Nuo liepos keičiasi „Sodros“ išmokų „grindys“ ir „lubos“. Apibrėžti minimalūs ir maksimalūs išmokų dydžiai reiškia, kad išmokos negali būti mažesnės ar didesnės nei nustatytos sumos.
Ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros bei nedarbo išmokos yra apskaičiuojamos kiekvienam gavėjui individualiai ir priklauso nuo jo draudžiamųjų pajamų.
Šie dydžiai susieti su vidutiniu darbo užmokesčiu šalyje (VDU) ir kiekvieną ketvirtį yra perskaičiuojami. Kadangi VDU kas ketvirtį pasikeičia, keičiasi ir išmokų ribos. Ketvirtojo ketvirčio išmokos apskaičiuotos taikant 2183,60 euro VDU dydį, kuris galiojo antrąjį 2024 m. ketvirtį.
Trečiojo ketvirčio išmokos bus apskaičiuojamos taikant 1947,90 euro VDU dydį, kuris galiojo pirmąjį 2023 m. Nuo liepos 1 dienos pokyčius turėtų pajusti vaikus auginantys ir mažas pajamas gaunantys gyventojai.
Dydžiai keičiasi dėl to, kad įvedus įstatymo pataisas, minimalios išmokos padidės nuo 6 bazinės socialinės išmokos dydžių (BSI) iki 8 bazinės socialinės išmokos dydžių (BSI). Asmenims, šiuo metu gaunantiems vaiko priežiūros išmokas tarp 6 BSI ir 8 BSI ir kuriems iki liepos 1 d. šios išmokos bus paskirtos ir nebaigtos mokėti, nuo liepos 1 d. bus mokamos didesnės išmokos - tai yra lygios 8 BSI.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Keičiamas ir terminas, nuo kurio skaičiuojamos didesnės išmokos.
Ligos išmoka
Ligos išmokos - ką daryti, kad jų nepraleisti?
Auga mažiausios ir didžiausios ligos išmokos. Ligos išmoka per mėnesį negali būti mažesnė negu 11,64 procento šalies VDU, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo dienos.
Nuo liepos mėnesio minimali mėnesio ligos išmoka sieks 226,74 euro ir,palyginti su praėjusiu ketvirčiu padidės 7 eurais. Minimali vienos dienos ligos išmoka negalės būti mažesnė nei 10,85 euro (buvo 10,51 euro).
Nuo spalio minimali mėnesio ligos išmoka siekia 254,17 euro ir, palyginti su praėjusiu ketvirčiu, padidėjo maždaug 4 eurais. Minimali vienos dienos ligos išmoka nuo šiol negali būti mažesnė nei 12,16 euro (buvo 11,97 euro).
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Dienos maksimali išmoka padidėjo 2 eurais - nuo 127 iki 129 eurų.
Maksimali mėnesio ligos išmoka asmens ligos ar traumos atveju bus 2417,73 euro - šis dydis palyginti su praeitu ketvirčiu išaugs 74 eurais.
Maksimali mėnesio ligos išmoka asmens ligos ar traumos atveju yra 2710,28 euro - šis dydis palyginti su praeitu ketvirčiu išaugo 44 eurais.
Maksimali mėnesio ligos išmoka slaugant šeimos narį padidėjo nuo 2833,71 euro iki 2879,73 euro, o dienos - nuo 135,58 euro iki 137,79 euro.
Ligos išmoka už vaiko slaugą siekia 65,94 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Šiuo metu vidutinė vienos dienos ligos išmoka yra 51 euras. Ligos išmoka vidutiniškai mokama beveik 10 dienų.
Nuo ligos išmokos „Sodra“ atskaito 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio ir 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmokų.
Kaip apskaičiuojamas ligos išmokos dydis?
Ligos išmokos dydis apskaičiuojamas kiekvienam žmogui individualiai pagal jo draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius tris mėnesius, buvusius prieš mėnesį iki mėnesio, kai žmogus susirgo.
