Socialinė žiniasklaida per pastarąjį dešimtmetį tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi: tai ne tik erdvė bendravimui, bet ir vieta, kur formuojasi visuomenės nuomonė, tendencijos bei vertybės. Tradiciškai žiniasklaidai priskiriama spauda, radijas, televizija ir internetas, tačiau socialinių tinklų atsiradimas keičia informacijos gamybos ir sklaidos taisykles.
Kas yra žiniasklaida ir kaip keičiasi jos samprata?
Žiniasklaida (terminas pasiūlytas JAV lietuvių; dar vadinama „visuomenės informavimo priemonėmis“) - priemonės, skirtos pateikti informaciją plačiajai visuomenei. Tradiciškai žiniasklaidai priskiriama spauda, radijas, televizija ir internetas. Žiniasklaidos aušroje komunikacija per žiniasklaidą buvo vienpusė, t. y. be grįžtamojo ryšio iš informacijos gavėjo. Naujoji žiniasklaida tapo interaktyvia (sąveikaujamąja, abipuse).
Socialinė žiniasklaida ir naujos technologijos keičia ne tik skaitytojo ir rašytojo santykį, bet ir žurnalistikos sampratą. Dabar ji apima ne tik profesinę žurnalistų veiklą, informaciją rengti ir skleisti gali bet kas, to norintis. Tačiau žiniasklaidos, dar kitaip vadinamos „visuomenės informavimo priemone“ funkcijos nepakito.
Socialiniai tinklai kaip informacijos gamintojai ir platintojai
Pirmas dalykas, kurį daugelis daro pabudę - patikrina savo socialinių tinklų paskyras. Kiekvienas naujas pranešimas, įrašas ar pranešimas suteikia mažą dopamino dozę, todėl mes vis dažniau ir dažniau grįžtame prie šių platformų. Be to, socialinė žiniasklaida keičia mūsų požiūrį į turinį ir informacijos vartojimą. Naujienos dabar turi būti trumpesnės, vizualesnės ir patrauklesnės akiai, kad pritrauktų dėmesį.
Socialiniai tinklai suteikia galimybę kiekvienam vartotojui tapti informacijos kūrėju. Tai reiškia, kad bet kuris asmuo gali dalintis naujienomis, nuomonėmis ir komentarais, taip sukurdami alternatyvius informacijos šaltinius. Toks procesas lemia, kad tradicinės žiniasklaidos priemonės praranda kontrolę ir autoritetą, kurį turėjo anksčiau.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Ar socialiniai tinklai pakeitė žurnalisto statusą?
Tyrimo metu siekta išsiaiškinti žurnalisto statuso pokyčius socialinės žiniasklaidos kontekste. Iš respondentų atsakymų nustatyta, kad vertindami žurnalisto statusą socialinėje žiniasklaidoje tiek ekspertai, tiek praktikai pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad tradicinė žiniasklaida prarado informacijos sklaidos monopolį - vadinasi dabar informaciją rengti ir skleisti gali kiekvienas, turintis prieigą prie interneto. Tačiau žurnalisto statusas socialinėje ir tradicinėje žiniasklaidoje nėra suvienodintas; pastarojoje jį lemia reglamentas, tuo tarpu socialinėje žiniasklaidoje - jis nereglamentuotas. Tačiau ryškiausiai žurnalisto statusą tiek socialinėje, tiek tradicinėje žiniasklaidoje apibrėžia asmens profesionalumas ir kompetencija.
„Youtube“ kanalo kūrėjas Skirmantas Malinauskas sakė savęs žurnalistu nevadinantis - anot jo, žurnalistas turi ne tik pareigas ar etikos kodeksą, bet ir teises, pavyzdžiui, pasinaudoti Registrų centro duomenimis ar gauti akreditaciją. Šiomis teisėmis, teigė S. „Diskutuojame, kas turi daugiau galios - žurnalistai ar influenceriai, - bet daugiausiai galios turi istorija“, - pastebėjo S.
Galia, pasitikėjimas ir „ketvirtoji valdžia“
LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė diskusijos „Žurnalistika: galia ar pareiga“ metu svarstė, kad žiniasklaida praranda ketvirtosios valdžios statusą. Kalbėdamas apie žurnalistikos įtaką, žurnalistas Edmundas Jakilaitis pateikė iniciatyvos „Skaidrinam“ pavyzdį. „Žinoma, kad turinys, kuris randa rezonansą visuomenėje, paliečia jautrias vietas ar atskleidžia silpnybes bei nedorybes, turi turėti poveikį. Man atrodo, kad ir turi poveikį“, - kalbėjo E.
