Gyvenimas kartais pakrypsta taip, kad vaikas netenka svarbiausių žmonių - tėvų. Vieni netenka dėl ligos, kiti - dėl socialinių sunkumų, smurto ar priklausomybių. Tokiu metu vaikui labiausiai reikia ne institucijos sienų, o žmogaus, kuris pasakytų: „Tu man rūpi. Tu esi svarbus.“ Lietuvoje šiandien šimtai vaikų laukia, kol jų gyvenime atsiras tie saugūs namai.
Dalis jų šiuo metu auga globos institucijose, tačiau tyrimai rodo - šeimos aplinka yra geriausia vieta vaikui augti, sveikti ir kurti ateitį. Kai kuriems pasiseka - jie patenka pas giminaičius, draugus ar kaimynus. Tačiau nemažai jų vis dar auga globos institucijose, kur darbuotojai stengiasi sukurti jaukią aplinką, bet negali pakeisti vieno - nuolatinio, besąlygiško ryšio.
Globa tai daugiau nei formalumas, tai nėra vien teisinis statusas ar formalus pareigos atlikimas. Tai širdies sprendimas. Globėjai suteikia vaikui ne tik stogą virš galvos, bet ir jausmą, kad jis yra mylimas, kad jo balsas svarbus, o svajonės - vertos išsipildymo. Nes globa tai ne tik suteikti vaikui namus. Tai širdies sprendimas.
Jau šeštus metus Lietuvoje rengiama Globos ir globėjų savaitė, kurios pagrindinis tikslas - skatinti visuomenę atkreipti dėmesį į tai, kokia svarbi yra globa ir vaiko teisė augti saugioje, mylinčioje aplinkoje. Nors visuomenės požiūris į globą pamažu keičiasi, vaikų, laukiančių rūpestingų globėjų, dar labai daug.
Vaikui nustatoma globa (rūpyba) tais atvejais, kai jo tėvai dėl įvairių nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių - priklausomybių, ligos, socialinių įgūdžių stokos, nesirūpinimo vaiku ar piktnaudžiavimo tėvų valdžia - negali patys auginti vaiko. Įvaikinimas negali būti atšauktas ar panaikintas.
Taip pat skaitykite: Ką daryti, jei esi priklausomas nuo telefono?
Paprastai žmonės įsivaizduoja, jog tai vaikai, atskirti nuo visuomenės, kurie turi elgesio problemų, galbūt netgi daro teisės pažeidimus, vartoja psichotropines medžiagas, rūko, keikiasi, nelanko mokyklos, smurtauja, valkatauja, yra utėlėti ir trumpai kirpti. Iš tiesų, tai tėra absoliutūs mitai.
Lietuvoje vis dar trūksta globėjų (rūpintojų) šeimų, įvaikintojų, asmenų, galinčių tapti budinčiais ar nuolatiniais globotojais. 2025 m. gegužės mėnesio duomenimis, Lietuvoje 3230 globėjų šeimose gyveno 4230 tėvų globos netekusių vaikų. Tačiau 1065 vaikai augo globos institucijoje.
Kas gali tapti globėju?
Globėju gali tapti kiekvienas atsakingas suaugęs žmogus, pasirengęs suteikti vaikui meilę, rūpestį ir stabilumą. Tam nereikia būti turtingam ar turėti idealias gyvenimo sąlygas, svarbiausia, kad būtų šilta širdis ir atviros namų durys. Jei negalite tapti globėju, galite prisidėti kitaip - savanoriaudami globos centruose, padėdami vaikams ugdymo procese ar tiesiog skleisdami žinią, kad kiekvienas vaikas vertas šeimos.
Globėjais ar įtėviais gali tapti šeimos ar vieniši asmenys. Globėjais gali tapti asmenys nuo 21 iki 65 metų, įtėviais gali būti pilnamečiai darbingo amžiaus asmenys, tinkamai pasirengę įvaikinti. Išimtiniais atvejais teismas gali leisti įvaikinti ir vyresnio amžiaus asmenims.
Anaiptol, jaunas, brandus suaugęs gali būti puikus jaunuolio globėjas, neretai tampantis vyresniuoju broliu ar sese savo globotiniui. Globėju galima tapti nuo 21 metų amžiaus.
Taip pat skaitykite: Pensijų indeksavimas dirbantiems senjorams
Ką reikia žinoti norint globoti vaiką?
Norint globoti vaiką reikia turėti didelį norą atverti savo namų duris ir širdį jauniems žmonėms, kuriuos reikia mylėti ir saugoti. Iš tiesų nebūtina būti užauginus vaikus, kad galėtum juos globoti.
Svarbu, jog vaikas jūsų namuose turėtų savo erdvę miegui, poilsiui, pamokų ruošai, žaidimams. Nesvarbu, ar paauglys ar vaikas, kurį norėtumėte globoti, galioja tos pačios taisyklės.