Pavyzdžiui, jei žmogaus laikinasis nedarbingumas prasidėjo 2025 m. rugsėjį, vertinamos gegužės, birželio ir liepos draudžiamosios pajamos.
Draudžiamosios pajamos yra žmogaus darbo pajamos, nuo kurių buvo sumokėtos socialinio draudimo įmokos ligos socialiniam draudimui, taip pat žmogui priskaičiuotos ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos ar nedarbo socialinio draudimo išmokos.
Kada pradedama mokėti ligos išmoka?
Ligos išmoką už dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku, moka darbdavys, nepriklausomai nuo darbuotojo turimo ligos socialinio draudimo stažo.
Už dvi pirmąsias nedarbingumo dienas darbdavys turi mokėti išmoką, ne mažesnę kaip 62,06 proc. gavėjo vidutinio darbo užmokesčio.
Nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos ligos išmoką moka „Sodra“. Ligos išmokos dydis sudaro 62,06 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Ligos išmoka gali būti skiriama, jei žmogus turi bent 3 mėnesių stažą per pastaruosius metus arba bent 6 mėnesių stažą per pastaruosius dvejus metus ir dėl jos kreipiasi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo laikinojo nedarbingumo pabaigos.
Kaip pateikti prašymą ligos išmokai?
Prašymą ligos išmokai skirti galima pateikti bet kuriuo metu, net nelaukiant, kol susirgsite ar reikės slaugyti susirgusį šeimos narį. Neterminuotas prašymas galioja ir vienerius metus atgal.
Pavyzdžiui, jei žmogus sirgo ir turėjo išduotą nedarbingumo pažymėjimą 2024 m. spalį, tačiau tuomet nepateikė prašymo ligos išmokai skirti, ligos išmoka jam negalėjo būti išmokėta. Jei žmogus pateiks prašymą šių metų rugsėjį, jam bus išmokėta ligos išmoka už praėjusį laikotarpį.
Svarbu, kad nuo ligos pabaigos nebūtų praėję daugiau nei 12 mėnesių.
Prašymą dėl ligos išmokos galima pateikti per asmeninę „Sodros” paskyrą. Asmeninėje paskyroje taip pat galima patikrinti, ar priimtas sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo. Jei nurodysite savo el. pašto adresą, visa informacija bus siunčiama ir elektroniniu paštu.
Jei žmogus yra pateikęs prašymą ligos išmokai skirti, priskaičiuota suma bus automatiškai pervedama į nurodytą asmeninę sąskaitą.
Svarbu žinoti:
- Pagrindas skirti ligos išmoką - gydytojo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, todėl susirgus ar slaugant sergantį vaiką pirmiausia reikia kreiptis į gydymo įstaigą.
- Nuo rugsėjo vidurio Lietuvoje prasidėjo padidėjusio sergamumo laikotarpis - gripo, peršalimo ir COVID-19 atvejų skaičius viršijo nustatytą ribą. Tai reiškia, kad susirgę šiomis ligomis gyventojai gali gauti nedarbingumo pažymėjimą neišeidami iš namų - užtenka nuotolinės konsultacijos su šeimos gydytoju.
- Jeigu žmogui pasireiškia užkrečiamos ligos simptomai, šeimos gydytojas, įvertinęs jo sveikatos būklę ir galimą užkrėtimo riziką, gali išduoti nedarbingumo pažymėjimą nuotoliniu būdu. Jei prireiktų tiesioginės apžiūros, gydytojas nuspręs tai padaryti kontaktinės konsultacijos metu.
- Svarbu žinoti, kad nuotoliniu būdu nedarbingumo pažymėjimai išduodami tik dėl gripo, COVID-19 ar kitų peršalimo ligų. Dėl kitų sveikatos problemų nedarbingumo pažymėjimai išduodami įprasta tvarka.