Žurnalistas tvirtino, kad vienas žurnalistikos siekių ir yra daryti įtaką: „Tam ir keliami dalykai, kad visuomenė sužinotų, tam ir užduodami kritiški klausimai.“ „Sarginio šuns vaidmuo Lietuvoje yra labai stiprus. Tikrai nesutinku, kad žiniasklaidos galios mažėja“, - tvirtino G.
Socialiniai tinklai ir dezinformacija
Netikros naujienos ir socialinė žiniasklaida: tyčinis ir iš anksto apgalvotas melagingos informacijos, vadinamos netikromis naujienomis (angl. fake news), skleidimas buvo siejamas su tokiais įvykiais, kaip „Brexit“ ir JAV prezidento rinkimai. Socialiniai tinklai leidžia greitai ir plačiai skleisti informaciją, tačiau tai taip pat reiškia, kad klaidinga ar iškraipyta informacija gali plisti taip pat greitai. Žiniasklaidos priemonės turi rasti būdų, kaip užtikrinti informacijos patikimumą ir kovoti su melagingomis naujienomis.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Žurnalistų etikos inspektorė G. Ramanauskaitė taip pat akcentavo netikrų naujienų keliamus pavojus. Visgi, anot jos, kovoti su šia problema sudėtinga - institucijos nedidelės, socialiniai tinklai yra užsienio verslas, o netikros paskyros kuriamos technologijų pagrindu. „Jei per rinkimus pajudės botai, mes ir išsirinksime vieną iš tų personažų, nes botai ir rodys, kad jie geriausi personažai, kuriuos galime rinkti“, - akcentavo G.
Technologijos, reguliavimas ir valstybės vaidmuo
Valstybės socialinius tinklus iš pradžių ignoravo, bet po skandalų (pvz., „Cambridge Analytica“) požiūris sparčiai keičiasi. Valstybės įgyvendina tai, kam jos ir yra sukurtos - greta teisių jos privalo užtikrinti, kad bus laikomasi pareigų. Šis fundamentalus "teisės vs. atsakomybė" klausimas yra fundamentalus - anksčiau ar vėliau bet kuri valstybė supranta, kad neužtikrindama atsakomybės už informacijos sklaidą valstybė pati sau kasasi duobę.
Jeigu ankstesnių argumentų, kad tradicinė žiniasklaida išliks, Jums nepakanka, šis (valstybės interesas) yra kozirinis tūzas. Kodėl? Nes bus iš esmės sumažintas socialinių tinklų konkurencinis pranašumas - nemokamo turinio generavimas.
Socialinių tinklų poveikis jaunimui ir visuomenei
Jaunimui naujienos svarbios, tik jos juos pasiekia kitais būdais. Dažnai apie jaunimą ir naujienas kalbama nerimo tonu: jaunimas gyvena socialiniuose tinkluose, neskaito tradicinės žiniasklaidos, neatpažįsta patikimos informacijos. Visgi kyla klausimas, kiek ši panika pagrįsta, o kiek ji kyla iš suaugusiųjų nesupratimo, kaip keičiasi naujienų vartojimas.
Naujausi tyrimai parodė, kad socialinė žiniasklaida susijusi su didesniu jaunų suaugusiųjų depresijos, nerimo bei perdegimo lygiu. 2022 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvoje beveik 40 proc. jaunų suaugusiųjų jautėsi prislėgti dėl to, ką pamatė socialiniuose tinkluose. Kiti 25 proc. ... Minėtas tyrimas atskleidė, kad net 15 proc. jaunų suaugusiųjų yra pagalvoję apie savižudybę dėl spaudimo ar beviltiškumo jausmo, kurį jautė lygindami save su kitais socialiniuose tinkluose.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Per didelis socialinių tinklų naudojimas gali lemti priklausomybę, mažinti našumą bei neigiamai veikti psichologinę savijautą. Priklausomybė nuo socialinių tinklų sparčiai plinta ir turi rimtų padarinių žmogaus psichinei sveikatai bei gyvenimo kokybei. Pirmas žingsnis - suvokti poveikį ir ugdyti sveikus įpročius: daugiau fizinės veiklos, laiko gamtoje, realūs socialiniai kontaktai, rūpestingas laikmačio naudojimas.
Etika, profesionalumas ir žurnalistikos kokybė
Skirtingai nuo paprastų piliečių ar nuomonės formuotojų, kasdien socialiniuose tinkluose paliekančių gigabaitus turinio, žurnalistai privalo laikytis etikos kodekso. Žurnalistika tradicinei žiniasklaidai suteikia vieną esminį konkurencinį pranašumą - turinio kokybę. Nežiūrint kritikos ir iššūkių, žiniasklaidos laisvė yra jos įvairovėje: „Žiniasklaidos laisvė yra jos įvairovėje. Nedarykime problemos ten, kur jos nėra. (...) Jei nepažeidinėjami įstatymai, jei turėsime kritišką visuomenę, neturėsime problemos - niekas jais netikės“, - argumentavo E.