Valstybė stiprina globėjų teises: daugiau pinigų ir pagalbos šeimoms Globėjams Lietuvoje suteikiama plati finansinė parama ir socialinės paslaugos, kurios stipriai padidina jų teises bei galimybes užtikrinti globojamiems vaikams stabilų ir saugų gyvenimą. Tačiau net ir globos rūšys gali būti kelios ir apimti laikinąją arba nuolatinę vaiko priežiūrą.
Globėjams Lietuvoje suteikiama plati finansinė parama ir socialinės paslaugos, kurios stipriai padidina jų teises bei galimybes užtikrinti globojamiems vaikams stabilų ir saugų gyvenimą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija praneša, kad už vaikų globą atsakingi asmenys gali gauti motinystės išmoką nuo globos nustatymo momento iki kūdikio 70 dienų, o vaiko priežiūros išmoką - tol, kol globojamam vaikui sueina 18 arba 24 mėnesiai, priklausomai nuo globėjo socialinio draudimo stažo. Taip pat globėjui priklauso vienkartinė išmoka, jei globa skiriama vaikui iki 1,5 metų ir jis dar nėra gavęs kitos išmokos. Be to, socialiniai kriterijai, pavyzdžiui, šeimos gausumas ar vaiko negalia, suteikia teisę gauti papildomą išmoką prie vaiko pinigų.
Taip pat skaitykite: Viskas apie „Sodros“ išmokas
Dar svarbesnė globa - ilgalaikėms pareigoms - yra globos (rūpybos) išmoka, kuri priklauso nuo vaiko amžiaus: iki 6 metų - 364 eurai/mėn., nuo 6 iki 12 metų - 420 eurų, o vyresniems ar neįgaliesiems globojamiems vaikams - 455 eurai. Ši išmoka mokama tol, kol globa tęsiama; o jei globotas asmuo mokosi, išmokos mokėjimas gali būti pratęsiamas net iki kol globotiniui sukaks 24 metai. Be to, globėjas gauna 280 eurų „tikslinį priedą“ - papildomą išmoką skirta būtent globėjams.
Globėjai taip pat turi teisę į socialines paslaugas, teikiamas per savivaldybių Globos centrus. Šie centrai ne tik konsultuoja ir informuoja globėjus ir tuos, kas planuoja tapti globėjais, bet ir organizuoja mokymus pagal GIMK programą (globėjų, rūpintojų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programa), savitarpio paramos grupių susitikimus ir individualias konsultacijas. Globos centrai taip pat koordinuoja pagalbą šeimoms ir globojamiems vaikams - tiek psichologinę pagalbą, tiek praktinę paramą.
Būtina išklausyti 30 val.
Globos centras teikia įvairiapusę pagalbą: psichologines, socialines konsultacijas, mokymus, savitarpio pagalbos grupes, palaikymą ir lydi visą šeimą globos keliu. Globos centre dirba globos koordinatoriai, valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atestuoti asmenys, psichologas bei psichoterapeutas.
Jeigu niekada neturėjote vaikų ar niekada nedirbote su vaikais, gali būti, jog esate patikėję šiuo mitu, kad neverta svarstyti apie vaiko globą, jeigu neturi vaikų auginimo patirties. Globodami vaiką ar jaunuolį, jūs turėsite globos centro specialistų pagalbą ir paramą, bendrausite su globėjų šeimomis per savipagalbos grupes ir įvairius renginius, galėsite lankyti mokymus ir gauti specialistų konsultacijas.
Vaiko ir jaunuolio globa kaip ir tėvystė yra visos paros darbas. Lygiai taip, kaip darbo grafikus derina tėvai prie biologinių vaikų, lygiai taip yra ir su globojamu vaiku.
Tyrimai rodo, jog pirmieji treji vaiko gyvenimo metai yra geriausias laikas vaikams ir tėvams megzti tvirtą ryšį. Tačiau tyrimai taip pat parodė, kad meilė ir prisirišimas nebūtinai priklauso nuo biologijos. Santykio sukūrimas gali vykti bet kuriame amžiuje. Tačiau tam reikia pasitikėjimo ir laiko.
Daugelis žmonių net negalvoja apie vyresnių vaikų globą, nes visuomenėje egzistuoja daugybė klaidingų įsitikinimų apie paauglių globą. Neretai sutinkami vis dar egzistuojantys mitai, užsilikę iš sovietmečio apskritai apie vaikus, kurie auga vaikų globos namuose. Mes sakome, jog vaikai yra vaikai ir kiekvienas vaikas netinkamai pasielgia kaip ir kiekvienas suaugęs žmogus.