- Padidėjusio sergamumo laikotarpiai nustatomi pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) skelbiamus duomenis.
Ligos išmoka savarankiškai dirbantiems
Žmonės, vykdantys savarankišką veiklą, išskyrus dirbančius pagal verslo liudijimą, kaip ir kiti dirbantys, yra draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu. Šias socialines garantijas jiems užtikrina socialinio draudimo įmokų (VSD) mokėjimas.
Dažnai savarankiškai dirbantys gyventojai pajamas deklaruoja ir įmokas „Sodrai“ sumoka už visus metus iki kitų metų gegužės 1-osios. Tuomet „Sodra“ gali įvertinti, ar jie teisės į išmoką dieną buvo draudžiami, ar buvo įgiję reikalingą socialinio draudimo stažą, ir apskaičiuoti išmokos dydį pagal sumokėtas įmokas.
Pavyzdžiui, jei asmuo susirgo ir turėjo išduotą nedarbingumo pažymėjimą rugsėjį tačiau nemokėjo einamųjų VSD įmokų, ligos išmoka jam galėtų būti paskirta ir išmokėta tik po to, kai jis kitais, 2026 metais, deklaruos pajamas ir sumokės VSD įmokas už visus 2025 metus. Kad taip nenutiktų, patariama VSD įmokas mokėti kiekvieną mėnesį.
Savarankiškai dirbantys gyventojai laikomi apdraustaisiais ligos ir motinystės socialiniu draudimu, jeigu iki kalendorinio mėnesio pabaigos yra sumokėję VSD įmokas ir pateikę „Sodrai“ SAV pranešimą apie savarankiškai dirbantį asmenį už kalendorinį mėnesį, ėjusį prieš mėnesį, kurį įgyjama teisė į išmoką.
Kaip ir kiti apdraustieji, savarankiškai dirbantys turi būti įgiję stažą ligos išmokai gauti - ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius.
Tarkime, savarankišką veiklą vykdantis žmogus susirgs ir gydytojas jam išduos nedarbingumo pažymėjimą spalio mėnesį. Tam, kad žmogus turėtų teisę gauti ligos išmoką, VSD įmoka turi būti sumokėta ir pateiktas SAV pranešimas už rugsėjį.
Kai kuriais atvejais ligos išmoka gali būti skirta savarankiškai dirbantiems asmenims, jei jie sumokėjo ligos socialinio draudimo įmokas ir pateikė SAV pranešimą „Sodrai“ už einamąjį mėnesį. Tai galioja tiems, kurie už praėjusį mėnesį įmokų nemokėjo, nes buvo nedarbingi, gavo socialinio draudimo išmokas arba veiklą pradėjo tik tą patį mėnesį.
Motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos
Minimalūs motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų dydžiai lieka tokie patys, kaip praeitą ketvirtį. Minimali šių išmokų riba yra lygi 8 bazinės socialinės išmokos dydžiams ir dabar siekia 440 eurų. Taip užtikrinta, kad motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros socialinio draudimo išmokos būtų didesnės nei šiuo metu galiojantis minimalių vartojimo poreikių dydis.
Padidėjo maksimalių tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų ribos. Maksimali viso mėnesio tėvystės išmoka siekia 3388,07 euro ir, palyginti su praėjusiu ketvirčiu, išaugo 54 eurais.
Vaiko priežiūros išmokų dydžiai skiriasi ne tik priklausomai nuo jas gaunančių žmonių pajamų, bet ir nuo to, ar vaikas gimė iki 2022 metų gruodžio 31 d., ar 2023 metų sausio 1 d. ir vėliau, kadangi tuo laikotarpiu keitėsi vaiko priežiūros išmokų mokėjimo tvarka ir dydžiai.
Jei vaikas gimė 2023 arba 2024 metais, maksimali išmoka, pasirinkus išmoką gauti, kol vaikui sueis 18 mėnesių, padidėjo beveik 42 eurais iki 2620,32 euro per mėnesį.