Finansavimo modeliai ir tradicinės žiniasklaidos išlikimas
Šis galios perdavimas skaitytojams iš esmės pakeitė komunikacijos kanalų verslo modelį: tradicinė žiniasklaida turi investuoti dideles sumas į turinio gamybą (žurnalistus), kai tuo tarpu socialiniai tinklai tokių išlaidų neturi - viską už juos padaro patys skaitytojai. Sunkumų patiria, tačiau visiškai nuo scenos nenueina XIX a. pabaigoje atrastas modelis, kada reklamos pinigais finansuojama žiniasklaida. Beje, spėju, kad tik laiko klausimas, kada socialiniams tinklams mokami reklamos pinigai pirmiausia bus apmokestinami vietos šalyse.
Paklausit, o tai iš ko gyventi tradicinei žiniasklaidai, jeigu pinigai keliasi į soc. Jeigu žinočiau atsakymą į šį klausimą, būčiau milijonierius. Galiausiai valstybė anksčiau ar vėliau tars savo žodį ir įjungdama "atsakomybės" argumentą sustatys viską į savo vietas.
Ką daryti vartotojui: privatumas, saugumas ir kritinis mąstymas
Internetas niekada nebus 100 proc. Peržiūrėk visų socialinių tinklų nustatymus ir detaliau susipažink su privatumo skyriumi. Kas gali matyti informaciją apie tavo gimtadienį? Miestą, kuriame gyveni? Nuotraukas? Ar tik draugai, ar visi? Ar nori, kad visi matytų šiuos tavo duomenis? Taip pat peržiūrėk savo duomenų pasiekiamumo leidimus, kuriuos suteikei platformoms. Pavyzdžiui, ar nori, kad jos naudotų veido atpažinimo technologiją pagal tavo nuotrauką?
Vieši Wi-Fi nėra saugūs. Kai prisijungi prie viešo Wi-Fi, venk tikrinti jautrią asmeninę ar finansinę informaciją, kai baigsi apsilankymą, atsijunk nuo tinklalapių, lankykis tik užšifruotose svetainėse (tose, kurios prasideda „https“, o ne „http“). Be stipraus slaptažodžio, kur įmanoma, dar reikėtų naudoti ir dviejų faktorių autentifikacijos metodą (2FA).
Kitas patarimas - tikrink informaciją: atlik „Google“ paiešką ir įrašyk savo vardą kabutėse; atlik nuotraukos paiešką. Sukčiai dažnai naudoja suklastotas tapatybes, sukuria didelės skubos aplinkybes, todėl svarbu reaguoti kritiškai, įdėmiai įvertinus situaciją, ypač kai gauni el. laiškus ar pranešimus reikalaujančius skubių veiksmų.
Ar socialiniai tinklai yra žiniasklaidos dalis?
Įvertinus minėtus privalumus ir trūkumus, kyla klausimas: ar gali socialinė žiniasklaida pakeisti tradicinę? Socialinė žiniasklaida, daugiausiai dėl naujų technologijų, keičia ne tik skaitytojo ir rašytojo santykį, bet ir žurnalistikos sampratą. Socialinė žiniasklaida gali būti laikoma nauja žiniasklaidos rūšimi, nes ji suteikia galimybę visiems dalyvauti informacijos rengime ir sklaidoje. Tačiau žiniasklaidos funkcijos nepakito: informuoti, tikrinti ir pramogauti - šios funkcijos išlieka svarbios ir tradicinėje, ir socialinėje erdvėje.
| Aspektas | Tradicinė žiniasklaida | Socialinė žiniasklaida |
|---|---|---|
| Turinio kūrėjai | Profesionalūs žurnalistai | Visi vartotojai, influenceriai |
| Reglamentavimas | Aiškus, reglamentuotas | Dažniau neregamentuota |
| Patikimumas | Didelis (kai taikomos žurnalistikos taisyklės) | Įvairus, reikalingas faktų tikrinimas |
| Greitis | Lėtesnis, gilus | Labai greitas, virusinis |
Taigi socialiniai tinklai jau yra žiniasklaidos ekosistemos dalis ir stipriai ją transformuoja. Ar jie visiškai pakeis tradicinę žiniasklaidą - dar neaišku, tačiau akivaizdu, kad jų vaidmuo informacijos gamyboje, platinime ir vartojime yra reikšmingas ir nuolat augantis.
Podiumo diskusija. Ar kritikas yra žurnalistas ir kiek žurnalistikoje reikia kritikos?
tags: #ar #socialiniai #tinklai #yra #ziniasklaidos #dalis