Tikrai ne maža visuomenės dalis mano, jog norint globoti reikia turėti nuosavus namus. Jeigu jūs manote, kad norėdami globoti turite turėti didelį namą ar butą, kuris būtų puikiai įrengtas ir priklausyti jums nuosavybės teise, vadinasi, jūs esate pagautas šio mito.
Šis mitas yra vienas seniausių ir labiausiai paplitęs. Vaiko ar jaunuolio globai visiškai nesvarbi jūsų šeimyninė padėtis. Globėjai gali būti vieniši, vedę ar gyvenantys partnerystėje. Jūsų šeimos sudėtis nėra kliūtis globoti.
Aptardami paauglių globos perspektyvą, daugelis žmonių nerimauja dėl galimos neigiamos įtakos esamiems vaikams. "Ką daryti, jei vyresnis globojamas vaikas darys blogą įtaką mano jaunesniems vaikams?" Tyrimai rodo, jog broliai ir seserys, tiek globojami, tiek biologiniai, yra mažiau įtakingi nei bendraamžiai mokykloje ar draugai kieme ar socialiniuose tinkluose.
Labai svarbu suprasti, kad paaugliai, kurie yra linkę nusikalsti ar daro teisės pažeidimus - jų poreikiai nėra globa šeimoje, todėl toks paauglys neatvyks į jūsų šeimą.
Įvaikinimo metu nutrūksta visi ryšiai tarp vaiko ir biologinės jo šeimos. Įvaikintojai tampa vaiko tėvais pagal įstatymą. Įvaikintam vaikui gali būti suteikta įtėvių pavardė ar net keičiamas vardas.
Kiekviena diena be šeimos vaikui yra prarasta galimybė augti mylimam. Galbūt būtent jūs galite tapti tuo žmogumi, kuris pakeis vieno vaiko likimą.
Kaip tapti globėju?
Norite globoti vaiką? Tapti globėju ar rūpintoju Lietuvoje galima įveikus kelis pagrindinius žingsnius. Pirmiausia kandidatas kreipiasi į savo gyvenamosios vietos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VTAS) skyrių, pateikia reikalingus dokumentus ir yra įvertinamas pagal tinkamumo kriterijus. Svarbu pabrėžti, kad globa gali būti laikina arba nuolatinė, priklausomai nuo vaiko poreikių, o globėjai gauna tęstinę paramą - konsultacijas, savitarpio grupes ir mokymus.
Ši sistema užtikrina, kad globėjai būtų tinkamai pasirengę, turėtų reikiamą paramą ir galėtų saugiai rūpintis vaikais.
Norite globoti vaiką? Štai ką reikia žinoti. Tapti globėju ar rūpintoju Lietuvoje galima įveikus kelis pagrindinius žingsnius.
Pirmiausia kandidatas kreipiasi į savo gyvenamosios vietos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VTAS) skyrių, pateikia reikalingus dokumentus ir yra įvertinamas pagal tinkamumo kriterijus.
Svarbu pabrėžti, kad globa gali būti laikina arba nuolatinė, priklausomai nuo vaiko poreikių, o globėjai gauna tęstinę paramą - konsultacijas, savitarpio grupes ir mokymus.
Žingsniai, kuriuos reikia atlikti norint tapti globėju:
| Žingsnis | Veiksmas | Reikalavimai / dokumentai | Pastabos / tikslas |
|---|---|---|---|
| 1 | Kreipimasis į VTAS | Prašymas su asmens duomenimis, medicininis pažymėjimas, raštiški sutikimai suaugusių, gyvenančių kartu | Pradėti globos (rūpybos) procedūrą, įvertinti kandidato tinkamumą |
| 2 | Pirminis vertinimas | Amžius ≥ 21 metų (budiniams globėjams iki 65), tinkamos gyvenimo sąlygos, neturėti teistumo už sunkų nusikaltimą | Nustatyti, ar asmuo gali tapti globėju/rūpintoju |
| 3 | Mokymai | Dalyvavimas globos centro mokymuose | Įgyti žinių apie vaikų poreikius, elgesio valdymą, krizinių situacijų sprendimą |
| 4 | Tinkamumo sprendimas | VTAS ar globos centras priima išvadą | Patvirtinama, ar kandidatas pasirengęs globoti vaiką |
| 5 | Vaiko paskyrimas | Parenkamas konkretus vaikas | Atsižvelgiama į vaiko amžių, poreikius ir aplinką |
| 6 | Globa | Laikina arba nuolatinė | Laikina - krizės metu arba kol randama nuolatinė šeima; nuolatinė - iki pilnametystės arba savarankiškumo |
| 7 | Tęstinė parama | Individualios konsultacijos, savitarpio paramos grupės, papildomi mokymai | Užtikrinama globėjų pagalba ir vaikų saugumas bei gerovė |
Budintys ir nuolatiniai globėjai Lietuvoje skiriasi pagal globos trukmę, pobūdį ir atsakomybę. Nuolatiniai globėjai suteikia vaikui ilgalaikę, stabilia šeimos aplinką, dažniausiai iki pilnametystės arba kol vaikas gali gyventi savarankiškai.