Jei šeima pasirinko gauti išmoką, kol vaikui sueis 24 mėnesiai, maksimali mėnesio išmoka iki vaikui sueis 12 mėnesių yra 1965,24 euro, o iki vaikui sueis 24 mėnesiai - 1310,16 euro.
Neperleidžiamais mėnesiais didžiausia mėnesio vaiko priežiūros išmoka yra 3406,42 euro - 55 eurais daugiau, nei praėjusį ketvirtį.
Nedarbo išmoka
Padidėjo maksimali nedarbo išmoka. Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys - kintama ir pastovioji.
Pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 23,27 proc. mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios minimalios mėnesio algos (MMA). 2024 metais MMA siekia 924 eurus, taigi pastovi nedarbo išmokos dalis yra 215,01 euro.
Kintamoji nedarbo išmokos dalis priklauso nuo žmogaus turėtų draudžiamųjų pajamų. Pavyzdžiui, jei žmogus užsiregistruos Užimtumo tarnyboje 2024 metų spalį, pastovi jo nedarbo išmokos dalis sieks 215,01 euro, o kintama dalis bus apskaičiuota pagal jo vidutines draudžiamąsias pajamas, turėtas nuo 2022 metų kovo iki 2024 metų rugpjūčio.
Maksimali nedarbo išmoka negali būti didesnė kaip 58,18 proc. šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Maksimali nedarbo išmoka asmenims, kurie Užimtumo tarnyboje įgis bedarbio statusą 2023 metų trečiąjį ketvirtį, bus 1133,29 euro.
Maksimali nedarbo išmoka asmenims, kurie Užimtumo tarnyboje įgis bedarbio statusą 2024 metų ketvirtąjį ketvirtį, bus 1270,42 euro.
Neišmokėtos ligos išmokos
Apie 38 tūkst. žmonių, turėjusių išduotus nedarbingumo pažymėjimus, dar nesikreipė į „Sodrą“ dėl ligos išmokos. Nuo pažymėjimų pabaigos dar nepraėjo 12 mėnesių, tad jie vis dar turi galimybę pateikti prašymą ir gauti ligos išmoką.
Ne visi gyventojai, turintys nedarbingumo pažymėjimus, automatiškai gauna ligos išmoką. Ji neskiriama, jei žmogus neturi reikiamo ligos socialinio draudimo stažo ar neatitinka kitų nustatytų sąlygų. Vis dėlto dalis žmonių netenka priklausančių išmokų tik dėl to, kad laiku nepateikia prašymo.
Šiuo metu neišmokėtų ligos išmokų suma viršija 4 mln. eurų.
| Išmokos rūšis | Nuo | Minimali mėnesio išmoka | Maksimali mėnesio išmoka |
|---|---|---|---|
| Ligos išmoka | Nuo spalio | 254,17 euro | 2710,28 euro (ligos ar traumos atveju) |
| 2879,73 euro (slaugant šeimos narį) | |||
| Motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos | 440 eurų | Skiriasi priklausomai nuo aplinkybių | |
| Tėvystės išmoka | 3388,07 euro | ||
| Vaiko priežiūros išmoka (vaikas gimė 2023 ar 2024 m., 18 mėn.) | 2620,32 euro | ||
| Vaiko priežiūros išmoka (vaikas gimė 2023 ar 2024 m., 24 mėn. iki 12 mėn.) | 1965,24 euro | ||
| Vaiko priežiūros išmoka (vaikas gimė 2023 ar 2024 m., 24 mėn. iki 24 mėn.) | 1310,16 euro | ||
| Vaiko priežiūros išmoka (neperleidžiamais mėnesiais) | 3406,42 euro | ||
| Nedarbo išmoka | Pastovi dalis: 215,01 euro (2024 m.) | 1270,42 euro (2024 m. IV ketv.) |