina. Būtina pabrėžti, kad bioplėvele padengta daugiau nei 60 proc. lėtinių žaizdų, ir ji yra viena dažniausių žaizdos gijimą stabdančių veiksnių.

Pragulos gydomos atsižvelgiant į jų stadiją. Be abejo, lengviau gydomos pradinių stadijų pragulos. Pirmos stadijos pragula nėra didelė problema, bet, deja, jos dažniausiai nepastebimos ar ignoruojamos. Pradedančią formuotis pragulą gali pamatyti pastabūs slaugos specialistai arba artimieji. Laiku ją atpažinus ir paskyrus tinkamą gydymą, tokią pragulą galima nesunkiai ir greitai išgydyti. Pirmos stadijos pragulą, esant tinkamai profilaktikai, būtina pradėti gydyti moderniais šiuolaikiniais tvarsčiais. Pavyzdžiui, Granuflex® Extra Thin arba Foam LiteTM ConvaTec, yra tinkamas pasirinkimas pirmo laipsnio praguloms gydyti. Jei oda yra išplonėjusi, gležna, ypač tinka Foam LiteTM ConvaTec tvarsčiai.

Antros stadijos pragulų gydymo pagrindą sudaro tinkamai parinktas tvarstis. Antros stadijos pragula yra paviršinė žaizda, kurios dugnas gyjant pasidengia granuliaciniu audiniu, o jį ilgainiui padengia naujas epitelis. Tokiai pragulai puikiai tinka poliuretano putų ar hidrokoloidiniai tvarsčiai, kurie efektyviai sugeria sekreto perteklių ir kontroliuoja drėgmės balansą žaizdoje, skatina granuliaciją ir epitelizaciją.

Trečios stadijos pragulos pagal gylį gali smarkiai skirtis, atsižvelgiant į lokalizaciją ir esantį poodinio audinio storį. Esant pragulos kanalui, tvarstant jį būtina setonuoti (pvz., Aquacel Extra arba Aquacel Ag+Extra).

Ketvirtos stadijos pragulos žaizda jau yra gili, dažniausiai turinti ilgus, epiteliu išklotus kanalus ar vadinamąsias kišenes. Tokių pragulų tvarstymas nesiskiria nuo giliųjų trečios stadijos pragulų priežiūros, tačiau išgydyti jų be chirurginės intervencijos beveik neįmanoma.

Ne itin gilias pragulas, iki 3 stadijos, o kai kurias atvejais ir 3 stadijos, galima visiškai išgydyti konservatyviai. Tiesa, tam reikia nemažai laiko, tačiau apsieinama be operacinio gydymo, nes parenkami tinkami tvarsčiai ir atliekam adekvati pragulų profilaktika.

Reikia paminėti, kad būtina atsakingai pasirinkti antiseptines medžiagas pragulų priežiūrai, nes dauguma antiseptikų turi citotoksinį poveikį ir stabdo lėtinės žaizdos gijimą. Remiantis tarptautinėmis rekomendacijomis, tokie antiseptiniai produktai kaip kalio permanganatas, vandenilio peroksidas ir briliantinė žaluma praguloms gydyti nėra naudojami.

Tepalai ir geliai slaugai

Įvairūs kremai ir tepalai slaugai yra pagrindiniai produktai, skirti palaikyti ir apsaugoti odos sveikatą tiems, kurie ilgą laiką praleidžia lovoje ir negali savarankiškai pasirūpinti savo odos sveikata bei higiena. Šie specializuoti produktai ne tik padeda apsaugoti odą nuo pragulų atsiradimo, bet ir palaiko jos drėgmę, padeda sumažinti sudirgimus bei skatina greitesnį žaizdų gijimą. Tinkamai parinkti ir naudojami kremai bei tepalai gali žymiai pagerinti paciento gyvenimo kokybę, mažinant skausmą, diskomfortą ir užkertant kelią rimtesniems odos pažeidimams.

Kremai ir tepalai, kurių gali prireikti slaugant gulintį ligonį:

• Tepalai nuo pragulų
• Drėkinamieji kremai ir geliai
• Tepalai nuo odos sudirgimų

Tepalų ir gelių nauda ir privalumai:

• Odos apsauga ir priežiūra
• Odos drėkinimas ir stangrinimas
• Skausmo ir diskomforto mažinimas
• Bendra sveikatos būklė

tags: #geriausias #vaistas #nuo #pragulu