Tokie globėjai gauna ilgalaikes išmokas, įskaitant globos (rūpybos) išmoką ir tikslinius priedus, bei dalyvauja mokymuose ir konsultacijose, organizuojamose per Globos centrus, kad galėtų tinkamai pasiruošti ilgalaikei vaikų priežiūrai.
Budintys globėjai, priešingai, teikia laikinas globos paslaugas, dažniausiai krizinių situacijų metu arba kol vaikui randama nuolatinė globos šeima. Jų tikslas - užtikrinti vaikui saugumą ir priežiūrą ribotą laiką, kelias dienas ar savaites.
Už budinę globą taip pat gali būti mokama išmoka, tačiau ji dažniausiai yra trumpalaikė ir mažesnė nei nuolatinių globėjų išmokos.
Trumpai tariant, nuolatiniai globėjai yra atsakingi už ilgalaikę vaikų globą, o budintys - už laikinas, krizines situacijas stabilizuojančias globos paslaugas.
Motyvai, turėję įtakos asmens apsisprendimui tapti globėju, ir motyvai, skatinantys rūpintis artimuoju namuose, t. y. Tyrimo dalyvių apsisprendimą imtis globėjo vaidmens motyvavo įvairūs neretai susiję veiksniai.
Globa šeimoje jiems atrodė vertinga savaime ir suteikianti galimybę parodyti asmenines vertybes, pavyzdžiui, kai kurie globėjai nurodė, kad jie kaip vaikai turi pareigą rūpintis tėvais: „o kaip kitaip, kaip dukra savo mamai, tu privalai“.
Be to, buvo akcentuojama aplinkos stabilumo ir tęstinumo svarba vyresnio amžiaus giminaičiui ir išreiškiamas tikėjimas namų aplinkos teigiamu poveikiu globojamo asmens sveikatai ir gerai savijautai: „aš galvoju, kad [mama] gal ir nebūtų tiek gyvenus, jeigu ne pas mus“.
Kitas svarbus apsisprendimo imtis globėjo vaidmens pagrindas - šeimos narių tarpusavio santykiai. Labai dažnai sprendimą imtis globėjo vaidmens lėmė noras atsilyginti tėvams už vaikystėje gautą meilę ir paramą: „visada buvo geras santykis su tėvais, buvo gera atiduoti“.
Be to, tyrimo dalyviai tapimą globėjais manė esant natūralia jau pradėtos veiklos tąsa, nes dažnas rūpinosi giminaičiais dar iki iškylant intensyvesnės globos poreikiui ir jau turėjo su jais artimus ryšius.
Šalia emocinio artumo su globojamais giminaičiais jausmo buvo svarbios ir globėjo turimos asmeninės kompetencijos, įgūdžiai ir žinios. Kita tyrimo dalyvė pasakojo: „aš slaugute visą gyvenimą dirbau, tai aš ir vaistus sužiūrėsiu, kokius suduot, ir lašelinę, jeigu reikės, pastatysiu <...> yra vaistai, kur tik į veną, ne raumenis, bet į veną, tai net nereikia poliklinikon vežt, aš pati čia vietoj suleidžiu...“
Dėl turimos patirties slaugant ligonius ši tyrimo dalyvė manė esanti tinkamiausia kandidate rūpintis senstančia motina, kuriai, be pagalbos kasdienėje veikloje, reikėjo ir intensyvesnės medicinos priežiūros.
Globėjams Lietuvoje suteikiama plati finansinė parama ir socialinės paslaugos, kurios stipriai padidina jų teises bei galimybes užtikrinti globojamiems vaikams stabilų ir saugų gyvenimą.
Skyrybos - skausmingas procesas. Ypač vaikams, kuriems reikia saugios ir stabilios aplinkos augti. Prieš kelis dešimtmečius nagrinėjant skyrybų bylas, vaiko priežiūros klausimas dažniausiai nekeldavo papildomų klausimų ir danžniausiai globa būdavo priskiriama mamai. Priešingą sprendimą nulemti galėjo nebent labai nepalankios mamai aplinkybės.
Renata Cibulskienė, advokatų kontoros „Cobalt“ šeimos teisės vyresnioji teisininkė, nurodo, kad kelis pastaruosius metus Lietuvoje populiarėja tolygaus besiskiriančių tėvų bendravimo su vaiku laiko paskirstymas.
Porų psichologas Mykolas Truncė teigia, kad pastaruoju metu vien Lietuvoje kiekvienais metais be vieno iš tėvų po skyrybų auga net 6400 vaikų.
tags: #tai #buvo #geriausias #sprengimas #globa